Verslas

2019.09.07 07:59

Genytė-Pikčienė: NPD augimo tempo lėtinimas neigiamai paveiktų darbo rinką

ELTA2019.09.07 07:59

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė, komentuodama trečiadienį prezidento Gitano Nausėdos paskelbtus mokestinius siūlymus Seimo rudens sesijai, teigė, kad neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo lėtinimas neigiamai paveiktų Lietuvos darbo rinką.

„NPD augimo tempą vertinčiau neigiamai. NPD skatina dalyvauti darbo rinkoje, tai yra vienas iš šaltinių darbo užmokesčiui kilti, tad tai yra ekonominiai darbo rinkos sveikatai palanki iniciatyva. Lėtinti NPD didinimo galbūt nereikėtų“, – Eltai sakė LLRI vyriausioji ekspertė I. Genytė-Pikčienė.

Ekspertė priduria, kad minimi pakeitimai gali atbaidyti investuotojus.

„Kalbant apie darbo apmokestinimą, visą laiką rėmiausi nuomone, kad tokia maža, atvira ekonomika, kuri siekia tapti konkurencinga ir pritraukti daugiau verslo iniciatyvų, tiek viduje, tiek išorėje, privalo atsakyti lanksčia ir lakoniška mokesčiu sistema, kad kuo paprasčiau būtų sprendžiamas darbo apmokestinimo klausimas. Kuo paprastesnė ta mokesčių sistema būtų, tuo patrauklumas verslo iniciatyvoms būtų didesnis“, – Eltai komentavo ekspertė.

Vis dėto I. Genytė-Pikčienė pritaria lengvatų, ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui, kirpimui.

„Čia vienareikšmiškai pritariu. Ūkininkavimams yra taip pat verslas, tas verslas turi konkuruoti vienodomis sąlygomis su kitų ekonominių veiklų verslais, tad kažkokių išskirtinių subsidijų šiam sektoriui neturėtų būti“, – Eltai teigė ekonomistė.

Pasak ekspertės, šiuo metu nepakanka duomenų įvertinti, kiek G. Nausėdos siūlomos priemonės paveiktų skurdą. Jos teigimu, reikėtų pradėti nuo skurdo priežasčių ir jo masto nustatymo.

„Pirmiausia, tai reikėtų įvertinti to skurdo priežastis ir mastą, kiek jis yra iš tikrųjų, nes Lietuvoje yra dar vis pakankamai didelis šešėlis, ir tas skurdas yra nebūtinai toks, kokį mes matome iš statistinių rodiklių. Yra šešėlinė darbo rinka, tad nemažai oficialiai skurstančių žmonių gauna pajamas“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Ekspertės nuomone, reikėtų remti tik objektyviai skurstančius žmones.

„Aišku, reikėtų stiprinti tas objektyvias priežastis, ar tai būtų neįgalumas, ar tėvų išlaikoma šeimyna. Bet masiškai spręsti skurdo rodiklį pagal oficialius skurdo rodiklius tikrai nereikėtų. Reikėtų išsigryninti konkrečias sritis, kurias reikėtų remti, kad (...) galinčiam dirbti žmogui pavyktų išlipti iš skurdo, nepatenkant į skurdo spąstus, ir atrasti savo nišą darbo rinkoje“, – pridūrė ekspertė.

Kaip ELTA jau rašė, Prezidentūra trečiadienį pranešė, kad G. Nausėda Seimui teiks svarstyti Pelno mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio ir Akcizų įstatymų pataisas. Taip pat – įstatymų pataisas, kurios sudarys sąlygas sparčiau didinti senatvės pensijas ir pagerinti senatvės pensijos išankstinio skyrimo sąlygas, taip mažinant 41,7 proc. siekiantį pensininkų skurdą, pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį. Taip pat bus mažinamas neįgaliųjų skurdas, siekiama sparčiau didinti mažų pensijų priemokas, šalpos pensijas ir valstybės remiamas pajamas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt