Verslas

2019.09.10 05:30

Masinę emigraciją išgyvenusi Airija sugebėjo pakilti iš dugno: kaip jai tai pavyko

Milžiniška valstybės skola, didelis nedarbas ir itin didelė gyventojų emigracija – taip seniau būtų apibūdinta Airija. Tačiau dabar ją galima apibūdinti kitaip: kylanti ekonomika su viena jauniausių visuomenių Europos Sąjungoje ir didėjančiu gyventojų skaičiumi.

Pelno nesiekiančios organizacijos „Europos judėjimas“ Airijoje vykdomoji direktorė Noelle O`Connell LRT.lt sako, kad tokių gerų rezultatų Airijai pavyko pasiekti priėmus daugybę kompromisų ir tinkamai išnaudojus ne tik airių emigraciją, bet ir kitų valstybių gyventojų imigraciją.

Dabar Airija – viena jauniausių Europos Sąjungos šalių. Gyventojų skaičius pirmą kartą nuo bado laikų 19 a. viduryje ketina perkopti 5 mln., o airiams netgi tenka statyti naujas mokyklas, nes jų tiesiog trūksta.

Tiesa, N. O`Connell atkreipia dėmesį – tokios aplinkybės reiškia, kad Airijai ateityje teks spręsti tokias pačias problemas, su kokiomis susiduria didelė Europos dalis, – tai problemos, susijusios su visuomenės senėjimu.

„Airijos bendruomenė yra tapusi tarptautiškesne bendruomene, daugiakultūre, labiau integruota nei anksčiau. Tačiau iššūkiai, žvelgiant iš Airijos perspektyvos, iškils tada, kai senstanti visuomenė pasieks daugiau kaip 1,4 mln. Tai turėtų įvykti iki 2040 m. Tokį skaičių sudarys žmonės, kuriems tuo metu bus daugiau kaip 65-eri“, – sako N. O`Connell.

Jos aiškinimu, šie iššūkiai labiausiai išryškės apgyvendinimo ir sveikatos sistemose. Todėl, tvirtina N. O`Connell, svarbu užtikrinti, kad jau dabar viešoji politika orientuotųsi į urbanistinį ir kaimo vietovių planavimą, atsižvelgtų į transporto sistemą.

„Žmonės Airijoje gyvena ilgiau, gyvename sveikesnį gyvenimą, bet, kaip rezultatą, turėsime didesnę vyresnių žmonių dalį per artimiausius dešimtmečius. Tai taps iššūkiu, nes tai kels įtampą minėtose srityse“, – teigia N. O`Connell.

Ji svarsto, kad iki šiol nesusidurti su didelėmis senėjimo problemomis, apie kurias jau ne vienus metus kalba daugelis Europos valstybių, padėjo didelė emigracija. N. O`Connell svarsto, kad tai tam tikra prasme tapo saugumo garantu, nes sistema nepatyrė tokio didelio spaudimo.

„Dabar, kai mūsų ekonomika puikiai vystosi, mes augame. Pavyzdžiui, mano pačios brolis buvo emigravęs į Kanadą ir dabar sugrįžo į Airiją. Taigi daugelis žmonių, kurie buvo išvykę už jūrų, dabar grįžta. Žmonės gyvena ilgiau ir nemiršta, – juokiasi N. O`Connell. – Taigi, manau, kad taip išvengėme tokios problemos, nes neturėjome tokio gyventojų tankumo, kokį turėjo kitos šalys.“

Prognozuoja vis mišresnes darbovietes – jauni žmonės labiausiai stokoja vieno

Vis dėlto ji atkreipia dėmesį, kad, kaip ir daugelyje šalių, Airijoje senatvės pensijos amžius atidedamas į vis vėlesnį laiką. Taip pat vis pastumiama ir amžiaus riba, nuo kurios senjorams suteikiama galimybė naudotis nemokamu viešuoju transportu.

Anksčiau tokią galimybę turėjo žmonės, sulaukę 65 metų amžiaus, o dabar jiems tenka lukterėti iki 68-erių.

Be to, dalis vyresnio amžiaus žmonių ir sulaukę pensinio amžiaus stengiasi išsilaikyti darbo rinkoje, todėl tai taip pat sukuria tam tikrus iššūkius, su kuriais darbdaviai ir visa visuomenė anksčiau nesusidurdavo.

„Nebus lengva. Manau, kad per visą ES turės būti kuriama geresnė palaikymo sistema, geresnė infrastruktūra, ir ilgalaikis planavimas turės būti efektyvesnis. Tai Airijoje mums paprastai nesisekė, bet dabar esame situacijoje, kai privalėsime tai daryti“, – teigia N. O`Connell.

Jos tvirtinimu, pastaruoju metu dėl augančio gyventojų skaičiaus Airijoje buvo statoma vis daugiau mokyklų, tačiau ateityje šaliai teks užtikrinti pakankamą įstaigų, skirtų vyresnio amžiaus žmonėms, skaičių.

Taip pat, sako N. O`Connell, turės būti užtikrinta ir tinkama darbo rinka, prie didesnio vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus turės prisitaikyti ir darbdaviai. Tiesa, pastarieji, mano N. O`Connell, dėl to neturėtų patirti kokių nors nepatogumų ar keblumų.

„Jauni žmonės paprastai geriau išmano, geriau jaučiasi, naudodamiesi informacinėmis technologijomis, išmaniosiomis technologijomis, socialiniais tinklais, bet jie neturi patirties. Kitaip tariant, technologiniu pažangumu jie kompensuoja savo patirties, žinių trūkumą. Airijoje pastebime, kad didžioji dalis technologijų kompanijų, pavyzdžiui, „Google“, „Facebook“, „LinkedIn“, turi iš esmės jaunesnį kolektyvą, bet kitų sričių bendrovės turi mišrų kolektyvą“, – sako N. O`Connell.

Kaip vienus iš pasiekimų įvardija abortus ir santuokos lygybę

Paklausta, kaip Airijai pavyko pasiekti tokių gerų rezultatų ir tapti viena jauniausių šalių Europos Sąjungoje, N. O`Connell teigia, kad valstybės privalo būti pasiryžusios priimti bendrus nutarimus ir būti inovatyvios.

„Kai stebiu, kad vyksta kitose ES šalyse, matau, kad Airija per pastaruosius metus patyrė reikšmingų visuomenės pokyčių, kurie tuo metu, kai buvau vaikas, būtų buvę neįmanomi. Jie būtų atrodę neįmanomi mano tėvų kartai. Tai tokie dalykai, kaip santuokos lygybė, abortai. Manau, kadangi esame nedidelė valstybė, mums lengviau vieningai dirbti. Manau, kad Lietuvoje situacija būtų panaši“, – svarsto N. O`Connell.

Jos aiškinimu, svarbu kartu dėl bendro tikslo sutelkti visas politines jėgas, nevyriausybines organizacijas, verslo atstovus.

„Pavyzdžiui, mes sujungėme verslo grupes, visuomenines, paramos organizacijas, ūkininkų bendruomenes, moterų asociacijas, prekybos sąjungas, politikus, kad jie kartu pasistengtų sukurti gerų sprendimų. Tai Airijoje puikiai veikė. Nežinau, ar kitos šalys imasi panašių veiksmų, bet mums tai puikiai veikia. Tai piliečių asamblėjos dialogai“, – nurodo N. O`Connell.

Ji sutinka – norint, kad visos šios jėgos bendradarbiautų vieningai, privalu nusileisti, ieškoti kompromiso, o kartais tam tikrus dalykus net ir paaukoti.

„Mes ne visada randame teisingą sprendimą, bet manau, kad Airija daug labiau nei anksčiau bando būti atviresnė, inovatyvesnė ir lankstesnė valstybė. Tai nėra lengva ir tikrai reikalauja daugybės kompromisų ir netgi aukų“, – sako N. O`Connell.

Atkreipus dėmesį, kad Lietuvoje ne vienus metus stebima didelė emigracija, o emigruojantys gyventojai, kaip rodo apklausos, neretai tokį sprendimą priima ne tik dėl ekonominių, bet ir dėl socialinių priežasčių, N. O`Connell teigia, kad tai seniau buvo galima pasakyti ir apie Airiją.

„Buvo didelė emigracija, aukštas nedarbo lygis, ekonominiai rodikliai prasti. Žmonės buvo pikti, jie negalėjo rasti darbo, negalėjo išlaikyti savo šeimų. Atrodo, kad tai panašu į Lietuvos padėtį. Kaip tai pasikeitė? Pradėjo gerėti mūsų ekonominė situacija, mūsų ekonomika pradėjo augti, kai prisijungėme prie ES. Tada pradėjome judėti nuo to, kad esame visiškai žemės ūkiu paremta ekonomika, prie to, kad esame įvairių paslaugų ekonomika, prie to, kad tarptautinės bendrovės ėmė kurtis Airijoje“, – sako N. O`Connell.

Būtų veidmainiška nebūti atviriems imigracijai

Anot jos, tai atvėrė Airijai langą į pasaulį ir galiausiai gerėjančias galimybes pastebėjo ir šalį palikę airiai, kurie vis dažniau pasirenka grįžti į savo gimtąją šalį. Taip pat didelės naudos atnešė imigracija iš kitų ES šalių.

„Imigracija Airijoje labai svarbi, ji tikrai padeda. Mūsų pačių istorija tokia, kad esame emigrantai visame pasaulyje. Turiu omenyje, kad pirmoji emigrantė Elis saloje JAV buvo airė mergaitė. Mes esame emigrantų valstybė, tauta. Būtų labai veidmainiška net nebandyti būti atviriems imigrantams. Manau, kad būtent dėl mūsų istorijos Airija nesusiduria su kai kuriais iššūkiais, susijusiais su imigracija, su kuriais susiduria kitos šalys. Žinoma, iššūkių yra, esame turėję atvejų, kai emigrantai nebuvo laukiami, bet tokie incidentai yra reti ir jie labiau yra išimtis nei taisyklė“, – sako N. O`Connell.

Paklausta, ką pasakytų šalims, kurios dabar susiduria su panašiomis problemomis, kokias jau pavyko išspręsti Airijai: emigracija, mažėjančiu gyventojų skaičiumi, prastais ekonominiais rodikliais, – N. O`Connell duoda tris patarimus.

„Laikykitės, tai praeis. Būkite atviri, būkite pasiryžę peržvelgti parinktis ir alternatyvas, su kuriomis nebūtinai sutinkate, o gal net nemanote, kad jos padės. Ir tiesiog būkite labai atkaklūs ir sunkiai dirbkite. Yra sprendimų, kurie ne visada yra akivaizdūs, bet, jeigu laikysitės kurso, išliksite atkaklūs ir lankstūs, tai praeis“, – tikina N. O`Connell.

N. O`Connell buvo paskirta eiti vykdomosios direktorės pareigas „Europos judėjime“ Airijoje 2011 metais. „Europos judėjimas“ yra ilgiausiai Airijoje veikianti ne pelno organizacija, skirta gerinti santykius tarp Airijos ir Europos.