Verslas

2019.09.10 19:30

Kol apsipirkinėjo, liko be pinigų: „Sodra“ įspėja dirbančius studentus nepamiršti apie prievoles

Mindaugas Laukagalis, LRT RADIJAS, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“2019.09.10 19:30

Kava, keli pomidorai, sviestas ir duona – studento Simono krepšyje visi ingredientai rytojaus pusryčiams. Tačiau atėjus prie kasos, susimokėti nepavyksta. Nors pinigų ir yra. Patikrinęs sąskaitą, vilnietis nustemba: joje – minusas. „Pasitikrinau banko sąskaitą ir pamačiau, kad yra minus 700 eurų. Tai buvo „Sodros“ nuskaitymai už PSD (privalomąjį sveikatos draudimą)“, – LRT RADIJUI pasakoja be pusryčių likęs studentas.

Mokyklose – nė žodžio

Tokių istorijų girdime ne po vieną, ir ne po dvi. Nors visi studentai, pagal nutylėjimą yra apdrausti PSD, greta studijų susiradus darbą, vis tiek reikia mokėti. Simonas pripažįsta, nežinojo, todėl pats kaltas. Tačiau labiausiai pikta, kad sinusą apskaičiuoti moka, bet apie tai, kaip ir kokius mokesčius mokėti, mokykloje niekas nepasakojo.

„Dirbu laisvai samdomą darbą, neturiu nuolatinių mėnesio pajamų. Sutinku su mokesčiais, tačiau pikta, kad dėl jų niekas nekomunikuoja ir tu pats turi domėtis jais. Nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, bet tikrai būtų smagu, kad bent jau kažkoks švietimas apie mokesčius atsirastų mokyklose“, – sako studentas.

Tokių kaip Simonas ne vienetai, ir net ne tūkstančiai. Bent kelis eurus „Sodrai“ skolingi šimtai tūkstančių žmonių.

Skolą nurašo tiesiogiai iš sąskaitos

PSD įmokos užgriūna visus, kurie baigia mokslus, ir seka iš paskos iki pat pensijos. Nesvarbu, dirbi ar ne, mokėti vis tiek reikia. Nuo minimalios algos ar nedirbant, reikia mokėti beveik 40 eurų (38,74 eur.), jeigu atlyginimas didesnis, pavyzdžiui, 800 eurų, mokėti reiks arti 90 eurų (87,81 eur.) arba tiek, kiek kainuoja pigus dulkių siurblys.

Tiems, kurie dirba pagal darbo sutartį, įmokas moka darbdavys. Tačiau savarankiškai dirbantieji privalo mokėti patys. O jeigu žmogus to nepadaro pats, priverčia „Sodra“.

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovo Sauliaus Jarmalio teigimu, gyventojas yra informuojamas apie tai, kad yra skolingas ir jo prašoma tą skolą padengti. „Primename bent du kartus, o vėliau imamės taip vadinamų sankcijų, – sako „Sodros“ atstovas. – Jeigu gyventojas nereaguoja, nesikreipia dėl įmokų atidėjimo, nesumoka tų įmokų, „Sodra“ pateikia mokėjimų nurodymą gyventojui. Tokiu atveju ta sistema nuo gyventojo kažkurios iš sąskaitų nurašo skolą, kurią gyventojas yra skolingas Sodrai“.

Skolingi milijonus eurų

S. Jarmalis primena, kad jeigu skolininko sąskaitoje pinigų nėra pakankamai, lėšos sąskaitoje yra rezervuojamos. „Gyventojas tuomet supranta, kad jo sąskaita yra tarsi blokuojama. Kol yra nepadengiamas įsipareigojimas, jis negali naudotis pinigais sąskaitoje“, – Simono atvejį komentuoja „Sodros“ atstovas.

Šiuo metu gyventojai „Sodrai“ skolingi milijonus eurų. Nepaisant siunčiamų perspėjimų, dalis žmonių apie savo skolas nė nežino. S. Jarmalis sako, kad taip gali atsitikti studentams ar moksleiviams, kurie baigė mokslus.

„Tokiu atveju žmogus, gegužę ar birželį baigęs mokslus, yra draudžiamas valstybės lėšomis iki rugpjūčio. Jeigu rugsėjį toks žmogus nepradeda dirbti ar netęsia studijų, jam atsiranda prievolė pačiam sumokėti PSD įmokas“ – situaciją aiškino „Sodros“ atstovas.

Mokėti turi ir dirbantis studentas

S. Jarmalis pateikia ir kitą dažną pavyzdį. „Žmogus išeina iš darbo arba netenka jo, tačiau neskuba registruotis užimtumo tarnyboje (darbo biržoje). Nieko neveikti galima neilgiau nei vieną kalendorinį mėnesį“, – primena pašnekovas.

Yra žmonių, kuriuos draudžia valstybė. Vieni tokių – nepilnamečiai, studentai ir pensininkai. Jeigu į didmiestį atvykęs pirmakursis pradeda dirbti restorane arba pensininkas sumano prekiauti obuoliais turguje, įmokas nuo gautų pajamų jau reikia mokėti. Vilniaus universiteto (VU) profesorius Romas Lazutka pripažįsta, dalį gyventojų tai piktina.

„Žmonės klausia, kodėl nedirbamas studentas yra draudžiamas, o dirbantis turi mokėti? Jis draudžiamas valstybės lėšomis tik todėl, kad nedirba. Studijos yra pagrįstas nedirbimas. Tuomet visi kiti mokesčių mokėtojai sumoka už jį (PSD įmokas). O jeigu studentas dirba, reiškia jis gauna pajamas. Pavyzdžiui, minimalų atlygį gauna dirbantis studentas, ir paprastas darbuotojas, tai kodėl pastarasis turėtų mokėti mokesčius už studentą? Tai būtų tikrai neteisinga“, – komentuoja VU profesorius.

Siūlo mokėti dalimis

Pasak R. Lazutkos, į bendrą katilą visiems reikia prisidėti ir todėl, kad atsigulti į ligoninę gali kiekvienas. Tai, profesoriaus teigimu, yra solidarumo mokestis.

„Įsivaizduokim, jei žmogus patiria infarktą ir reikia kraujagyslių šuntavimo, tai negalima jam pusės operacijos padaryti, nepaisant to, kad nėra pakankamai sukaupta PSD įmokų. O kito, kurio atlyginimas buvo didelis ir PSD įmokų sukaupta daug, taip pat negalima perdėm lepinti. Tokios sveikatos apsaugos nenorėtų niekas“, – sakė R. Lazutka.

Jeigu šis solidarumo mokestis užgriūna tarsi perkūnas iš giedro dangaus, o sąskaita užblokuojama tiesiog parduotuvėje, Sodra siūlo įmokas mokėti dalimis. Tokiu atveju kišenei mažiau skaudės.

Parengė Vismantas Žuklevičius