Po vasarą trukusios pertraukos rugsėjį verslo ir politikos gyvenimas trumpam apsistojo Lenkijos pietuose esančioje Krynicoje. Čia tris dienas vyko jau 29-asis Krynicos ekonomikos forumas, kasmet sukviečiantis ekspertus iš viso pasaulio.
Trims dienoms Krynica buvo virtusi Europos politine ir ekonomine širdimi. Valstybės ir vyriausybės vadovai, ministrai ir parlamento nariai, verslininkai ir žymūs ekspertai susirinko spręsti šiandien aktualias problemas.
Kaip atspindi šių metų pagrindinė forumo tema „Rytojaus Europa. Ką reiškia „stipri“?“, forume pagrindinis dėmesys skirtas klausimams apie Senojo žemyno gyvavimą ateinančiais dešimtmečiais ir strategijoms, kurios Europos vyriausybėms turėtų padėti įsilieti į globalią sistemą.
„Ilgą laiką Europa nesugebėjo spręsti vidinių problemų, ypač „Brexito“. Jungtinė Karalystė ES turėjo palikti kovo 29-tą dieną, tačiau „Brexito“ derybų likimas dar dabar nėra aiškus. Vidurio ir Rytų Europa aktyviai bendradarbiauja suburtoje Višegrado grupėje. Panašiai klesti ir Trijų jūrų iniciatyva, nors Vakarų Europa į ją žiūri ne taip palankiai. Tuo metu globalios politikos lauke regime besivystantį JAV prekybos karą su Kinija ir kylančią įtampą tarp JAV ir Irano.
Šie įvykiai netolimoje ateityje gali turėti milžinišką įtaką pasaulio politikai ir ekonomikai, o jų padariniai bus jaučiami dar daug metų“, – įžvalgomis prieš ekonomikos forumą dalijosi konferencijos sumanytojas ir jos programos tarybos pirmininkas Zygmuntas Berdychowskis.
Jo vertinimu, tik vieninga ir vienu balsu kalbanti Europa gali pademonstruoti savo galią, nes skirtingi požiūriai į esmines problemas lemia susiskaldymas, dėl kurio galiausiai stipriausi veikėjai geba į paviršių išstumti savo pačių interesus.
„Tik vieninga, bendra ateities vizija ir pagarba individualioms istorinėms patirtims bei interesams gali užtikrinti stiprybę ir konkurencinį pranašumą, kurio Europai reikia, kad ji taptų supergalia. Egoizmas niekur mūsų nenuves. Nors ekonomiškai stipri, Europa sparčiai senėja ir rizikuoja išnykti iš rasės“, – pastebi Z. Berdychowskis.
Šiemet forume vyko penki plenariniai posėdžiai ir daugiau kaip 200 pagal temas suskirstytų viešų ekspertų diskusijų. Delegatai diskutavo apie problemas, susijusias su verslu ir vadyba, investavimu ir plėtra, Europa ir pasauliu, makroekonomika, naująja ekonomika, valstybe ir reformomis, bendruomene ir tarptautine politika, saugumu, energetika ir inovacijomis.
Šiose diskusijose Lietuvai atstovavo 26 Lietuvos politikai, ekspertai ir verslo atstovai.
Diskusijose apie Europos energetiką – kylančius iššūkius ir galimus sprendimo būdus – dalyvavo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, bendrovės „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas, bendrovės „Lietuvos energija“ infrastruktūros ir vystymosi direktorius Dominykas Tučkus, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Donatas Jasas, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas, bendrovės „Amber Grid“ vadovas Saulius Bilys.
Diskusijose apie saugumą Lietuvos pozicijai atstovavo Seimo narys Vytautas Bakas, saugumo viceministrai Edvinas Kerza ir Gidrimas Jeglinskas, diplomatas Eitvydas Bajarūnas, Jono Žemaičio karo akademijos analitikas Liudas Zdanavičius, politologas Marius Laurinavičius.
Diskutuojant apie galimą regiono ekonominę ateitį ir investicijas į plėtrą savo pozicijas forume išsakė ekonomikos ministras Virginijus Sinkevičius ir viceministras Marius Skuodis, Seimo narė Guoda Burokienė.
Bendros regiono perspektyvos ir ateitis buvo aptarta diskusijose, kuriose Lietuvai atstovavo Seimo nariai Emanuelis Zingeris ir Tomas Tomilinas.
Apie galimą transporto ateitį Europoje diskutavo ministras Jaroslavas Narkevičius, „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška bei įmonės plėtros ir strategijos direktorius Adamas Ilkevičius.
Forume neliko užmirštos ir kultūrinės temos bei problemos, susijusios su demokratijos laisvėmis, laisva žiniasklaida ir jai daroma įtaka.
Šiomis temomis diskutavo viceministrė Ingrida Veliutė, kultūros atašė Lenkijoje Rasa Rimickaitė, viceministras Edvindas Kerza, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, „Kurier Wilenski“ vyriausias redaktorius Robertas Mickiewiczius.
Konferencijos organizatoriai džiaugiasi, kad renginys pritraukė beveik 5 tūkst. svečių iš viso pasaulio. Kasmet vidutiniškai daugiau kaip 40 proc. dalyvių atvyksta iš užsienio.
Šiemet forumas duris užvėrė ir jas tradiciškai atvers kitų metų rugsėjo pradžioje, vėl kviesdamas ekspertus, politikus ir verslininkus iš viso pasaulio.
