Verslas

2019.09.09 14:20

Ekonomistai apie prezidento Gerovės paketą: kokia čia gerovė, jei tik pensininkais rūpinasi?

Gitanas Nausėda pasiūlė į Seimo rudens sesijos darbotvarkę įtraukti keliolika įstatymų iniciatyvų, kurios turėtų sumažinti pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį. Kartu pasiūlė ir naikinti skirtingus gyventojų pajamų mokesčio tarifus. Pasak prezidento, tai kaina, kurią privalome sumokėti. Pakeitimai paliestų visus dirbančiuosius ir dalį tų, kurie gyvena ne iš darbo santykių. Ekonomistai ir mokesčių ekspertai nesiginčija tik dėl vieno – pensininkų skurdą tikrai reikia mažinti. Tik ar tokiu būdu?

Anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, skurdą mažinti reikia jokiu būdu ne beveik taip pat skurdžiai gyvenančių samdomų darbuotojų sąskaita. O pradėti didinti pensijas, neturint nuolatinio pajamų šaltinio, esą išvis rizikinga, nes, ekonomikai nustojus augti, Lietuvai vėl tektų skolintis pensijoms. Ir apskritai, pabrėžia buvę prezidento kolegos ekonomistai, kokia čia gerovės valstybė, jei geriau bus tik pensininkams. Džiaugsmo dėl prezidento idėjų nerodo nei premjeras, nei finansų ministras, nei Ramūnas Karbauskis.

Pirmas žingsnis gerovės valstybės kūrimo link, anot prezidento, būtų pagerinti pensininkų ir neįgaliųjų situaciją. G. Nausėda siūlo palaipsniui kelti pensijų indeksavimo koeficientą, kad vadinamoji pakeitimo norma būtų ne 42 proc., o 50 proc. Tai yra, kad pensija siektų pusę buvusios žmogaus algos.

„Pensijos auga proporcingai darbo užmokesčio fondui. Ir ta pakeitimo norma, tas vadinamas santykis tarp vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo iš esmės nekinta per ilgą laikotarpį ir tuo pačiu metu nekinta ir skurdo rodikliai, kurie tikrai yra labai aukšti. Beveik pusė senyvo amžiaus žmonių skursta, tai tam, kad šitą situaciją pakeistume, mes siūlome kiekvienais metais žengti po mažą žingsnelį į priekį ir siekti, kad pensijų augimas būtų šiek tiek spartesnis negu vidutinio atlyginimo augimas“, – sako prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tikina – prezidentūros siūlymas iš lėto didinti pensijų finansavimą yra pozityvus.

„Jei šeimų ir vaikų skurdas mažėja, tai pensininkų skurdas – jis auga. Iš prezidentūros tikrai geras siūlymas iš lėto didinti pensijų finansavimą tam, kad mes tą pačią pakeitimo normą didintume. Ir atitinkamai tokiu būdu išspręstume ir dabartinių pensininkų skurdo problemą. Tai iš esmės principas yra geras. Pagrindinis klausimas yra, iš kur gauti lėšų“, – sako ministras.

G. Nausėda 100 mln. eurų siūlo surinkti, vienodinant pajamų mokesčio tarifus, kad pajamų ne iš darbo santykių apmokestinimas prilygtų darbinėms. Tai reiškia didesnius mokesčius nuo dalies individualios veiklos pajamų, taip pat dividendams, kapitalui. O ūkininkams prezidentas siūlo palikti kuklesnę lengvatą dyzelinui.

„Kova su gyvulių ūkiu – tai ilgametė kelių analitikų kova, bet dabar smagu sulaukt tikros institucinės pagalbos. Nes kol kas būdavo priešinamasi, ieškoma argumentų, kodėl nereik su tuo kovoti. Džiugu, kad reikalai pajudėjo į priekį, nes, na, iš principo ignoruoti šitas problemas jau tapo neįmanoma. Šalis gyvena su neadekvačiu biudžetu“, – sako Lietuvos banko pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

„Žemdirbiai, gamyba, prekyba individualiai užsiimantys asmenys moka iki tam tikrų pajamų tik 5 proc. tarifą ir turbūt sunkiausia paaiškinti mažiausias pajamas gaunantiems samdomiems, kodėl jie turi mokėti 20 proc., tai yra 4 kartus didesnį GPM tarifą“, – sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Mokesčių ekspertas Kęstutis Lisauskas teigia – vadinamojo gyvulių ūkio naikinimas būtų esminė reforma.

„Ta problema tikrai yra, ir prezidentas dūrė kaip pirštu į akį, nes gyvulių ūkis, be abejo, yra pats didžiausias žemės ūkio sektoriuje, nuo šito sektoriaus ir reikėtų pradėti“, – sako K. Lisauskas.

Tačiau abejojama, ar pensininkų skurdą gerai mažinti samdomų darbuotojų sąskaita. Prezidentas siūlo pristabdyti neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimą - vietoje šimto eurų didinti, pavyzdžiui, 30-čia. Dabar suma, nuo kurios nemokami mokesčiai, yra 300, nuo kitų metų turi būti 400 eurų. Bet mažesnio NPD jau nori ir patys valdantieji – įregistravo pataisą.

„Tas Vyriausybės planas NPD didinti iki 400, vėliau iki 500 eurų buvo tikrai labai geras. Niekas neneigia, kad yra problemų, yra socialinė atskirtis, yra neįgalieji asmenys, soc. išmokas gaunantys asmenys, kurie yra absoliučiam skurde ir jiems reikia padėti, bet pasirūpinti jais negalima sąskaita tų, kurie ir taip vos galą su galu suduria. Tai yra asmenys, kurie legaliai dirba, uždirba šiek tiek mažiau nei VDU ir, sumokėję mokesčius, atsiduria skurde“, – sako N. Mačiulis.

Finansų ministras tikina – teks ieškoti kompromiso.

„Ką tai reiškia atsisakyti NPD didinimo, na, žinoma, negaus pajamų vėlgi mažiausiai uždirbantys, ypatingai tai pajus šeimos su vaikais, dėl to taip lengva ranka iš vienų susiduriančiųjų su skurdu atiduoti kitiems, padidinti socialines išmokas – na, manau, čia tikrai reikės ieškoti balanso“, – sako V. Šapoka.

Ministras sako, prezidento siūlymai bus apsvarstyti kaip ir visų kitų, nes dėl ekonominės situacijos prieš dvejus metus priimti mokesčių reformos pažadai dabar turi praeiti realybės testą. G. Nausėdos pozicijos dėl mokestinių pakeitimų neskuba remti valdančiųjų lyderis ir premjeras.

„Tos idėjos jau ne pirmą kartą kartojasi. Ir Vyriausybė mūsų bandė kažką realizuoti, bet gyvenimas dažnai pakoreguoja, ypatingai kalbant apie mokestinius dalykus“, – sako Saulius Skvernelis.

„Mokesčių reforma buvo labai gerai apgalvotas sprendimas. Dabar pradėti keisti kažką reiktų labai rimto argumento. Argumentų išdėstyta kol kas nėra. Yra pasiūlymai, be argumentų“, – tvirtina „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

Prezidentas G. Nausėda kartoja paprastą tiesą – tokie mokesčių politikos pokyčiai visada susidurs su tam tikru pasipriešinimu, bet, anot jo, turime mokėti tokią kainą.

„Bet kokios mokesčių politikos priemonės, kurios arba panaikina lengvatas, arba kažkurioj vietoj padidina patį tarifą, jos visada susidurs su tam tikros dalies visuomenės pasipriešinimu, bet tai yra kaina, kurią mes galime ir privalome mokėti savo silpniesiems, senyviesiems arba skurdžiau besiverčiantiems žmonėms“, – sako G. Nausėda.

Tačiau ekonomistas N. Mačiulis sako, keisti dabartinę pensijų indeksavimo taisyklę – rizikinga.

„Jeigu mes sakome, kad to neužtenka, tai turi būti esminė struktūrinė reforma, užtikrinanti nuolatinį pajamų šaltinį, o ne kažkokį vienkartinį. Ir čia tada reiškia, reikia pasakyti, galbūt tą bazinę valstybės pensiją, kuri dabar mokama iš valstybės biudžeto, ją galima padidinti, bet kokiomis lėšomis? Ar atsiras automobilių taršos mokestis ar dar kažkokie mokesčiai didės. Tarptautinės institucijos, tarptautinės taisyklės reikalauja užtikrinti pensijų sistemos tvarumą, nes, vieną kartą padidinus, pensijos jau negali paskui sumažinti. O, jeigu pinigų tam nėra, iš kur jas mokėti? Iš skolintų lėšų?“ – klausia ekonomistas.

Prezidento teigimu, kuriant gerovės valstybę, reikia laikytis finansinės disciplinos. O iš kur paimti pinigų į biudžetą, sako nurodęs ir savus siūlymus Seime žada ginti argumentais.

Daugiau – reportaže:

Savaitė. Prezidento paketas ekonomistų akimis: sutaria dėl pensininkų skurdo mažinimo, bet ne skurdžiai gyvenančių sąskaita