Verslas

2019.09.12 14:40

Žmogaus teisių aktyvistas iš Latvijos: neapykanta visame pasaulyje yra universali

LRT.lt2019.09.12 14:40

Šių metų pradžioje Pasaulio bankas paskelbė labiausiai lygias teises užtikrinančias pasaulio valstybes. Tarp 6 geriausiai įvertintų atsidūrė ir Latvija, už nugaros palikusi kaimynines šalis ir visas posovietines valstybes – ji koja kojon žengia su Prancūzija, Belgija, Danija, Liuksemburgu ir Švedija.

Negana to, pasak vieno garsiausių Latvijoje žmogaus teisių aktyvisto Kasparo Zaličio, šalis ant laurų nesnaudžia: Įvairovės chartiją čia jau pasirašė beveik pusšimtis įmonių, o metų pabaigoje pirmą kartą bus pristatytas Lygybės indeksas, rašoma pranešime.

Baimės nebekelia net ir kontraversiškos temos

Pasak pirmosios Lietuvoje metinės Įvairovės chartijos konferencijos „Neatskleistas įvairovės potencialas“ (angl. Taking Best out of Diversity) pranešėjo K. Zaličio, jo šalis sparčiai keičiasi ir kasdien auga sąmoningumo, žmogaus orumo svarbos ir suvokimo klausimu.

„Kad visuomenė daug laisvesnė nei prieš 10 ar 20 metų galima pamatyti vaikščiojant bet kurio miesto gatvėmis: žmonės laisviau rengiasi, atviriau bendrauja, nebijo kontakto su netradiciškai, įdomiai atrodančiu žmogumi.

Tiesą sakant, kalbant ne tik apie Latviją, bet ir Lietuvą, ar kitas, laisvas, vakarietiškas šalis, reikia pripažinti, kad gyvename šiokiame tokiame įvairovės burbule. Žinoma, kad turime su tuo susijusių problemų, diskriminacijos, patyčių, kitokių žmogaus teisių pažeidimų apraiškų, tačiau temų, kuriomis negalėtume kalbėti nebėra. Tiesa, galime sutarti, kad kai kurie dalykai yra kontraversiški, galime jų drovėtis, bet baimės, kad būsime žiauriai užgniaužti, nejaučiame“, – kalba ekspertas.

K. Zalitis yra ir vienas žmogaus teisių temų pirmeivių šalyje, pradėjęs organizuoti ir LGBT bendruomenę vienijančius „Pride“ festivalius Latvijoje.

„Pirmame „Pride“ buvo 17 žmonių, paskutiniame vykusiame Rygoje – daugiau nei 8000. Tai akivaizdus įrodymas, kad esame laisvesni ir lengviau pripažįstame vienas kito įvairovę, leidžiame vienas kitam tiesiog gyventi“, – sako Kaspars.

Pasak jo, pokyčius lemia ir besikeičiantis požiūris, kad ne tas, kuris patiria nepatogumų ar diskriminaciją turi keistis. Verta gręžtis ne į tuos, kurie nekenčiami, bet į tuos, kurie skleidžia neapykantą.

„Bet kokios įvairovę skatinančios akcijos visuomet susilaukia pasipriešinimo ir atviro neapykantos demonstravimo jų metu. Nesvarbu, ar kalbėtume apie „Pride“ festivalį ar apie moterų ir vyrų lygybę skatinančius renginius, jų oponentų gretose visada stovi tie patys veidai: žmonės protestuoja ne prieš konkrečius kitus žmones, bet prieš individualumą, kitoniškumą.

Neapykanta visame pasaulyje yra universalus dalykas: ją reiškia nepasitikintys savimi, gyvenimo stabilumo neturintys ir baimę kitoniškumui jaučiantys žmonės, kurie dažnai yra kur kas labiau pažeidžiami nei tie, kurių adresu ta neapykanta skrieja“, – dėsto ekspertas.

Latvijos Lygybės indeksas

Pokyčiai Latvijoje vyksta ir suinteresuotų grupių kontekste: į įvairovės temas įtraukiamas ir verslas, ir viešojo sektoriaus atstovai. Vienas būdų tai daryti – šiais metais šalyje pirmą kartą pristatytas Lygybės indeksas, kurį sudarė žmogaus teisių specialistai ir įvairių socialinių sričių ekspertai.

„Mūsų šalyje tai yra drąsus bandymas vertinti įvairių sektorių įmones ir įstaigas, analizuoti jų įvairovės politiką ir pasiryžimą dirbti šiomis temomis. Metų pabaigoje paskelbsime pirmąjį Lygybės indeksą ir išsiaiškinsime, kurie darbdaviai geriausiai šalyje užtikrina žmogaus teises darbo vietoje“, – pasakoja Kaspars.

Įmonės, įvertintos geriausiai, bus viešai skelbiamos. Taip pat bus paskelbti ir jų vertinimo kriterijai bei principai – tai, pasak eksperto, gerins verslo įmonių ar bet kokių kitų vertintų įstaigų įvaizdį, pritrauks dar daugiau talentų, o konkurentus skatins pasitempti ir kurti didesnę gerovę savo darbuotojams.

Vienija ir nevyriausybines organizacijas, ir verslo ryklius

Šiuo metu Latvijoje yra 46 organizacijos iš įvairių sektorių, pasirašiusiios vasarį paskelbtą Įvairovės chartiją.

„Tikriausiai nėra tokio sektoriaus, kurio atstovų nebūtų tarp chartijos narių. Labai džiaugiuosi, kad prisijungia net savivaldybės – mažiau nei 20 tūkst. gyventojų turinčio Latvijos miesto Cesio savivaldybės administracija taip pat įsipareigojo veikti pagal Įvairovės chartijoje įvardytus principus. Vadinasi, pokytis vyksta ne tik pelno siekiančiose organizacijose, kurios turi interesą gerinti savo verslo sąlygas, bet ir periferinio miestelio visuomenėje, prisijungiant valstybinio sektoriaus žaidėjui“, – dėsto K. Zalitis.

Tarp kitų chartijos narių yra įvairiausių įstaigų: nuo nevyriausybinių organizacijų, vos kelis darbuotojus išlaikančių įmonių iki visame pasaulyje žinomų ir Latvijoje savo filialus turinčių tarptautinio verslo magnatų.

K. Zalitis – vienas pagrindinių pranešėjų 2019 m. rugsėjo 19 d. vyksiančioje I-ojoje metinėje Lietuvos Įvairovės chartijos konferencijoje „Neatskleistas įvairovės potencialas“.

Renginys skirtas atrasti už įvairovės slypintį potencialą ir suteikti idėjų bei praktinių instrumentų, kaip kurti įtraukią darbo vietą ir puoselėti atvirą darbo kultūrą. Registracija į renginį vyksta iki š. m. rugsėjo 13 d.