Artėjant Astravo atominės elektrinės atidarymui Seime vyksta diskusijos, kaip apsisaugoti nuo baltarusiškos elektros. Ir nors įstatymai tarsi užveria kelius Astravo elektrai pakliūti į Lietuvą, tai vis tiek nutikti gali per aplinkui – Latviją. Kaimynai svarsto prekiauti elektra su Rusija, ekspertai baiminasi, kad ši gali latviams parduoti būtent Astravo elektros.
Nors prezidentūra žada teikti pataisas, sugriežtinsiančias elektros importą iš trečiųjų šalių, tačiau svarbiausia užduotimi esą išlieka perkalbėti latvius nuo Rytų kaimynų elektros įsigijimo.
Elektros kelius į Lietuvą reguliuojanti įmonė „Litgrid“ gegužę vykdė technines pratybas – treniravosi, kaip veiktų sistemos atsijungus nuo Rytų kaimynų. Tai tebuvo bandymas, tačiau pradėjus veikti Astravo atominei jėgainei, elektros keliai iš Baltarusijos iš tikrųjų užsivers.
Ar iš tikrųjų, abejoja Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija. Nerimą ir klausimų kelia Latvijos noras prekiauti elektra su Rusija. Lietuvos ekspertai neatmeta tikimybės, kad Rusija latviams parduotų Astrave pagamintos elektros. Tokiu atveju jos gautų ir Lietuva, o šitaip būtų apeitas pačių lietuvių draudimas.
„Jeigu latviai prekiauja energija iš Rytų – ir iš Baltarusijos, ir iš Astravo jėgainės tuo pačiu – ar jiems prekiaujant ta elektra automatiškai nepapuola ir į mūsų rinką? Tuo pačiu ar nėra pažeidžiamas mūsų įstatymas dėl neprekiavimo. Jeigu taip yra, tai kokių priemonių imamės?“ – svarsto Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.
Prezidentūra žada pateikti pataisas, kurios sugriežtintų elektros importą iš trečiųjų šalių. Tačiau esą iššūkis laukia kitą savaitę siekiant įtikinti Latviją atsikratyti planų pirkti elektros iš Rytų.
Siūloma latviams žengti lietuvių keliu ir priimti prekybą draudžiančius įstatymus, nors Latvijos skirstomųjų tinklų operatorius yra paskelbęs – Lietuvai užsukus baltarusišką elektros srovę, kranelis atsisuks ties latvių siena. Susireguliuoti sroves reikia ir iš Suomijos.
„Prekyba tarp Rusijos ir Suomijos vyksta tik naktį ir švenčių dienomis. Tada, kada labiausiai reikia elektros, piko metu, į Suomiją ji iš Rusijos nepatenka. Komerciškai neapsimoka, nes priežastis yra paprasta – Rusijoje galioja papildomi tinklų pralaidumo mokesčiai piko metu, darbo dienomis, kada labiausiai visur trūksta elektros. Pridėjus mokesčius Suomijai neapsimoka (pirkti – LRT.lt)“, – pasakoja „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas.
Pasak energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, iniciatyvos tikimasi iš atsinaujinusios Europos Komisijos bei Europos Parlamento.
„Turime labai konkrečius darbus, kuriuos turi atlikti ir Europos Komisija, ir Europos Parlamentas. Kalbu apie strestesto rekomendacijų įgyvendinimą. Prieš metus buvo pateiktos rekomendacijos, šių metų rugpjūčio viduryje Baltarusija pateikė veiksmų planą. Deja, jis nėra toks, kokio mes tikėjomės. Tai reiškia, kad rekomendacijų įgyvendinimas atidedamas po šios elektrinės paleidimo. Tokia pozicija mūsų netenkina“, – teigia ministras.
Išspręsti klausimus laiko lieka nedaug – Astravo atominės elektrinės pirmasis reaktorius žadama, kad darbą gali pradėti šiemet.
