Verslas

2019.09.07 21:30

Iš bankų kišenių – injekcija į biudžetą: tikisi surinkti 100 mln. eurų

Žygintas Abromaitis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.09.07 21:30

Lenkų rinkimų akcija nupūtė dulkes nuo seno pasiūlymo – grįžta su iniciatyva apmokestinti komercinių bankų aktyvus, esą naujas mokestis į biudžetą įplukdytų 100 milijonų eurų.

Bankų asociacija ir finansų ministerija sako, kad bankų apmokestinimas pirmiausia atsilieptų gyventojams – arba brangtų bankinės paslaugos, arba didėtų paskolų palūkanos. Tuo metu Švedija po trejų metų žada apmokestinti bankus, o pinigus skirti krašto gynybai.

Jeigu palaikymo sulauktų siūlymas apmokestinti komercinių bankų aktyvus, lenkų rinkimų akcija įsitikinusi – pavyktų surinkti 100 milijonų eurų vaikams ir kitiems socialiniams reikalams.

„Visų pirma, tie pinigai turi būti skiriami šeimų politikos stiprinimui, kad mūsų šeimų pajamos augtų, kad Lietuvoje gimtų daugiau vaikų, kad mūsų gyventojų skaičius nemažėtų. Tai yra be galo svarbu“, – pabrėžia Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis.

Bankų asociacija ir finansų ministerija į diskusijas nesileidžia: bandymas apmokestinti bankus esą smogtų gyventojams, kuriuos ketinama pamaloninti. Pavyzdžiui, jaunos šeimos, nors ir gautų didesnius vaiko pinigus, daugiau sumokėtų už būsto paskolą.

„Manau, kad reikia palaukti konkrečių siūlymų ir tuomet pateikti kokias nors išvadas. Prieš pateikiant tokius siūlymus tikrai reikia viską gerai pasverti, nes galime gauti priešingą rezultatą, negu yra tikimasi“, – perspėja finansų ministras Vilius Šapoka.

„Šiuo metu tokie mokesčiai yra įvesti tokiose valstybės kaip Vengrija, Rumunija, Lenkija ir Slovakija. Daugelyje tų valstybių šis mokestis yra tiesiog vadinamas valstybės godumo mokesčiu, nes juo apmokestinami ne bankai, o, visų pirma, žmones, kurie ima paskolą“, – komentuoja Bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Lenkų rinkimų akcija aiškina, kad tokie dideli sektoriai kaip bankai turėtų labiau prisidėti prie bendrųjų socialinių ir ekonominių šalies iššūkių. Bankų asociacija pastebi, kad Lenkijoje, kur irgi taikomas minėtas mokestis, vidutinė būsto palūkanų norma yra keturiomis dešimtosiomis didesnė nei Lietuvoje.

„Čia yra gąsdinimai. Aš puikiai suprantu bankų poziciją. Jie nenori mokėti papildomų mokesčių, bet realybė rodo, jog palūkanos mažėja visoje Europos Sąjungoje (ES), – tvirtina V. Tomaševskis.

Lietuvos bankas preliminariai skaičiuoja, kad naujas mokestis iš bankų nurėžtų apie trečdalį uždirbto pelno. Pasak Lietuvos Banko valdybos nario Mariaus Jurgilo, politikai turėtų rimtai įvertinti, ar toks mokestis atneštų daugiau naudos nei žalos.

„Jeigu bankai pelną uždirba ir žmonių, jiems įvedus mokestį jie tą mokestį perkels kitai daliai žmonių ir įvyks priešingas efektas. Nukentės paprasti žmonės, o tie, kas turi alternatyvas (nesinaudoja banku, naudojasi investiciniais fondais, ar kitokiomis finansinėmis paslaugomis), jie to net nepajus“, - akcentuoja M. Jurgilas.

Po trejų metų naują mokestį bankams įvesti žada Švedija. Ši valstybė surinktas pajamas žada investuoti į krašto gynybą, o ne socialines reikmes.

NATO nepriklausanti Švedija tokį sprendimą priėmė išaugus grėsmei iš Rusijos, o dėl jo susitarė naujoji šalies valdančioji koalicija. Skaičiuojama, kad vien per pirmuosius metus būtų surinkta 462 milijonai eurų.

„Galimi įvairūs variantai krašto apsaugos gynybai. Reikalo didinti finansavimą iš kitų šaltinių nėra, nes yra vienintelė išimtis - krašto apsaugai pinigus galima skolintis. Finansinės drausmės įstatymas tam neprieštarauja“, – sako V. Tomaševskis.

Pernai visos parlamentinės partijos pasirašė susitarimą, kad iki 2030 metų krašto gynybai bus skiriama pustrečio procento bendrojo vidaus produkto. Prezidentas Gitanas Nausėda įspėjo, kad politikai artėjant kitų metų rinkimams, gali atsisakyti planų didinti gynybos biudžetą tokiu tempu, kaip numatyta susitarime.