Verslas

2019.09.10 16:37

Ekspertai sukritikavo Nausėdos Gerovės valstybės paketą, siūlo problemą spręsti kompleksiškai ir pasimokyti iš kaimynų

LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2019.09.10 16:37

Galėtume turėti „normalų biudžetą“ kaip estai, jei iš šešėlio sugebėtume ištraukti 2 mlrd. eurų, laidoje „LRT forumas“ sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Palyginimui su šia suma, prezidento siūlomi 100 mln. eurų, kurie būtų „nukirpti“ nuo kitos grupės žmonių, tėra tik 5 proc. ir apčiuopiamos naudos pensininkams neduos.

LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ dalyviai sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos siūlymą kitąmet socialinės apsaugos išlaidas papildomai padidinti 100 mln. eurų, daugiausia šių lėšų skiriant spartesniam senatvės pensijų ir išmokų neįgaliesiems augimui.

Papildomų lėšų prezidentas siūlo surinkti lėtinant darbo mokesčių mažinimą per NPD, kerpant lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui ir labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajamas. Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta laidoje patvirtino, kad tokie siūlymai gimė dar G. Nausėdos prezidento rinkimų kampanijos metu. Pirmiausia atsigręžta į skurdą senyvo amžiaus žmonių tarpe, nes būtent šią sritį kaip probleminę įvardina tarptautinės organizacijos.

„Dabartinė pensijų sistema sudėliota taip, kad ji indeksuojama iš principo panašiai, kaip auga vidutinis atlyginimas. Tai reiškia, kad santykis tarp vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo yra pastoviai žemas. Mes siūlome keisti šitą principą, kad vidutinė pensija pasikeistų į gerąją pusę“, – sakė S. Krėpšta.

Siūlymas šiai reformai atrėžti dalį pajamų nuo kuro lengvatų ūkininkams bei lėtinant neapmokestinamo pajamų dydžio augimą (NPD) esą gimė dėl to, kad valstybės biudžetas ypač skurdus, mokesčių sistema turi daug netolygumų, kuriuos reikėtų suvienodinti, didinti mokestines pajamas. Šiuo atveju gyventojų pajamų mokestis (GPM) būtų vienodinamas atsižvelgiant ne į jų kilmę, o pagal jų dydį. Pastarąjį siūlymą laidoje sukritikavo Profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė.

„Mes kategoriškai prieš bet kokį NPD augimo sulėtinimą, nes jis nubraukia visus tolesnius gerovės valstybės siekius, kuriuos siūlo prezidentas. Politikams reikia nustoti slėptis po krūmo lapeliu ir prisiimti atsakomybę ir įvesti didesnius mokesčius kapitalui. Turtingieji turi mokėti daugiau“, – sakė I. Ruginienė.

Finansų ministras Vilius Šapoka, anksčiau skatinęs prezidento komandą nusiimti rožinius akinius ir neskatinti nereikalingų lūkesčių, laidoje pabrėžė, kad prezidento siūloma reforma apčiuopiamos naudos nesuteiks. Mat, ministro tikinimu, atsisakius NPD didinimo nuo 300 iki 400 eurų, dviejų dirbančių asmenų šeima, gaunanti minimalų atlyginimą, neteks 40 eurų. Tokių šeimų Lietuvoje yra apie 150 tūkst. Nuo šių šeimų sutaupytą sumą skiriant pensijų didinimui, pensininkų pajamos padidėtų vos keliais eurais. Mat senatvės pensiją gaunančiųjų Lietuvoje yra 4 kartus daugiau, apie 600 tūkst.

„Kalbame apie pensininkų skurdą, taip, tai yra problema, bet ne vienintelė. Šeimų, turinčių vaikų, absoliutus skurdas yra kelis kartus didesnis negu pensininkų. Dėl to lengva ranka paimti iš vienų skurdžių ir atiduoti kitiems, aš manau, kad reikia ieškoti kompromiso ir balanso“, – siūlė V. Šapoka.

Panašios nuomonės laikėsi ir verslininkė Jolanta Blažytė. Anot jos, biudžeto perskirstymas nuo vienų atimant ir kitiems pridedant apčiuopiamos gerovės valstybėje nesukuria. Išsprendus skurdo problemą investicijų, mokslo, inovacijų ir technologijų srityje, socialinis skurdas, jos nuomone, savaime sumažėtų.

Kaimynai už Lietuvą bent 2 mlrd. eurų turtingesni

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis priminė, kad siekiant sumažinti pajamų nelygybę ir pažaboti šalyje skurdą reikėtų atsigręžti į kaimynines valstybes.

„Tik 10 proc. pajamų nelygybės paaiškina valstybės mokesčių sistema, nors mes daug dėmesio skiriame jai. Turime galvoti ir apie kitus komponentus, kurių pagalba galime mažinti ir skurdą, ir pajamų nelygybę. Pavyzdžiui, Airijoje, pajamų perskirstymas per biudžetą yra mažesnis nei Lietuvoje, bet skurdas ir pajamų nelygybė ten yra mažesnė. Arba Šveicarija. Todėl nereikia galvoti, kad didesnis lėšų perskirstymas per biudžetą ir mokesčių reforma yra vienintelis kelias užtikrinant gerovės valstybę. Dar yra ir kiti komponentai, kaip korupcija, neskaidrūs viešieji pirkimai, švietimo sistemos nelygybė, kuri ilguoju laikotarpiu yra pagrindinis veiksnys pajamų nelygybei. Tai yra dar svarbesni komponentai“, – atkreipė dėmesį N. Mačiulis.

Paklaustas, jeigu Finansų ministras sako, kad nepadidins ženkliai pensijų, ar verta tuo užsiiminėti, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas R. Kuodis atsakė primindamas Estijos pavyzdį. Eksperto nuomone, jeigu Lietuva sugebėtų rinkti mokesčius taip, kaip tai daro kaimynai estai, šalies biudžetas būtų 2 mlrd. eurų didesnis.

„Kas yra normalus šalies biudžetas? Tas, kuris suderinamas su šalies išsivystymo lygiu. Kuo šalis labiau išsivysčiusi, tuo ji turi daugiau poreikių: švietimas, sveikatos apsauga, socialinis saugumas ir kiti dalykai. Jeigu tu to adekvačiai nefinansuoji, tada ir turi tą išsigimimą viešojo sektoriaus. Mes turime 2 mlrd. eurų atotrūkį nuo normalumo. Tai ne 100 mln. eurų, kas yra 5 proc. nuo 2 mlrd. eurų. Kaip tą padaryti? Tam reikia rimtos reformos, kuri sutvarkytų „gyvulių ūkį“ ir šešėlį. Neužtenka savo proto – imkime kaimynų protą. Ten žmonės ne labai skundžiasi sistema, kuri yra skaidri ir pastovi“, – siūlė R. Kuodis.

Nesiimant kompleksinių veiksmų, vien tik perskirstant biudžeto lėšas, tokių reformų rezultatas gali būti labai liūdnas, sako Laisvosios rinkos instituto vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė. Norint, kaip Estijoje, turinčioje panašius mokesčius, į biudžetą pritraukti daugiau pajamų iš šešėlinės ekonomikos, reikia kelti gyventojų pasitikėjimą nacionaline valdžia. Kol pasitikėjimo nėra, kol šalį krečia korupcijos ir lėšų Švaistymo skandalai, bet koks papildomas apmokestinimas gali iššaukti dar didesnį kapitalo ir darbo jėgos nutekėjimą iš Lietuvos.

Plačiau žiūrėkite LRT laidoje „Forumas“:

LRT forumas. Finansų ministras Vilius Šapoka: gerovės valstybė – tai graži vizija

Parengė Laura Adomavičienė