Tarptautinė aplinka prastėja, daugėja rizikų, o gyventojų lūkesčiai – istorinėse aukštumose. Taip ekonominę situaciją apibūdina Finansų ministerijos ekspertai. Jų teigimu, dėl tokių aplinkybių kitąmet ekonomika augs lėčiau, kas reiškia, kad atlyginimai nebeaugs taip sparčiai, bet sparčiai nedidės ir kainos.
Kaip teigia finansų ministras Vilius Šapoka, ekonomika pastaruoju metu auga gana sparčiai, tačiau tai turėtų keistis: „Šiemet ekonomika auga gana sparčiai, bet vasara nesitęs amžinai ir toks spartus augimas nesitęs amžinai. Tarptautinės aplinka prastėja, tarptautinės institucijos prastina prognozes. Mūsų verslo lūkesčiai taip pat pradeda prastėti. Neabejotinai tas neapibrėžtumas turės įtakos ir Lietuvos prognozėms.“
Kaip nurodo ministras, gyventojų lūkesčiai daug geresni nei verslo, bet tam įtakos galėjo turėti rinkimų maratonas: „Buvo daug pažadų, taigi lūkesčiai yra užaukštinti. Kitais metais ekonomika augs, augimą palaikys vidaus vartojimas, tačiau augimas lėtės ir bus trapesnis. Taigi visi turime būti atsargesni.“
Finansų viceministrė Miglė Tuskienė taip pat teigia, kad ekonomikos augimas šiemet, prognozuojama, sieks 3,7 proc., bet jau kitąmet jis turėtų mažėti iki 2,4 proc., o 2021 m. siekti 2,3 proc.
Šių metų prognozė buvo padidinta net vienu procentiniu punktu. Anksčiau buvo prognozujama, kad augimas sieks 2,6 proc. Tam įtaos, anot M. Tuskienės, turėjo ir jau turimi 2019 m. faktiniai rezultatai.
Viceministrės teigimu, augimo vidaus augimo varikliu išliks vidaus paklausa, vartojimas ir investicijos.
„Galime pasiruošti, kad ekonomikas augimas išliktų spartesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Prognozuojamu laikotarpiu augsime sparčiau nei ES vidurkis. Vadinasi, artėsime prie labiau išsivysčiusių šalių“, – pastebi M. Tuskienė.
Tačiau šiek tiek pasikeis kai kurios kitos tendencijos. Pavyzdžiui, dėl neapibrėžtumo išorės rinkose gali mažėti eksporto augimo tempas, tačiau dėl didėjančio vartojimo šalies viduje, prognozuojama, turėtų augti importas.
Atlyginimu augimu iki šiol galėjome džiaugtis: viešasis sektorius lenkia privatų
Kitąmet, skirtingai nei pastaruoju laiku, nuosaikiau turėtų augti ir atlyginimai. Pastaruoju metu itin sparčiai atlyginimai augo viešajame sektoriuje. Privačiame sektoriuje, nevertinat individualių įmonių, darbo užmokestis augo kiek lėčiau.
2019 m. antrąjį ketvirtį bruto darbo užmokestis viešajame sektoriuje vidutiniškai siekė 1340 eurų, privačiame sektoriuje – 1266 eurus, o šalies ūkyje – 1289 eurus.
„Tiesa, tas toks ypač spartus efektas vėliau lėtės. Kalbant apie darbo užmokesčio raidą, yra iliustracija, kaip atrodo privatus ir viešasis sektorius. (...) Jeigu bendras darbo užmokestis per metus augo 8,7 proc. Viešojo sektoriaus atlyginimai augo 13 proc.“, – sako M. Tuskienė.
Ji priduria – tendencija, kai viešojo sektoriaus atlyginimai lenkia privataus sektoriaus atlyginimus, pastebima jau nuo 2018 m. antrojo ketvirčio.
„Padidinome darbo užmokesčio augimo prognozes tiek šiems metams, tiek kitiems metams. Ekonomikai augant šiek tiek lėčiau, natūralu, augimas blės“, – sako M. Tuskienė.
Kaip ir atlyginimai, nuosaikiai augs ir infliacija. Prognozuojama, kad iki 2022 m. ji turėtų svyruoti apie 2 proc.
„Infliacijos prognozes atnaujinome neženkliai. Atnaujindami prognozes atsižvelgėme į prielaidas dėl naftos kainų, maisto žaliavų ir, natūralu, paslaugų kainų augimą. Kainos tradiciškai paslaugų sektoriuje auga sparčiau, nes ir darbo užmokesčio augimas lengviau persiduoda į paslaugų sektorių. Paslaugų kainos gerokai stipriau atsilieka nuo europinuo vidurkio. Ta konvergencija vyksta, bet visu prognozuojamu laikotarpiu didelių kainų augimo šuolių nenumatome“, – teigia viceministrė.
Neigiama rizika svarstykles vis dėlto nusveria
Finansų ministerija atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu itin gerėja migracijos rodikliai ir gyventojų aktyvumas yra labai didelis. „Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad užimtumas šiais metais bus didesnis. Užimtumo augimą padidinome iki 0,7 proc. Jis nėra didelis, bet vis dėlto tendencija yra į didėjimo pusę. Ilgalaikių, vidutinio laikotarpio tendencijų nekeičiame“, – teigia M. Tuskienė.
Jos aiškinimu, tendencijos nėra keičiamos, nes didžiausios įtakos darbo rinkai turi demografinės tendencijos: „Didelių pokyčių demografinėse tendencijose staiga neįvyks. 11 tūkst. – maždaug tiek mažės aktyvaus, darbingo amžiaus gyventojų skaičius per metus kasmet.“
Ji priduria – kalbant apie migraciją, teigiamos tendencijos buvo stebimo jau praėjusių metų pabaigoje, kai atvykstančiųjų skaičius viršijo išvykstančiųjų. Pirmųjų šių metų septynių mėnesių tendencijos taip pat išlieka geros – atvyko 6 tūkst. daugiau žmonių negu išvyko. Tačiau kol kas sunku pasakyti, ar ši tendencija yra ilgalaikė ir tvari.
Dar viena džiuginanti tendencija – verslas ir toliau linkęs investuoti. „Investicijos, dar vienas varikliukas, natūralu, be investicijų ekonomika neaugs“, – paaiškina M. Tuskienė.
Vis dėlto ji apibendrina – šiai dienai neigiamų rizikų matoma daugiau. Tam ypač didelės įtakos turi pasaulinės tendencijos: Kinijos ir JAV prekybos karai neslopsta, JAV užsimojo įvesti importo muitus Kinijos prekėms, Kinija atsako panašios priemonėmis, o galutinis „Brexito“ scenarijus iki šiol nėra aiškis, pastebi svyravimai pasaulio finansų rinkose.
„Šiai dienai savo didesnius svorius dėtume ties neigiamomis rizikomis, bet yra ir teigiamų požymių“, – atkreipia dėmesį viceministrė.
Kaip tokius, ji dar kartą pamini geresnes migracijos tendencijas, spartesnę tiesioginių investicijų plėtrą, stipresnę vidaus ir užsienio paklausą, Europos Centrinio Banko skatinančias priemones.
Paklaustas, kada visuomenė galės susipažinti su kitų metų valstybės biudžeto projektu, V. Šapoka teigia, kad biudžetas privalo būti pateiktas iki spalio vidurio, todėl tikėtina, kad jau spalio pradžioje bus galimybė susipažinti su biudžeto projektu.
