Grynosios lietuvių pajamos 2019 metais mušė rekordus, o jos turėjo didėti net 86 proc. šalies gyventojų. Pagal grynųjų pajamų metinį rodiklį aplenkėme net kitas Baltijos šalis, tačiau toks augimas po truputį išsikvėps, rodo „Baltic Salary Survey“ duomenys.
Ketvirtadienį Vilniuje buvo pristatytas „Baltic Salary Survey“ tyrimas, kuris atskleidė Lietuvos atlyginimų pokyčius ir darbuotojų dinamikos tendencijas bei jas palygino su kitomis Baltijos šalimis. Tyrime analizuoti daugiau nei 200 tūkst. darbuotojų atlygio pokyčiai.
Kaip rodo apklausa, bazinis darbo užmokestis šiemet kilo 75 proc. dirbančių lietuvių, o grynosios pajamos – 86 procentams. Bazinis užmokestis vidutiniškai pakilo 7,4 proc., o grynosios pajamos – 9,9 procento. Palyginimui, Latvijoje grynosios pajamos kilo 9,2 proc., Estijoje – 9,4 procento. Tiesa, Estijoje sparčiau nei Lietuvoje kilo bazinis darbo užmokestis.
Bazinis atlyginimas – atlygis popieriuje be priedo, o grynosios pajamos – tai visas atlyginimas, t. y. atlygis popieriuje su gaunamais priedais.
„Tačiau verta pažymėti, kad viešasis sektorius tyrime nėra labai gerai atspindėtas. Užsienio kapitalo įmonės tyrime sudarė apie 78 proc. (...). 56 proc. tyrime dalyvavusių asmenų dirbo Vilniuje, tai taip pat galėjo turėti įtaką tyrimo rezultatams“, – pažymi „Baltic Salary Survey“ tyrimo atstovas Povilas Blusius.
P. Blusius taip pat pastebi, kad dauguma žmonių skundžiasi, jog jiems jau 5 metus nekyla atlyginimas, tačiau tyrimas parodė, kad tai netiesa. Mėnesinis bazinis atlyginimas didėjo 74,5 proc. šalies gyventojų, o visas metinis atlyginimas – net 85,6 proc. gyventojų. Tuo metu bazinis atlyginimas sumažėjo 0,2 proc. šalies gyventojų, o visas metinis atlyginimas – 9,6 proc. gyventojų.
Labiausiai atlyginimai kilo finansų sektoriuje (11 proc.), pardavimų (10,2 proc.), mažmenos (10 proc.), gamybos (10 proc.). Vidutiniškai 17 proc. lietuvių atlyginimo pakėlimo sulaukė daugiau nei kartą per metus. Teigiama, kad tam didelę įtaką turėjo ir mokesčių reforma.
Tyrimas taip pat parodė, kad šiais metais daugiau nei pusė (59,2 proc.) dirbančiųjų gavo bent vieną priedą prie atlyginimo. Dažniausiai dirbančiųjų pastangos buvo įvertinamos mėnesiniais arba ketvirčio priedais, daliai darbuotojų mokėti metiniai arba pusmetiniai priedai.
„Gera naujiena, kad visiems darbuotojams buvo išmokėtas bazinis atlyginimas, o apie 60 proc. gavo trumpalaikes paskatas. Pusmetinius arba metinius priedus gavo 26,4 proc. darbuotojų. Tai dažniausiai buvo įmonių vadovai. Mėnesinius priedus gavo 38,8 proc. gyventojų, o tai dažniausiai buvo pardavimų specialistai“, – sako P. Blusius.
Sparčiausiai augo Klaipėdoje
P. Blusius pastebi, kad jų tyrimas parodė, jog didžiausi fiksuoti atlygio pokyčiai buvo Klaipėdoje. Čia mėnesinis bazinis atlyginimas didėjo 8,4 proc., o visas metinis net 14,7 proc.
„Tačiau jis čia didėjo tiek daug todėl, kad atlyginimai čia yra mažesni negu Vilniuje. Jeigu tuos procentus konvertuotume į eurus, ko gero, Vilniuje atlygio augimas būtų didesnis“, – pastebi ekspertas.
Tuo metu Kaune bazinis atlyginimas didėjo 6,9 proc., o visas metinis – 9,7 proc. Vilniuje bazinis mėnesinis – 7,8 proc. o visas metinis – 10,4 proc.
„Pastebime, kad atotrūkis tarp Vilniaus ir Kauno traukiasi. Tai gali būti dėl to, kad Kaune kuriasi vis daugiau naujų kompanijų. Tai paspartina atlygio augimą ir visame regione“, – įsitikinęs P. Blusius.
Ekspertas taip pat pažymi, kad verta atkreipti dėmesį, jog fizinį darbą dirbančių žmonių mėnesinis bazinis atlyginimas augo 6,9 proc., biurų darbuotojams – 9,2 proc., specialistams – 7,8 proc.
„Fizinį darbą dirbantiems atlyginimų augimas procentais buvo mažesnis negu biurų darbuotojams. Galiu tik spėti, kad tam įtaką galėjo padaryti darbo jėgos atkeliavimas į Lietuvą iš užsienio“, – atlyginimo augimo pokyčio skirtumus vardija P. Blusius.
Gamybos sektoriuje dirbančių žmonių bazinis atlyginimas didėjo 7 proc., finansų sektoriuje – 8,4 proc., pardavimų – 7,1 proc.
Augimo tempai mažės
P. Blusius prognozuoja, kad 2020–2022 m. atlyginimų kilimas privačiame sektoriuje bus lėtesnis ir sieks apie 5 proc. per metus, bet bendras įmonių nusiteikimas optimistiškesnis nei daugelio skelbiamų prognozių.
„Faktinis augimas sulėtės, tačiau įmonės nėra nusiteikusios pesimistiškai ir jos vis dar žada didinti darbo atlygius.
Estijoje 97 proc. darbdavių sako kitais metais didinsiantys atlyginimą. Latvijoje atlyginimą kitais metais žada kelti 91,7 proc., o Lietuvoje – 99 proc. darbdavių.
Motyvuoja renginiais ir kursais
Dažniausios privačiame sektoriuje taikomos papildomos motyvacinės priemonės – sąskaitos už mobilųjį telefoną, pramoginiai renginiai, profesiniai kursai ir lengvatos automobiliams. Tačiau padaugėjo organizacijų, siūlančių darbuotojams investuoti į pensijų fondus arba įmonės akcijas. Atsižvelgiant į pasaulines tendencijas, buvo siūlomas lankstesnis darbo grafikas ir darbo iš namų galimybė.
Šiemet darbuotojų skaičius įmonėse vidutiniškai augo 15 procentų. Iki metų pabaigos beveik pusė kompanijų planuoja nekeisti darbuotojų skaičiaus, 42 proc. apklaustųjų jį didins, 9 proc. kompanijų planuoja darbuotojų skaičių mažinti. Savanoriška darbuotojų kaita įmonėse per praėjusius metus siekė 16,3 proc. Viena svarbiausių tai lemiančių priežasčių – darbo rinkos traukimasis. Didesnė dalis įmonių planuoja nekeisti darbuotojų skaičiaus.
„Organizacijos darbo rinkoje labiausiai pasigenda ir sunkiausiai išlaiko IT, telekomunikacijų ir interneto, pardavimų, rinkodaros ir produktų valdymo, inžinerijos ir mokslo, klientų aptarnavimo ir kontaktų centrų specialistus. Siekdamos keisti situaciją, kompanijos investuoja į darbuotojų mokymą ir perkvalifikavimą, į esamų darbuotojų vadovavimo gebėjimų ugdymą“, – sako P. Blusius.
„Baltic Salary Survey“ nuo 2018 m. gegužės iki 2019 m. gegužės vykdytos apklausos metu buvo apklausta 950 Baltijos šalių organizacijų. Apklausoje analizuojami 200 tūkst. darbuotojų duomenys.
