Eksperimentas su palūkanomis – taip vadinamas bankų Danijoje sumanymas. Trečiajame pagal dydį Danijos banke „Jyske bank“ imantysis paskolą būstui 10-čiai metų gauna fiksuotas -0,5 proc. metines palūkanas, o „Nordea“ banko padalinys Danijoje žada skolinti už fiksuotas 0 proc. metines palūkanas 20-iai metų.
Kodėl danai imasi iki šiol neregėtos kreditavimo politikos? Kodėl lietuviškos paskolų palūkanos keliskart didesnės nei Danijoje ir jokių eksperimentų nenusimato?
Neigiamų palūkanų aplinka
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Zalatorius LRT RADIJUI primena, kad Danija nuo 2012 metų yra ilgiausiai Europoje išbuvusi valstybė neigiamų palūkanų aplinkoje.
„Iš ko gyvena bankas? – retoriškai klausia M. Zalatorius. – O gi iš skirtumo kainos, už kurią jis skolinasi iš šalies, ir kainos, kuria jis skolina kitiems.“
Kaip tai nutiko, kad vienas didžiausių Danijos bankų paskolą imančiam žmogui pats primoka? M. Zalatoriaus teigimu, tokia situacija susiklostė būtent dėl neigiamų palūkanų aplinkos.
„Bankas „Jyske bank“ pradėjo apmokestinti indėlius po 0,6 proc. kiekvieną mėnesį. Tuo tarpu savo suteiktas būsto paskolas šis bankas dengia vertybiniais popieriais, kurie yra platinami finansų rinkose. Investuotojai, kurie šiuo metu yra stipriai veikiami recesinių nuotaikų tiek Europoje, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), ieško saugaus užutekio ir perka tuos vertybinius popierius. Tokiu atveju, jei šis bankas gauna pinigus už neigiamą kainą, tai gali ir paskolinti juos už neigiamą kainą“, – eksperimento su palūkanomis formulę LRT RADIJUI iššifruoja LBA prezidentas.
NT rinka kyla 200 metų
Ar toks eksperimentas pasitvirtins, M. Zalatoriaus teigimu, nežino net pats „Jyske bank“. Lietuvos banko (LB) valdybos narys Tomas Garbaravičius primena, kad Danija yra išskirtinė šalis, kuri turi padengtų obligacijų modelį.
„Bankai tas obligacijas išleidžia su labai neigiamomis palūkanomis. Danijoje yra visai kitas būsto paskolų modelis. Ten bankas gauna komisinį atlyginimą. Taigi, bankas suteikia būsto paskolą ir už tai gauna fiksuotą mokestį. Šiuo metu tas fiksuotas mokestis leidžia danų bankams pasiūlyti neigiamas būsto paskolų palūkanas“, – naujo danų eksperimento su palūkanomis formulę toliau narpliojo T. Garbaravičius.
Taigi, skolininkai Danijoje turės grąžinti mažiau nei pasiskolino, rašo „Business Insider“. Paprastai kalbant, jei pasiskolinamas 1 milijonas eurų namo paskolai, tai per dešimt metų reikės grąžinti 995 tūkst. eurų.
Pašnekovui pritaria LBA prezidentas. Pasak jo, Danijos obligacijų modelis turi net kelių šimtų metų tradicijas, o nekilnojamojo turto (NT) rinka visiškai skiriasi nuo kitų šalių.
„Danijos NT rinkoje per 200 metų nei vienas investuotojas neprarado pinigų, – konstatuoja M. Zalatorius. – Kitaip tariant, NT rinka tuos 200 metų tik kyla. Dėl to investuotojai labai saugiai žiūri į Danijos rinką ir tikisi, kad ji ir toliau kils.“
Lietuviams tikėtis neverta
Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad tokios daniškos būsto kreditavimo tendencijos Lietuvos greitai tikrai nepasieks.
„Lietuvoje tiek verslas, tiek gyventojai turi primokėti už paslaugas. To neišvengsime. Vidutinis palūkanų maržos vidurkis yra 2,28 proc., bet žmonės ir už 2,5-3 proc. pasiskolina“, – sako M. Statulevičius.
T. Garbaravičius priduria, kad neigiamos būsto paskolos Lietuvoje bent artimiausioje ateityje yra neįmanomos.
„Lietuvos civiliniame kodekse yra nustatyta, kad indėlių palūkanos gyventojams negali būti neigiamos, – konstatuoja LB valdybos narys. Pasak jo, negalima bankus spausti taikyti žemiau nulio esančias palūkanas būsto paskoloms ir tuokart neleisti neigiamų indėlių palūkanų.
Vokiečiai jau diskutuoja, kad 100 tūkst. ir didesniems indėliams galima būtų taikyti neigiamas palūkanas.
„Jei mūsų Seimas priimtų pataisą dėl indėlių palūkanų, tik tuomet būtų galima kalbėti apie neigiamas būsto paskolas“, – prognozuoja T. Garbaravičius.
Išsamiau – laidos „Aukso amžius“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
