Verslas

2019.09.07 18:00

Žuvininkystės ūkius puola paukščiai: tikisi kompensacijų

Ainė Mizgirdė, Salomėja Pranaitienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.09.07 18:00

Žuvininkystės ūkiai skaičiuoja per vasarą paukščių padarytus nuostolius. Paukščių šėryklomis tapę ūkiai sako nebeatsiginantys kormoranų, gulbių, garnių, kurie išlesa didžiąją dalį mailiaus ir smulkesnių žuvų.

Nuostoliai, pasak verslininkų, kompensuojami per menkai, o į žuvų ūkius įsisukusių paukščių medžioklė draudžiama.

Kelmės rajone esantis Šilo Pavėžupio žuvininkystės ūkis – vienas didžiausių Lietuvoje. 800 hektarų ploto tvenkiniuose yra auginami karpiai, amūrai, lydekos, eršketai ir kitos žuvys. Kasmet čia įžuvinami milijonai žuvų mailiaus. Verslininkai sako, kad didžiąją dalį žuvų joms nespėjus užaugti sužvejoja paukščiai. Šiemet dėl sausros nusekusiuose tvenkiniuose augančios žuvys tapo dar lengvesniu paukščių grobiu.

„Jeigu jų atsiranda apie 400, jau yra 200 kg į parą. Jei paimtume vidutinę 4 eurų už kilogramą kainą, tai jau būtų 800 eurų nuostolis“, – sako „Šventjonio“ generalinis direktorius Bronius Astrauskas.

„Pavasarį mes įžuviname apie 6–7 milijonus karpių lervučių, o išgaudysime geriausiu atveju apie milijoną“, – teigia „Šilo Pavėžupio“ direktorius Arvydas Jucius.

Gamtininkai tikina jau kelerius metus stebintys gerokai pagausėjusią visų vandens paukščių populiaciją. Šalia žuvų ūkių apsigyvena ištisos kormoranų, ančių, gulbių ir saugomų paukščių – garnių kolonijos.

„Per apskaitą žuvininkystės ūkių tvenkiniuose vieną dieną radome beveik 400 didžiųjų baltųjų garnių. Tokiu atveju galima naudoti oro patrankas, bet paukščiai labai greitai supranta, kad oro patrankos yra nepavojingos“, – tikina laukinės gyvūnijos populiacijos valdymo specialistas Petras Adeikis.

Aplinkos ministerija kasmet išduoda apie 20 leidimų kormoranams medžioti, tačiau baltasis garnys – vis dar saugoma rūšis. Ar bus leista kontroliuoti jų populiaciją paaiškės po dvejus metus truksiančių tyrimų.

„Būtų labiau išnagrinėta baltųjų garnių gausa žuvininkystės tvenkiniuose ir kiek jie padaro žalos per dieną“, – sako Aplinkos ministerijos vyresnioji patarėja Lina Čaplikaitė-Denisovienė.

„Mes galime saugoti, bet turime gauti už tai kompensaciją, nes nuostoliai skaičiuojami šimtais tūkstančių“, – kalba A. Jucius.

Pasak Aplinkos ministerijos atstovės, žala kompensuojama iš Europos Sąjungos žuvininkystės fondo. 2014–2020 metų laikotarpiu kompensacijoms numatyta pusseptinto milijono eurų. Kasmet išmokama apie 700 tūkstančių eurų, tačiau žuvininkystės ūkiai tikina, kad kompensacijos nepadengia nė pusės nuostolių.