Praėjo pirmoji savaitė, kuomet įsigaliojo ir pradėjo veikti šeimos kortelė. LRT RADIJO kalbintų sociologų vertinimu, šeimos kortelė tėra viešųjų ryšių ir marketingo priemonė verslui, neatliekanti pagrindinės savo funkcijos – teikti pagalbą žmonėms.
Iki šiol norą gauti Šeimos kortelę išreiškė beveik 9 tūkstančiai gyventojų. Anksčiau buvo planuojama, kad kortelę potencialiai gaus virš 60 tūkst. žmonių, tačiau dėl duomenų apsaugos reikalavimų kortelės šeimoms negalėjo būti išsiųstos.
Norint gauti kortelę ją reikėjo užsisakyti internetu socialinių paslaugų informacinėje sistemoje arba išsiųsti prašymą į Vilniuje esantį Socialinių paslaugų departamentą. Tiesa, čia susidurta su pirmąja problema pateikiant prašymus.
„Tam tikra dalis, galinčių gauti kortelę, negali teikti prašymų sistemoje, nes kol kas registrų duomenys nėra su ja sujungti. Šeimos gali teikti raštiškus prašymus. Per mėnesį viskas turėtų išsispręsti“, – tikina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Rasa Žemaitė.
Pirmieji kortelės gavėjai jau spėjo suabejoti jos nauda. Žadėtų nuolaidų tarpmiestiniams autobusams, traukiniams ir keltams nėra. Partnerių šiuo metu tik 28, visai šeimai skiriama tik viena kortelė, o ir nuolaidos – nedžiugina.
Štai šiaulietė Rita yra viena iš pirmųjų kortelės turėtojų. Moteris, auginanti tris vaikus, mano, kad suteikiamos nuolaidos – per mažos ir skirtos ne toms prekėms, kurioms reikėtų.
„Pirmiausia, susižinojusi apie šį projektą labai apsidžiaugiau. Kortelę gavau į namus, kaip ir buvo žadėta. Pasidomėjus, kokios nuolaidos yra taikomos, norėjosi ir juoktis, ir verkti. Nuolaidų pirmo būtinumo prekėms nebuvo. Būčiau tai žinojusi, net nebūčiau tos kortelės užsisakinėjusi. Svarbiausia gauti nuolaidą maistui, aprangai ir panašiai“, – sako moteris.
R. Žemaitės teigimu, Šeimos kortelė nėra skirta teikti nuolaidas būtiniausioms prekėms ir mažinti skurdą.
„Ši kortelė nėra skirta skurstantiems, kuri nemokamai dalintų batonus. Dabar apie Šeimos kortelę galvojama kaip apie dar vieną „Maisto banko“ akciją. Tai ir yra tas iššūkis, su kuriuo kortelė turėtų kautis“, – aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.
Sociologė Aušra Maslauskaitė nėra įsitikinusi, ar šia priemone siekiama pagerinti daugiavaikių šeimų įvaizdį.
„Galima manyti, kad bet kokia priemonė, kuri yra nukreiptą į šeimos gerovę, yra sveikintina, bet čia gaunasi įdomus dalykas, kai valstybė, kuri turėtų pati kurti tą politiką, verslo rankomis bando įdiegti priemonę, neva palengvinančią šeimų kasdienybę. Vertinant šią priemonę bendrame paramos šeimai kontekste, aš ją apibūdinčiau kaip viešųjų ryšių triuką“, – kalba sociologė.
Sociologas, ekonomistas Romas Lazutka pritaria, jog ši iniciatyva tėra marketingo priemonė, prie kurios prisideda ir valdžia.
„Verslo įmonės dėkingos, kad valdžios įstaigos reklamuoja jų veiklą. [...] Atskiru atveju ši kortelė gali būti pravarti, bet žiūrint į visumą, ji tik pritraukia daugiau klientų verslui. [...] Įmonės, kurios tas korteles turės, tiesiog taps žinomesnės.
Kalbant apie socialinę atsakomybę, paprasčiausia būtų padidinti algas darbuotojams ir sumažinti kainas. Kadangi tai prieštarauja įmonės tikslui didinti pilną, imamasi priemonių, kurios pelno nesumažina, bet padidina įmonės žinomumą ir pritraukia daugiau klientų. Gaila, kad valstybės institucijos to neperpranta. Valstybė tame tikrai neturėtų dalyvauti“, – akcentuoja R. Lazutka.
Šiuo metu deramasi su daugiau nei 90 galimų Šeimos kortelės partnerių, o nuo naujų metų tikimasi, kad įsigalios nauja įstatymo pataisa ir kortelių turėtojai galės važinėti tarpmiestiniais autobusais, traukiniais ir keltais už pusę kainos.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
