Socialinis projektas pakeitė Ukmergės rajono Tulpiakiemio kaimo žmonių gyvenimą: beveik per trejus metus nebeliko bedarbių, gerokai sumažėjo socialinės rizikos šeimų. Išbristi iš pašalpų liūno jiems padėjo socialinė darbuotoja ir „Lyderių kartos“ atstovai, prikalbinę Vilniaus įmones teikti žmonėms užsakymus čia pat vietoje ir taip išspręsti užimtumo problemą.
Ukmergės rajone esantis Tulpiakiemio kaimas anksčiau garsėjo ne tulpėmis, o kaip itin jautri socialine prasme gyvenvietė. Iš 200 žmonių čia dauguma gyveno iš valstybės pašalpų, 39 vaikai augo socialinės rizikos šeimose, o jų tėvai buvo kamuojami priklausomybių. Tačiau gyvenimas pastebimai pasikeitė, kai čia darbą pradėjo socialinė darbuotoja Lina Palčinskienė. Moteris pasikalbėjo su gyventojais, ir paaiškėjo, kad dauguma nori dirbti, nors atokiame kaime tai sudėtinga.
„Jeigu tu neturi teisių, transporto – aš jau nekalbu apie tai, kad tu ir taip turi krūvą problemų, daug vaikų – tampa pakankamai sudėtinga pasiekti rajono centrą, juo labiau, kad vasarą autobusai čia važiuoja tik tris dienas per savaitę, paskutinis autobusas grįžta antrą valandą dienos“, – pasakoja socialinė darbuotoja.
L. Palčinskienė ėmėsi intensyviai ieškoti darbo gyventojams. Ukmergės verslininkai nesutiko įdarbinti tokių žmonių, esą jie dėl įgūdžių stokos nesugebės dirbti. Socialinė darbuotoja drauge su „Lyderių kartos“ atstovais. Palaikančių idėją surado tarp Vilniaus įmonių.
„Aš manau, kad tai yra unikali idėja ir unikalus projektas Lietuvoje, nesu girdėjęs kad kažkas tokio būtų, gal tas kažkiek ir „veža“, kad niekas nėra to padaręs, o mums staiga pavyko“, – pasakoja „Lyderių kartos“ vadovas Aurelijus Deviatnikovas.
Kadangi žmonėms būtų sudėtinga vykti dirbti į sostinę, verslininkai darbo siūlymus atvežė į patį kaimą. Čia įkurtuose užimtumo namuose suteikė galimybę dirbti tokius darbus, kurių negali atlikti mašinos. Norinčiųjų atsirado iškart, o po kurio laiko kaime socialinės rizikos šeimų sumažėjo kone perpus. Kai kuriems tai apskritai pirmas darbas gyvenime.
„Žinojau, kad man reikės į darbą, aš jau buvau tam pasiruošusi, bet to darbo nebuvo, o kai atsirado čia darbas, tai čia džiaugsmas buvo. O dabar aš žmogus, aš užsidirbu sau“, – Sako Tulpiakiemio gyventoja Loreta Vyšniauskienė.
„Lyderių kartos“ atstovė Agnė Tėvelytė-Petronienė sako, kad džiaugiasi tuo, ką dabar išgirsta iš kaime dirbančių žmonių: „Labai gera girdėti, kai žmogus sako, aš dabar galėsiu eiti į parduotuvę iškelta galva, nes tai mano uždirbti pinigai. Vaikai, atėję pas mamas, sako ne kada tu mama gausi pašalpą, o kada tu mama baigsi darbą.“
Pasak kadenciją baigusios prezidentės Dalios Grybauskaitės, pirmą kartą čia apsilankiusios prieš trejus metus, gyventojus įdarbinę Užimtumo namai suteikė galimybę žmonėms stotis ant kojų, ir parodė, kad tokiems projektams atsirasti užtenka vieno žmogaus iniciatyvos.
„Aš manau, kad tai yra didžiausia sėkmė valstybei, nes žmonių iniciatyva yra skatinama palaikoma ir viską daro žmonės“, – teigia D. Grybauskaitė.
Tikimasi, kad Tulpiakiemio bendruomenė, pati pirmoji Lietuvoje išsprendusi nedarbo problemą, taps pavyzdžiu visoms šalies bendruomenėms.
