Verslas

2019.09.17 05:30

Kas priklauso vidurinei klasei nesutaria ir pasaulio ekspertai: kodėl Baltarusijoje jos 80 proc., Vokietijoje – 40 proc.

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.09.17 05:30

Vidurinė klasė, kuriai priklauso didelė visuomenės dalis, ekonomistų vertinimu, paprastai rodo aukštą pragyvenimo lygį ir tuo paprastai pasižymi Vakarų valstybės. Tačiau ekspertai Krynicos ekonomikos forume dalijasi visai kitokia statistika: Baltarusijoje vidurinei klasei priklauso 80 proc. visuomenės, Vokietijoje, remiantis 2015 m. pasaulio turto ataskaita, 40 proc., Lietuvoje – maždaug trečdalis.

Tiesa, anksčiau atlikta apklausa rodo, kad vidurinei klasei priklausantys jaučiasi 6 iš 10 lietuvių. Tačiau dalis jų savo pajamomis nėra patenkinti. Ekonomistai Lietuvoje neretai apskritai nesutaria dėl to, kas yra vidurinė klasė, todėl neaišku, kas jai gali būti priskirti.

Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) apibrėžimas nurodo, kad vidurinei klasei priskiriami gyventojai, gaunantys nuo 75 proc. iki 200 proc. vidutinių (medianos) šalies pajamų.

Pasak banko „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Lietuvoje šiuo metu tai yra tie gyventojai, kurie į rankas gauna maždaug nuo 513 iki 1242 eurų.

Vis dėlto pats N. Mačiulis atkreipė dėmesį, kad toks EBPO apibrėžimas iš esmės įvertina žmogaus gaunamas pajamas, bet visiškai nevertina to, ką žmogus už tas pajamas gali įsigyti.

„Tikrai yra žmonių, kurie turi gana daug turto ir gauna labai žemas pajamas, bet vis tiek priklauso tai vidurinei klasei. Klaidinga galvoti, kad yra kažkoks stebuklingas skaičius, kurį pasiekę vidurinės klasės atstovai būtų labai laimingi“, – anksčiau LRT.lt yra sakęs N. Mačiulis.

Tuo pat metu SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat pabrėžė, kad EBPO vertinimas yra labiau kiekybinis nei kokybinis.

„Mes banke turime nuomonę, kad vidurinės klasės atstovas yra tas, kuris turi pakankamai santaupų išgyventi juodą dieną. Jeigu žmogus, šeima ar namų ūkis turi 3–6 mėnesių savo vidutinių vartojimo išlaidų santaupų, tai jau yra vienas iš ženklų, kad jis gali jaustis ramesnis. Jis susitaupo, jeigu jis sutaupo, vadinasi, jis gali patenkinti būtiniausius poreikius, tuos visus esminius poreikius, ir sau leidžia susitaupyti“, – tada tvirtino T. Povilauskas.

Vidurinės klasės vaidmuo mažėja

Krynicos ekonomikos forumo diskusijoje apie vidurinę klasę dalyvavęs Kazachstano darbo tyrimų instituto direktorius Serikžanas Bereševas akcentuoja – svarbu apibrėžti, kas yra vidurinė klasė, nes dažnai šis suvokimas skiriasi. Jo vertinimu, vidurinė klasė yra individų grupė, gaunanti tam tikras pajamas, kurios leidžia išlaikyti tam tikrą gyvenimo lygį.

„Jie gali patenkinti kasdienius poreikius, galbūt turi vasarnamį, gali sau leisti vykti į keliones. Anksčiau apibrėždavome vidurinę klasę kaip valstybės pagrindą, bet skirtingose šalyse tai gali skirtis. Vidurinė klasė skirtingose valstybėse prie jos stabilumo prisideda skirtingai. Išsivysčiusiose šalyse turime kitokias problemas nei besivystančiose“, – nurodo S. Bereševas.

Lenkijos Žešuvo universiteto Sociologijos ir istorijos fakulteto dekanas Pawelas Grata sutinka su S. Bereševu – vidurinė klasė besivystančiose ir jau išsivysčiusiose šalyse skiriasi. Jo teigimu, išsivysčiusiose šalyse vidurinė klasė mažėja, sudaro vis mažesnę visuomenės dalį ir vaidina vis mažesnį vaidmenį, formuojant valstybės pagrindą.

„Vidurinė klasė mažėja ir nebevaidina tokio paties vaidmens kaip anksčiau. Išsivysčiusiose šalyse vidurinė klasė sudaro 50–60 proc., bet Lenkijoje ir Rytų Europos valstybėse ji sudaro tik labai mažą visuomenės dalį“, – pastebi P. Grata.

Jo aiškinimu, posovietinėje erdvėje vidurinę klasę teko sukurti iš mažų dalelių, todėl jai vis dar priklauso nedidelė visuomenės dalis, tačiau net ir jai gresia tokios pačios grėsmės, kaip ir visų kitų šalių vidurinėms klasėms.

„Vidurinė klasė visada stabilizuodavo rinkos ekonomiką, o dabar išeina taip, kad ši klasė tapo marginalizuota. Net jeigu vidurinė klasė norėtų turėti kokios nors įtakos, tai nereiškia, kad jos pasiūlymai būtų priimti. Ateityje tai gali tapti didele problema“, – sako P. Grata.

Vidurinei klasei gyventojus priskirtų pagal išsilavinimą

Vis dėlto Vokietijos profesorius Peteris Herrmannas, šiuo metu dirbantis Italijos politinių, ekonominių ir socialinių tyrimų institute „Eurispes“, laikosi kitos pozicijos. Jo įsitikinimu, mes iki šiol nenutuokiame, kas yra vidurinė klasė. Profesoriaus tvirtinimu, ją nustato ne valstybės pajamų vidurkis ar mediana, o kraštutinumai.

„Originaliai vidurinė klasė yra kažkas tarp dirbančiosios klasės ir buržuazijos ar valdančiosios klasės. Vidurinė klasė buvo ta, kuri rasdavo viduriuką, kuri dirbdavo, bet tuo pat metu iš to gaudavo daug naudos. Paprastai tai buvo kalba apie profesionalus: daktarai, advokatai, mokytojai, kurie dirba pagal tam tikrus standartus, kurie nebuvo pririšti prie savo pajamų“, – sako O. Herrmannas.

Anot jo, vėliau vidurinė klasė peraugo ir dabar kai kuriose šalyse ją sudaro nebe gydytojai ar pedagogai, o viešojo sektoriaus administracijų darbuotojai: „Jų darbas tiesiogiai nėra susijęs su visuomenės švietimu. Nuėję į ligoninę matysime, kad dalį vidurinės klasės sudaro ligoninės administracija, kuri negydo žmonių. Administracijos darbuotojų skaičius yra per didelis.“

Jo teigimu, vidurinę klasę apibrėžti turėtų ne tik žmonių gaunamos pajamos, bet ir jų išsilavinimas, nes dabar kai kurie vidurinei klasei pagal pajamas priklausantys žmonės savo darbo vietose gali būti lengvai pakeičiami kitų darbuotojų ar net įvairių sistemų, todėl jie nekuria jokios pridėtinės vertės.

Į Baltarusijos statistiką reaguoja skeptiškai: turbūt baltarusiai atostogas leidžia Maldyvuose

Šiek tiek kitokį vertinimo būdą taiko Baltarusija. Anot Baltarusijos ekonomikos ir informacijos technologijų instituto Vadybos, ekonomikos ir informacinių technologijų departamento vadovės Svetlanos Ševčenko, Baltarusijoje vidurinė klasė matoma kaip ta, kuri yra tarp vargšų ir turtingųjų, ir ją nustato patys gyventojai.

„Tai klasė, kuri identifikuojama pagal jų pačių suvokimą. Baltarusijoje 70–80 proc. visuomenės save identifikuoja kaip priklausančius vidurinei klasei, nes jie gali sau leisti padoriai gyventi. Pasaulio banko ekspertai, vertinantys šią situaciją, fokusuojasi į visuomenės dalį, kuri priklauso žemesnei vidurinei klasei. Remiantis specialistais, vidurinė klasė siekia iki 80 proc. Ekspertai tiki, kad didžioji mūsų visuomenės dalis sudaryta iš vidurinės klasės atstovų“, – sako S. Ševčenko.

Ji pripažįsta – pajamos Baltarusijoje nėra aukštos, bet, nepaisant to, vidurinei klasei vis tiek priklauso gana daug gyventojų. „Taigi esame situacijoje, kurioje vidurinė klasė egzistuoja, bet ji nėra turtinga“, – apibendrina S. Ševčenko.

S. Bereševas į tai reaguoja skeptiškai. Jis teigia besidžiaugiantis, jeigu iš tiesų yra taip, kad 80 proc. baltarusių priklauso vidurinei klasei: „Tai turėtų reikšti, kad jie savo atostogas leidžia Maldyvuose. Azerbaidžano gyventojai sau to leisti negali. [...] Jeigu pažiūrėtume į vidutinį uždarbį, jis per pastaruosius metus krito – apie 250 dolerių žmogui. Tai vidutinis 8 proc. visuomenės atlyginimas. Tai vidurinės klasės linija.“

Dėl išsilavinimo svarbos vidurinei klasei nesutaria

S. Bereševas taip pat nesutinka su P. Herrmanno pozicija, kad vienu iš vidurinės klasės kriterijų turėtų tapti ir išsilavinimas: „Stabilus pajamų šaltinis yra tai, kas suteikia tau galimybę per ilgesnį laiką patenkinti savo poreikius. Mechanikas gali uždirbti daugiau nei institucijos darbuotojas ir čia išsilavinimas nėra svarbus.“

Savo ruožtu diskusijos moderatorius Rusijos mokslų akademijos Socioekonominių visuomenės studijų instituto Gyvenimo kokybės ir standartų laboratorijos vadovas, profesorius Viačeslavas Bobkovas atkreipia dėmesį, kad pasauliniai tyrimai rodo, jog tik nedidelė visuomenės dalis priklauso vidurinei klasei.

„Sutinku, kad gydytojai, mokytojai visada buvo matomi kaip priklausantys vidurinei klasei, bet ar taip tebėra? Galiausiai tik 22 proc. mūsų visuomenės yra žmonės, kurie priklauso arba yra netoli vidurinės klasės“, – pastebi V. Bobkovas.

P. Grata antrina – Lenkijoje 1,3 mln. žmonių gauna apie 700 zlotų siekiančias pajamas. Tai sudaro apie 10 proc. visuomenės ir būtent ši dalis Lenkijoje laikoma vidurine klase: „Taigi transformacija vis dar kuria vidurinę klasę Lenkijoje. Vidurinės klasės žmonės dažnai matomi negatyvioje šviesoje, kaip tie, kurie įsitraukė į kapitalizmą. Dabar kalbame apie solidarumą, lygias galimybes, bet nekalbame apie vidurinę klasę.“

P. Herrmannas ginčija – vidurinės klasės atstovui ne tik svarbu turėti darbą ir įgūdžius, bet ir išsilavinimą, kuris būtų susiję su žiniomis. Jis pateikia pavyzdį: „Dėstau ekonomiką ir klausiu studentų: „Ar galite man išspręsti uždavinį?“ Vienas studentas priėjo, atliko skaičiavimus geriau, nei tai pavyksta man (prisipažinsiu, nesu geras skaičiuotojas). Tada paklausiau: „Pasakyk, ką padarei.“ Jis atsakė: „Nežinau.“ Jis nesuprato, ką jis daro. Tai ir turiu omenyje – svarbu, kad jie žinotų, ką jie daro.“

Nedidelė atskirtis baltarusių neskatina siekti daugiau

P. Herrmanno pastebėjimu, kai kurie darbai šių dienų įstaigose, jų administracijose, atliekami net po kelis kartus, nors tai visiškai nėra būtina. Paprasčiausiai daug kur veikia itin didelis biurokratinis mechanizmas. „Yra daug protingų žmonių, kurie pamatę, ką jie daro, sako: aš galiu daryti kažką kito, daug kūrybiškesnio, o čia tik atliekami skaičiavimai ir vadyba“, – teigia P. Herrmannas.

Jis įsitikinęs – jeigu tokios darbo vietos būtų prarastos, problemų nekiltų, nes tie žmonės tiesiog būtų priversti daryti tai, kas, anot profesoriaus, yra naudinga visuomenei.

S. Ševčenko sutinka, kad išsilavinimas yra svarbus, nes tai suteikia galimybę gauti gerą, gerai apmokamą darbą, kuris vėliau suteikia galimybę keliauti ir išpildyti kitus lūkesčius, kurie susiję su atstovavimu vidurinei klasei.

„Nepaisant to, pastebime, kad vidurinė klasė tapo pasyvi. Norėtume matyti tokią jėgą, kuri gali prisidėti prie visuomenės vystymosi. Mūsų šalyje pagrindinė problema yra ta, kad turime labai nedidelį pajamų lygių skirtumą. Neturime sistemų, kurios paskatintų žmones didinti savo efektyvumą. Žmonės gana patenkinti tuo, ką jie turi. Tai viena iš didžiausių Baltarusijos vidurinės klasės problemų“, – sako S. Ševčenko.

Ji svarsto, kad nedidelė atskirtis tarp vidurinės klasės atstovų ir kitų klasių atstovų Baltarusijoje lemia tai, kad žmonės nesivargina siekti geresnių pareigų ar aukštesnio išsilavinimo, – vis tiek pajamos ir pragyvenimo lygis bus panašus.

S. Bereševas taip pat pastebi, kad besivystančiose valstybėse vidurinė klasė neretai yra demonizuojama, todėl būtų sunku atsakyti, ar vidurinės klasės apskritai reikia. Anot jo, pirmiausia besivystančiose valstybėse derėtų užtikrinti stabilų gyventojų pajamų augimą.

P. Herrmannas nesutinka, kad žmonės nėra suinteresuoti priklausyti vidurinei klasei ar gauti geresnes pajamas. Vis dėlto jis pritaria, kad senoji vidurinė klasė tiesiog stengėsi turėti darbą ir jį išlaikyti, todėl dabar erdvė atsiranda jau naujai vidurinei klasei.

P. Gratos įsitikinimu, vidurinė klasė visada veikė kaip stabilizuojantis faktorius, nes, jos neturint, šią vietą užimtų populizmas: „Manau, kad populizmas labai dažnai naudojamas politikoje ir sukuria kitokią klasę, kuri naudojasi subsidijomis. Ar ji stabilizuotų visuomenę? Abejoju. Vidurinė klasė yra būtina ir ją turėtume turėti kaip demokratinės tvarkos saugotoją.“