Verslas

2019.09.10 11:05

„Tiketai“ skirta tūkstantinė bauda: neteisėtai pirkėjams taikė papildomą pervedimo mokestį

sprendimą skųs; atnaujinta 11.29
LRT.lt2019.09.10 11:05

Lietuvos bankas skyrė 41 200 eurų baudą „Tiketai“ už tai, kad bendrovė pirkėjams, įsigyjantiems bilietus internetu, taikė papildomą pinigų pervedimo mokestį, nors Mokėjimų įstatymas tai draudžia. „Tiketa“ įpareigota nedelsiant nutraukti Mokėjimų įstatymą pažeidžiančius veiksmus ir atlyginti nuostolius visiems vartotojams, kai jie dėl to kreipsis, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Šio teisės akto pažeidimo tyrimą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba pradėjo gavusi gyventojos skundą. Nors šiuo konkrečiu atveju už du internetu įsigytus bilietus pritaikyto neteisėto mokesčio suma buvo labai maža (0,24 Eur), tyrimo metu nustatyta, kad tokį mokestį „Tiketa“ taiko visiems savo klientams, atsiskaitantiems už bilietus internetu.

Taip daroma pastaruosius dešimt metų – visą laikotarpį, kai galioja Mokėjimų įstatymo draudimas mokėjimo paslaugų teikėjams reikalauti iš mokėtojo atlyginimo už bet kurios mokėjimo priemonės ar mokėjimo paslaugos naudojimą. Į pažeidimo trukmę buvo atsižvelgta skiriant baudą.

„Tiketa“ turi teisę per vieną mėnesį apskųsti šį sprendimą teismui.

Lietuvos bankas jau anksčiau yra perspėjęs prekybininkus, kad nesilaikantiems Mokėjimų įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodyto draudimo reikalauti iš mokėtojo atlyginimo už bet kurios mokėjimo priemonės ar mokėjimo paslaugos naudojimą, gali būti pritaikytos sankcijos.

Mokėtojas ir lėšų gavėjas (pirkėjas ir pardavėjas) atsiskaitydami el. prekyboje naudojasi kiekvienas savo mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugomis ir atitinkamai moka jo nustatytą komisinį atlyginimą. Jei prekybininkas priklausomai nuo pirkėjo atsiskaitymo būdo taiko pirkėjui papildomą mokestį, tai reiškia, kad pardavėjas savo mokestį mokėjimo paslaugų teikėjui perkelia pirkėjui.

Prekybininkai teigia, kad apie tokį mokestį savo klientus informuoja iš anksto ir apmokėjimą priima tik tuo atveju, jeigu klientas sutinka. Tačiau Mokėjimų įstatyme tai aiškiai draudžiama ir nenumatoma jokių išimčių.

Norėdami sudaryti galimybę daugeliui skirtingų pirkėjų pirkti el. parduotuvėje, prekybininkai siūlo įvairių būdų atsiskaityti. Jie pardavėjui kainuoja skirtingai, kai kuriais atvejais net iki 2 proc. mokėtinos sumos. Dėl to prekybininkai yra suinteresuoti, kad jų klientai pasirinktų pigesnius atsiskaitymo būdus. Mokėjimų įstatymas leidžia pardavėjams taikyti nuolaidas ar kitaip skatinti pirkėjus naudoti tam tikrą mokėjimo priemonę atsiskaitant su pardavėjais. Tačiau prekybininkui draudžiama taikyti papildomą mokestį pirkėjui už jo pasirinktą mokėjimo priemonę ar mokėjimo paslaugą.

Prekybininkams siekiant mažinti išlaidas, verta atkreipti dėmesį į alternatyvas, kurių yra. Atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis apdorojimo paslaugas įmonėms Lietuvoje gali teikti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse įsteigti bankai ar kiti mokėjimo paslaugų teikėjai. Be to, galima kreiptis į mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėjus svarstant alternatyvą „Bank link“ paslaugai.

Vartotojai, pastebėję jiems pritaikytą mokestį už atsiskaitymą mokėjimo kortele, el. bankininkyste, kita mokėjimo priemone ar už mokėjimo paslaugos naudojimą, turi teisę kreiptis į prekybininkus dėl pinigų grąžinimo, o šiems nesutinkant ar kilus klausimų, – į Lietuvos banką.

„Tiketa“: Lietuvos bankas gina ne vartotojų, o švediškų bankų interesus

Bilietų platinimo bendrovė „Tiketa“ teismui skųs Lietuvos banko priežiūros tarnybos sprendimą nubausti įmonę dėl tariamo Mokėjimų įstatymo pažeidimo.

Kaip teigiama įmonės pranešime žiniasklaidai, „Tiketa“ taikoma kainodara yra absoliučiai skaidri ir, mūsų įsitikinimu, atitinka visus Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymų keliamus reikalavimus, todėl imsimės visų reikalingų teisinių priemonių, kad būtų apginti teisėti mūsų interesai, o vartotojas už paslaugą turėtų galimybę mokėti mažiau“, – sako bendrovės „Tiketa“ direktorius Andrius Žiauberis.

„Tiketa“ vadovas pabrėžia, kad Lietuvos banko sprendimas gina ne Lietuvos vartotojų, o didžiųjų bankų interesus.

„Manome, kad Lietuvos banko priežiūros tarnybos sprendimas skirtas apsaugoti mokesčius, kuriuos taiko bankai kiekvienai pinigų transakcijai. Šiuo atveju kalbame apie milijonines sumas, kurias iš vartotojų ir verslo susižeria bankai už tai, kad žmonės perveda pinigus iš savo sąskaitos už paslaugas ar prekes elektroninėje erdvėje“, – sako A. Žiauberis.

„Tiketa“ skaičiavimu, bendrovė vien už banklink paslaugą kasmet bankams sumoka daugiau nei 130 000 eurų. Daugiau nei 90 proc. šių pinigų atitenka dviem dominuojančią padėtį rinkoje užimantiems Švedijos bankams – SEB ir „Swedbank“.

Pasak „Tiketa“ vadovo, įmonė imsis visų teisinių veiksmų, kad apgintų Lietuvos verslo ir vartotojų teisę mokėti pigiau už bankų paslaugas ir gins savo pozicijas visų instancijų teismuose.