Verslas

2019.09.07 12:51

„Nurašyti“, atstumti, vieniši: išsklaidyti senatvės baubą Lietuvoje kol kas dar neįveikiama užduotis

Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt2019.09.07 12:51

„Pensijų didinimas, kvietimas kaupti ir tas šiek tiek yra priverstinis įtraukimas į antrą pensijų kaupimo pakopą, reikalingas tam, kad tie, kurie sulauks pensinio amžiaus, turėtų kitokio lygio pajamas, negu turi [senoliai] šiuo metu“, – pripažįsta socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Tačiau jau sulaukusieji pensinio amžiaus dažnai jaučiasi užmiršti. Tyrimai atskleidžia, kad jie gyvena nepavydėtinoje situacijoje, virš 40 proc. susiduria su skurdu.

„Nurašyti“, atstumti, vieniši – taip jaučiasi daugelis Lietuvoje gyvenančių senolių. Ypač didelis nerimas kausto iki pensijos likus vos porai metų, kai į ateitį žvelgiama su didžiule baime.

Kaip Lietuvai išsivaduoti iš stereotipų apie senatvę baubo, ką daryti, kad vis didėjanti senyvo amžiaus žmonių dalis mūsų visuomenėje jaustųsi oriai ir gyvenimo saulėlydį pasitiktų visavertiškai.

Apie tai diskusijų festivalyje „Būtent“ diskutavo Finansų konsultacijų bendrovių „MC Wealth Management“ ir „MC Investments“ įkūrėjas, M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo, vykdančio „Sidabrinės linijos“ projektą, vadovas Marius Čiuželis, „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis, „Rimi“ personalo vadovė Dovilė Buinickaitė-Struckienė, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Telefonas kartais vienintelis laidas į gyvenimą

Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria dabartiniai senoliai, – vienatvė. „Sidabrinės linijos“, kuri leidžia senoliams paskambinti ir pasikalbėti su savanoriais, steigėjas M. Čiuželis atskleidžia paradoksą.

„Įsivaizduokite, didžiausia vienišumo problema yra didžiuosiuose miestuose, kas, atrodo, keista, nes juk gali pasirodyti, kad ten didžiausios galimybės kažką veikti, kažkuo užsiimti, išeiti į miestą, – pristato jis.

– Mūsų pašnekovai, kurie mums skambina, daugiausia yra virš 80 metų amžiaus, ir jie arba jau nebegali, arba dėl kažkokių priežasčių nebenori išeiti, ir tada jiems lieka nuotolinis bendravimas, lieka telefonas, nes internetu ne visi naudojasi. Telefonas jiems yra tas laidas, tas ryšis su gyvenimu, kuris kartais net yra vienintelė priemonė. Prieš 3 metus su didele baime ėmėmės šito projekto, nes stereotipų labai daug, nežinojome, ar skambins, ar sutiks kalbėtis su nepažįstamuoju, bet galime džiaugtis, kad turime 2000 žmonių, kurie skambina reguliariai.“

Išėję į pensiją praranda gyvenimo prasmę

Ekonomistas Nerijus Mačiulis prisiminė D. Britanijoje atliktą tyrimą, kuriame ketvirtadalis apklaustųjų teigė besigailintys, jog į pensiją išėjo taip anksti.

„O trečdalis sako, kad išėję į pensiją jie prarado gyvenimo prasmę. Ne visiems lengvas yra tas išėjimas į pensiją. Aišku, jeigu asmuo buvo statybininku, jam bus sunku dirbti 60 metų, bet mes gyvename amžiuje, kur dauguma darbų yra protinių“, – sako jis.

Tačiau jėgų likti darbo rinkoje turi ne visi. „Rimi“ personalo vadovė Dovilė Buinickaitė-Struckienė prisiminė kiek kuriozinę situaciją, kada Kaune į vieną prekybos centrų atėjo virš 80 metų vyriškis.

„Jo pirmi žodžiai buvo: aš jaunesnis, negu atrodau, į pensiją išėjau, bet dirbti labai noriu, – prisimena. – Mes daug kalbėjome su juo, ko jis norėtų, kol galiausia suradome kompromisą, mėnesį jis dirbo laikraščio skyriuje prieš Kalėdas, ir jam buvo smagu, ir mums tuo metu žmonių reikėjo. Bet prisimenu, kai po savaitės sulaukėme skambučio iš jo žmonos, kuris sakė: neleiskite jam dirbti, jo širdis silpna“, – juokiasi.

Tuo metu L. Kukuraitis prisiminė skaitytą straipsnį, kuriame vienas laimės ir orios senatvės kriterijus jį itin sudomino.

„Kadangi tenka paskraidyti lėktuvais, viename iš lėktuve esančių žurnalų buvo išspausdintas didžiulis tyrimas, apie orią senatvę ir kada senoliai jaučiasi laimingi. Ir ten buvo įvardyti 3 kriterijai. Vienas esminis – aktyvumas, apie ką mes dabar kalbame, ir kad kai kurie žmonės gailisi, jos per anksti išėjo iš darbo<...> Antras, santykiai, kuo daugiau santykių žmogus turi, tuo ilgiau jis gyvens. O trečiasis – tai nepilnas priteklius, kada žmogus turi pinigų nepilnai. Toks labai įdomus kriterijus, kad tas nedagavimas yra sąlyga būti aktyviu, judriu, siekiančiu. Aišku, mes čia nekalbame apie 40 proc. skurstančių pensininkų“, – sako jis.

Darbdaviai kratosi

Tačiau didžiulė problema, kad vyresnio amžiaus žmonių, tuo labiau tų, kuriems iki pensijos liko nedaug arba jie jau sulaukę pensinio amžiaus, kratosi darbdaviai.

N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad paskatinti darbdavius labiau galėtų valstybė: „Valstybė ne vėlinti pensinį amžių turi, bet skatinti priimti juos į darbą ir išlaikyti darbo rinkoje, gal per mokestines lengvatas. Šita valdžia jau svarstė socialinio draudimo įmokomomis neapmokestinti vyresnių žmonių pajamų.“

Įdarbinimas ir vyresnio amžiaus žmonių užimtumas itin aktuali problema tampa vis labiau senėjant visuomenei, kada išlaikyti pensininkus turės vis daugiau darbingo amžiaus žmonių.

„Jeigu šiuo metu santykis tarp darbingo amžiaus žmonių ir pensininkų yra 4:1, kai 4 dirbantys išlaiko vieną pensininką, mokėdami socialinio draudimo įmokas, tai po dešimtmečio šis santykis pasikeis ir jis bus 2:1. Būtent dėl to užimtumas yra labai svarbus elementas, svarbu, kad darbo rinkoje nebūtų diskriminavimo ir kad asmuo, norėdamas likti darbo rinkoje, galėtų tą padaryti. Ir svarbu, ar įstatymai užkerta tam kelią, kad vyresnio amžiaus žmonės yra našta įmonei“, – sako N. Mačiulis.

Dėvėtus drabužius perka ir ekonomistai

L. Kukuraitis atkreipia dėmesį, kad senjorų skaičius iš tikrųjų neauga, keičiasi tik jų procentinė dalis visuomenėje, tačiau būtent dėl proporcijų, kurias pristatė N. Mačiulis, pasikeitimo šis klausimas yra labai skausmingas bei opus.

„Mažėja ta dalis, kuri dirba, moka mokesčius, ir čia atsiranda ta problematika. Jeigu visuomenė būtų labiau gimdanti, būtų daugiau grįžtančių iš užsienio ir jie prisidėtų prie darbo vietų kūrimo, tas klausimas (senėjančios visuomenės) nebūtų toks aštrus, bet kol kas tendencija yra neigiama ir „Eurostato“ prognozės labai gąsdina“, – pripažįsta ministras.

Anot jo, dabar bene svarbiausia yra didinti senolių pajamas, mat pagal 2017 m. santykinio skurdo tyrimo duomenis, virš 40 proc. pensininkų gyvena santykiniame skurde, o pensininkų perkamoji galia, lyginant su kitų grupių, mažėja.

„Tam yra pensijų didinimas, kvietimas kaupti ir tas šiek tiek yra priverstinis įtraukimas į antrą pensijų kaupimo pakopą, reikalingas tam, kad tie, kurie sulauks pensinio amžiaus, turėtų kitokio lygio pajamas, negu turi [senoliai] šiuo metu“, – sako jis.

Ekonomistas N. Mačiulis stokojantiems pinigų senjorams siūlo mažinti vartojimą, atsisakyti to vadinamojo parodomojo vartojimo, mat tai yra pasaulinė tendencija bet kokio amžiaus žmonėms.

„Aš dvi suknias nupirkau dukrai iš dėvėtų drabužių parduotuvės, nes kam perkalioti nuolat, jie greit išauga. Tai tokių iniciatyvų yra labai daug, reikia atsikratyti daiktų, neapsikrauti, parodomasis vartojimas, kada norima parodyti kažkokį savo statusą, tikrai nėra siekiamybė“, – sako jis.