Verslas

2019.09.11 05:30

Suskambo pirmieji recesijos varpai: ateityje nereikėtų tikėtis tokio klestėjimo, kokį matėme iki šiol

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.09.11 05:30

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis iš dalies pripažįsta, kad pasaulio ekonomika įžengė į recesijos stadiją, tačiau ramina, kad Lietuvos ekonomika to dar nepajuto. Vis dėlto ekonomistas pažymi, kad gyventojai turėtų turėti pinigų rezervą, racionaliai planuoti savo išlaidas ir nesisvaiginti teigiamais lūkesčiais.

Kelerius metus ekonomistai kalbėjo apie pasaulio ekonomikos lėtėjimą. Kai kurie gąsdino artėjančia recesija ar net krize. JAV paskelbus sankcijas Kinijai, o Jungtinei Karalystei nesugebant pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) su sutartimi, pavojaus varpais ėmė skambinti vis daugiau žmonių.

Nepraėjus nė pusei metų nuo pirmųjų pavojaus ženklų, užsidegė raudonos šviesos, indikuojančios apie recesijos pradžią, o kai kurie ėmė tvirtinti, kad prognozuotas ekonomikos sulėtėjimas jau prasidėjo.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis teigia, kad iš dalies sutinka, jog pasaulio ekonomika įžengė į recesijos stadiją, tačiau pažymi, kad pasaulio BVP vis dar auga sparčiau negu 3 proc.

„Tik maža dalis pasaulio valstybių patiria recesiją, todėl dabar būtų dar anksti sakyti, kad pasaulis yra recesijoje. Kaip atrodys ekonomika 2020 metais, galima diskutuoti. Taip, turbūt ne viena didesnė pasaulio ekonomika neaugs arba trauksis“, – prognozuoja N. Mačiulis.

LRT.lt pateikia dalį „CNBC“ išskirtų recesiją signalizuojančių indikatorių, o portalo kalbinti ekonomistai pateikia jų interpretaciją bei rekomenduoja, kaip šiuo metu turėtų elgtis vartotojai.

Savaime išsipildanti prognozė

Po to, kai liepos pabaigoje JAV Federalinis rezervų fondas pirmą kartą per dešimtmetį 0,25 proc. sumažino palūkanų normą, „Google“ paieškoje rugpjūčio mėnesį žodis recesija buvo ieškomas penkis kartus dažniau nei įprastai. Rugsėjį šio žodžio paieškų sumažėjo, tačiau jos vis tiek išliko apie 2 kartus aktyvesnės nei įprastai, rašo „CNBC“.

Žodžio „recesija“ reikšmės internete ieškojo ne tik užsieniečiai. Lietuviai rugpjūčio gale šio žodžio taip pat ieškojo du kartus dažniau nei įprastai.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad žodžio „recesija“ paieška indikuoja lūkesčius, o pastarieji yra labai svarbūs elementai, kurie gali paspartinti žmonių bei įmonių vartojimą arba taupymą.

„Įsivaizduokite, kas atsitiktų, jei įmonė pradėtų bijoti prekybos konfliktų. Ji atidėtų plėtros investicijas, nebekurtų naujų darbo vietų, nedidintų atlyginimų. Tą pajutę darbuotojai pradėtų bijoti dėl savo darbo vietos. Žmonės imtų daugiau taupyti ir mažiau vartoti. Nebepirktų ilgalaikio vartojimo prekių, neinvestuotų į būstą. Visa tai nuvilnytų labai greitai per visą ekonomikos grandinę ir visus sektorius“, – perdėtos recesijos baimės pasekmes vardija N. Mačiulis.

Atvirkštinė palūkanų pelningumo kreivė

Vienas iš indikatorių, sugebančių prognozuoti artėjančias krizes ar recesijas, yra JAV iždo obligacijų pelningumo rodikliai. Įprastai ilgalaikės palūkanos būna didesnės negu trumpalaikės. Taip yra apdovanojami skolintojai, kurie yra pasiryžę prisiimti riziką ilgesniam laikui.

Tačiau naujausi duomenys rodo, kad 10 metų JAV iždo obligacijų pelningumas nuo rugpjūčio mėnesio buvo kelis kartus žemesnis negu 2 metų. Tai reiškia, kad kapitalo rinkos ateityje laukia palūkanų normos mažėjimo, o centriniai bankai palūkanas mažina tada, kada kyla grėsmė ekonomikos augimui.

Istoriškai 2 metų JAV iždo obligacijų pelningumui tapus didesniam nei 10 metų, vidutiniškai po 22 mėnesių prasideda recesija, – rašo ekonomikos naujienų portalas „CNBC“.

Paskutinį kartą toks kreivių apsivertimas įvyko prieš 2008 metų finansų krizę, taip pat prieš 1990 metų ir 2000 metų recesiją.

N. Mačiulis pastebi, kad pastaruosius 50 metų prieš kiekvieną recesiją būdavo galima pastebėti tokį reiškinį, kada ilgojo laikotarpio obligacijų pelningumas tapdavo mažesnis negu trumpojo laikotarpio obligacijų pelningumas. Tačiau ekonomistas neskuba sureikšminti šios tendencijos.

„Centriniai bankai vykdo itin agresyvią ir aktyvią monetarinę politiką, kuri yra labai politizuota. Matome, kad Donaldas Trumpas bando daryti spaudimą JAV Federalinio rezervo sistemai bei ragina mažinti palūkanas. Europos Centrinis Bankas taip pat imasi kraštutinių priemonių ir neigiamas palūkanas ketina daryti dar labiau neigiamas. Visa tai iškreipia obligacijų rinkos tendencijas, todėl obligacijų kainos gali siųsti ir klaidingus signalus apie tai, kokia yra reali ekonominė būklė“, – atvirkštinės palūkanų pelningumo kreivės pokyčio priežastis vardija N. Mačiulis.

Jis pastebi, kad centriniai bankai mato lėtėjančios ekonomikos požymius ir mažindami palūkanas bando skatinti ekonomiką. Tačiau čia yra užkoduota didžiulė problema. „Tokiomis priemonėmis politikai yra įgalinami užsiimti destruktyvia protekcionistine politika, o ne bandyti įgyvendinti struktūrines reformas“, – sako ekonomistas.

Jis taip pat pažymi, kad žemų palūkanų era orientuota į skolininkus, o santaupų turintys žmonės dėl to nukenčia labiausiai. „Paprasti žmonės negali tikėtis jokios teigiamos grąžos, o, įvertinus infliaciją, žmonių santaupų perkamoji galia nuvertėja. Tokia politika naudinga prasiskolinusioms euro zonos valstybėms, bet už visa tai sumoka vargšai euro zonos gyventojai“, – sako N. Mačiulis. Jis priduria, kad tokia politika taip pat skatina ir ekonomikos burbulų pūtimąsi.

Įmonių pelnų prognozė

„CNBC“ nurodo dar vieną priežastį, kodėl recesija gali būti ne už kalnų. Dar gruodžio mėnesį finansinių duomenų tyrimo bendrovė „FactSet“ prognozavo, kad vidutinis JAV akcijų biržos indekso „S&P 500“ pelningumas sieks 7,6 proc., tačiau šiuo metu prognozė yra sumažinta iki 2,3 proc.

JAV bankas „Goldman Sachs“ bei finansinių paslaugų bendrovė „Citigroup“ taip pat sumažino 2019 ir 2020 metų „S&P 500“ įmonių akcijų pelningumą dėl vangaus ekonomikos augimo, JAV ir Kinijos prekybos karo ir galimo dolerio smukimo.

Kitas svarbus recesijos indikatorius – JAV gamyba smuko į bene žemiausią lygį per 10 metų. Pasak duomenų agentūros „IHS Markit“, JAV gamintojų užsakymai smuko labiausiai per 10 metų. Duomenys taip pat rodo, kad JAV eksporto apimtys smuko į žemiausią lygį nuo 2009 metų.

„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad tokią tendenciją JAV lėmė šalies prekybos karai su Kinija: „Įmonės gauna mažiau užsakymų, todėl mažiau investuoja į gamybos pajėgumų didinimą. Kitas aspektas – euro zonos ir JAV darbo rinka yra pasiekusi piką. Trūksta darbuotojų, kur būtų galima investuoti į gamybos pajėgumų didinimą“, – smunkančios JAV gamybos priežastis vardija A. Izgorodinas bei priduria, kad pagrindinė priežastis yra prekybos karai, kurie ne tik sumažino įmonių užsakymus, tačiau ir jų lūkesčius.

„Įmonės galėtų investuoti į plėtrą, tačiau visi bijo kažką daryti, nes dėl prekybos karų nėra aišku, kas bus rytoj“, – mano A. Izgorodinas.

Vis dėlto ekonomistas teigia, kad, nors pasaulinės tendencijos niūrios, Lietuvos gamyba atrodo pavyzdingai. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos gamyba augo 5,4 proc. „Tačiau verta pastebėti, kad visas augimas buvo pirmąjį šių metų ketvirtį, kada gamyba augo 8 proc., o antrąjį ketvirtį gamyba augo jau 5,3 proc.“, – pastebi A. Izgorodinas.

Jis taip pat siūlo atkreipti dėmesį, kad įmonių gamybos pajėgumas šalyje šiuo metu siekia 77 proc., o tai – istorinės aukštumos Lietuvoje. Taip pat, bent jau kol kas, nėra požymių, kad euro zonos pramonės nuosmukis turėtų įtaką Lietuvos gamybai ar eksportui.

Priešingai, A. Izgorodinas vardija, kad Europos ekonomikos sulėtėjimas, ypač gamybos apimčių sumažėjimas Vokietijoje, gali būti naudingas Lietuvai. Dėl mažesnių kaštų Vokietija dalį gamybos gali perkelti į Lietuvą. Taip pat prie Lietuvos pramonės augimo prisidėjo ir „Brexitas“, kadangi įmonės užsisakė daugiau produkcijos iš Lietuvos, o nominalus eksporto augimas į Jungtinę Karalystė išaugo net 16 proc.

A. Izgorodinas kalbėdamas apie antrąjį šių metų pusmetį bei ar verta laukti gamybos nuosmukio šalyje pateikia neigiamus ir teigiamus aspektus, kurie gali paveikti gamybą.

„Neigiamas rizikos aspektas – trečiojo ketvirčio pradžia euro zonos ir Vokietijos pramonei yra neigiama. Kitas veiksnys – kuo ilgiau nuosmukis tęsis euro zonoje, tuo didesnė tikimybė, kad tai pradės veikti vidaus rinką ir vartojimą, kuris yra euro zonos varomasis variklis.

Pozityvus aspektas – vidaus rinka ES šiais metais išliks stipri. Taip pat euro zonos problemos Lietuvoje pasireiškia tik po tam tikros pertraukos, todėl manau, kad trečias ir ketvirtas pusmetis turėtų būti neblogi“, – sako ekonomistas.

Kaip teigiamą Lietuvos savybę ekonominio sunkmečio laikotarpiu jis įvardija ir mažesnius nei kitur atlyginimus. „Yra didelis mitas, kad Lietuvoje labai sparčiai auga atlyginimai kitų šalių kontekste. Procentine išraiška taip, tačiau jei pažiūrėtume, kiek atlyginimai augo eurais per valandą, atlyginimai Lietuvoje didėjo tiek pat, kiek ES vidurkis. Todėl mes neprarandame konkurencingumo“, – sako A. Izgorodinas.

Varis smunka, o auksas kyla

Aukso kaina taip pat yra laikoma vienu iš indikatorių, atspindinčių globalias ekonomikos nuotaikas. Pastaruoju metu aukso kaina kopia į viršų, o nuo šių metų birželio mėnesio vertingojo metalo kaina rinkoje yra padidėjusi daugiau nei 15 proc.

Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas pažymi, kad auksas brangsta, kada yra karo arba infliacijos rizika.

„Tačiau šiandien matome, kad auksas brangsta todėl, kad pasaulis neria į vis žemesnes palūkanas. Obligacijos, kaip turto klasė, neleidžia stambiajam kapitalui prarasti savo turto vertės. Kad nusipirktum 10 metų obligaciją, dabar reikia dar ir primokėti valstybei. Stambusis kapitalas, kuris ieško, kaip išlaikyti savo turtą, pradeda rinktis auksą“, – aukso brangimo priežastis vardija M. Dubnikovas.

Aukso kainoms kylant, kito metalo – vario – kaina krenta. Per pastarąjį pusmetį vario kaina rinkoje smuko apie 13 proc.

Šis metalas yra plačiai naudojamas statybų bei gamybos sektoriuje, todėl gali būti laikomas prastėjančios ekonominės padėties indikatoriumi.

M. Dubnikovas pažymi, kad tokia tendencija indikuoja labai paprastą dalyką: mažėja gamyba, todėl ir vario reikia mažiau. „Matome ekonominį sulėtėjimą Vokietijoje bei Kinijoje, o šios šalys yra pagrindinės vario naudotojos. Dėl to metalo kaina krenta šiuo metu“, – kainos smukimo priežastis vardija M. Dubnikovas.

Gyventojai privalo turėti pinigų rezervą

Nors kai kuriose pasaulio šalyse recesijos signalai žybsi raudonai, N. Mačiulis ramina ir pažymi, kad Lietuva laikosi nuošalyje nuo pasaulinių vėtrų.

„Lietuva netgi stebina savo sparčiu augimo tempu. Šalies ekonomikos augimas yra spartesnis negu praėjusiais metais. Nors Vokietija yra ant recesijos slenksčio, tačiau per pirmuosius 7 šių metų mėnesius mūsų eksportas į Vokietiją augo 9 proc. Nėra nė vieno sektoriaus, kuriame matytume neigiamas tendencijas“, – pažymi N. Mačiulis.

Vis dėlto ekonomistas mini, kad įmonės jau šiek tiek atsargiau vertina ateities perspektyvas. Tai rodo antrąjį šių metų pusmetį sumažėjęs atlyginimų augimas privačiajame sektoriuje, o tai yra vienas iš signalų, kad „ateityje nereikėtų tikėtis tokio klestėjimo, kokį matėme iki šiol.“

N. Mačiulis taip pat pataria, kad gyventojai planuotų savo santaupas ir išlaidas, o tai pradėti daryti reikia dar tada, kada virš ekonomikos stogo šviečia saulė.

„Jeigu susirūpini tik tada, kada pasaulis yra ant recesijos slenksčio, tai jau bus vėlu. Rezervą reikia kaupti visada, o jį geriausia kaupti gerais laikotarpiais, o ne tada, kai susvyruoja šeimos pajamos“, – mano M. Mačiulis.

Jis taip pat pažymi, kad taupyti daugiau nei įprastai – nereikėtų. Tuo metu, kada yra neigiamas išorinis šokas, taupymas būtų dar vienas impulsas, kuris neigiamai paveiktų šalies ekonomines tendencijas.

„Jeigu valdžia pradės veržtis diržus ir gyventojai pradės daugiau taupyti, tai bus kaip 2009 metais. Iš visų sektorių ateis neigiamas šokas. Todėl valdžia turi ruoštis anticiklinei fiskalinei politikai. Mažinti biudžeto perteklių, galbūt net planuoti biudžeto deficitą. Ypač tokiame kontekste, kai galima pasiskolinti už neigiamas palūkanas“, – sako N. Mačiulis bei priduria, kad gyventojai turėtų turėti pinigų rezervą, racionaliai planuoti savo išlaidas ir nesisvaiginti teigiamais lūkesčiais.