Verslas

2019.09.06 10:15

Lietuviškas paradoksas: kodėl keikiame lietuvišką verslą, bet prekę renkamės lietuvišką

LRT.lt 2019.09.06 10:15

„Thermo Fisher Scientific“, „SICOR Biotech“, „Circle K Lietuva“, „IKEA“, „Western Union“, „Lidl“ – 2019 metų reputacijos indekso tyrime aukščiausias pozicijas užėmusios bendrovės. Tai, jog nei viena šių įmonių nėra lietuviško kapitalo, greičiausiai ne atsitiktinumas. Apskritai, visuose sektoriuose Lietuvos įmonių reputacija smunka ketvirtus metus iš eilės. Ir visgi, nepaisant prastesnės lietuviško verslo reputacijos, pirkėjo krepšelyje dominuoja lietuviška produkcija, rašoma pranešime.

Apie įmonių reputacijos rezultatus ir lietuviško bei užsienio kapitalo įmonių veiksmus jai pasiekti kalbamės su prekybos tinklo „Maxima“ generaline direktore Kristina Meide, „Lietuvos geležinkelių“ vadovu Mantu Bartuška bei „Western Union“ operacijų centrui vadovaujančiu Šarūnas Šuipiu.

Jie taip pat šia tema diskutuos diskusijų festivalyje „Būtent!” rugsėjo 6–7 dienomis Birštone.

Lietuvos verslas turi mažai patirties

Neseniai reputacijos indekso tyrimo rezultatus pateikę rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovė SIC, „Investuotojų forumas“ bei komunikacijos agentūra „Fabula Hill + Knowlton Strategies“, patvirtino, kad užsienio kapitalo įmonių reputacija lietuvių vertinama dvigubai geriau. Šiemet iš geriausią reputaciją turinčių įmonių 10-tuko buvo išstumta didžioji dalis lietuviško verslo.

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ generalinė direktorė Kristina Meidė nesutinka su prielaida, kad lietuviai nemėgsta lietuviško verslo, tačiau priduria, kad vertindami užsienio kapitalo įmones, kartais būname atlaidesni ir pozityvesni jų atžvilgiu.

„Lietuviškas verslas šiandien neturi nė 30 metų. Vis dar dažnai esame linkę nuvertinti lietuvišką verslą, bet proveržis yra didžiulis, nepaisant to, kad pasitempti ir evoliucionuoti Lietuvos verslas turėjo žymiai sparčiau. Darbas ir konkurencija su užsienio kapitalo įmonėmis lietuviškam verslui yra didžiulė paspirtis dar aukščiau stiebtis, augti ir tobulėti”, – sako 15 tūkstančių žmonių komandai vadovaujanti K. Meidė.

Ji dalinasi pastebėjimais, kad užsienio įmonės, kurios jau eilę metų atsiduria reputacijos reitingo viršūnėje, yra tos, kuriose kuriami aukštesnės pridėtinės vertės produktai, jose dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai.

Prieš trejetą metų griuvusią reputaciją atstatinėjančios bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” vadovas Mantas Bartuška įvardina keletą priežasčių, kodėl lietuviško kapitalo įmonių reputacija atsilieka.

„Užsienio kapitalo įmonės į Lietuvą atėjo su savo ilgamete patirtimi, vidinės kultūros ir personalo ugdymo tradicijomis. Lietuviškoms įmonėms tai buvo naujovė, jos ne iš karto suprato, kad įmonėje dirba ne tik pavaldiniai, bet ir kolegos, komandos nariai. Juk ir „Lietuvos geležinkeliuose“ iki 2017 metų nebuvo personalo politikos, jau nekalbu apie talentų ugdymo sistemą. Kita priežastis – Lietuvoje yra kelios žinomos užsienio kapitalo įmonės, sukūrusios gerai apmokamas darbo vietas. Šios įmonės tapo geidžiamais darbdaviais ir užsienio kapitalo įmonių ambasadoriais.”

Pašnekovai sutaria, jog kapitalo kilmė ateityje darys vis mažesnę įtaką ir skirtumas tarp lietuviško ir užsienio kapitalo įmonių mažės. „Pažiūrėkite į „lietuviško kapitalo“ krepšinio rinktinę – neabejoju, kad jos reputacija yra geriausia iš visų komandų”, – įsitikinęs M. Bartuška.

Reputacija – ne tik komunikacija

JAV kapitalo įmonės „Wester Union”, kuri jau trejus metus laikosi tarp geriausią reputaciją turinčių įmonių, vadovas Šarūnas Šuipis pasakoja, kad prieš įsikuriant „Western Union“ paslaugų centrui Lietuvoje, apie įmonę daugiausiai žinojo tik tie žmonės, kurie buvo susidūrę su įmonės teikiamomis paslaugomis – pinigų perlaidomis. Lietuviai neturėjo suformuotos išankstinės nuomonės apie įmonę, tačiau per keletą metų kompanijos veikla ir požiūris į darbuotoją padėjo sukurti teigiamą „Western Union“ reputaciją šalyje.

Pasak Š. Šuipio, įmonės teigiamai reputacijai kurti labai svarbus darbuotojų indėlis – jų skleidžiama žinutė apie tai, ką reiškia dirbti įmonėje. „Esame finansinių technologijų įmonė, tad mūsų didžiausias turtas yra žmonės, kurie kuria tas technologijas ir jas naudoja aptarnaudami mūsų klientus. Pritraukdami geriausius darbuotojus ir suteikdami jiems palankias sąlygas, mes sukuriame ir puikią įmonės reputaciją. „Western Union“ Lietuvoje aktyviai prisideda prie socialinių iniciatyvų: remia nevyriausybines organizacijas bei skatina tai daryti ir savo darbuotojus. Mes tikime, kad brandesnė visuomenė, mažesnė socialinė atskirtis prisideda ir prie mūsų sėkmingesnės veiklos“,– teigia pašnekovas.

Pasak Š. Šuipio, Lietuvoje galima rasti daug lietuviško kapitalo įmonių su puikia reputacija. „Juk reputacija nėra tik komunikacija. Tiek darbuotojai, tiek ir klientai ar socialiniai partneriai vertina tai, ką kompanija daro. Jei darbai nesiskiria nuo žodžių, per laiką atsiranda pasitikėjimas tokiomis kompanijomis ir susiformuoja teigiama reputacija“, – kalba Š. Šuipis.

„Lietuvos geležinkeliai“ nesiekia iš lūženų suręsti namo

Šių metų sudarytame verslo reputacijos indekse „Lietuvos geležinkeliai“ pateko tarp dešimties visuomenės geriausiai vertinamų įmonių, teikiančių vartotojams prekes ar paslaugas. Tai atvejis, kuomet dar 2016 metais po tam tikrų faktų paviešinimo sugriuvusi įmonės reputacija buvo atstatinėjama lyg namas po galingo uragano.

„Susikurti gerą reputaciją užtrunka. Bet laikas – ne pats svarbiausias rodiklis. Svarbiau užtikrinti, kad gera reputacija būtų pagrįsta realiais darbais. Po uragano galima paskubomis iš lūženų suręsti lūšnelę, o ant jos pakabinti didelę neoninę iškabą su užrašu: „Dangoraižis“. Ir vis tiek niekas nepatikės, kad jums pavyko per rekordiškai trumpą laiką pastatyti dangoraižį. Arba galima užtrukti ilgiau, bet iš tiesų statyti dangoraižį. Mes pasirinkome antrąjį variantą“, – apie „Lietuvos geležinkelių“ atvejį pasakoja vadovas M. Bartuška, atėjęs į įmonę dirbti tada, kai įmonės reputacija skriejo į bedugnę. Pasak pašnekovo, „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė prieš trejus metus buvo laikoma uždara, biurokratiška, įdarbinanti pagal pažintis ar „nurodymus iš aukščiau“.

Šiandien įmonės darbuotojai nuosekliai vadovaujasi dabartine reputacijos strategija: „Mes viešai paskelbėme informaciją apie skirtą paramą, sudarytus vidaus sandorius. Sukūrėme personalo politiką, pradėjome ugdyti talentus. Vadovus renkamės atrankose, jose dalyvauja po keliasdešimt kandidatų. Šiais veiksmais padėjome pagrindą kurti atviros ir talentus ugdančios bendrovės įvaizdį“, – pasakoja M. Bartuška.

Prekės kokybė siejama su produkto lietuviška kilme

Lietuvišką prekę tautiečiai vertina kur kas geriau nei verslą, tad lietuviška produkcija, lyginant su užsienio, kur kas dažniau atsiduria pirkėjo krepšelyje. „Lietuviškos prekės pagal parduotą jų kiekį „Maximos“ parduotuvėse sudaro daugiau nei pusę. Perkamiausi lietuviški produktai yra šviežio maisto skyriuose, kuriuose net apie 80 proc. asortimento yra Lietuvos gamintojų ir ūkininkų produkcija. Taip pat pastebime, kad vis didesnio populiarumo sulaukia ir lietuviška kosmetika, buitinė chemija, tekstilės bei namų apyvokos prekės“, – pasakoja K. Meidė.

Pasak „Maximos“ vadovės, tyrimai rodo, kad pagrindiniai kriterijai, kurie nulemia apsisprendimą renkantis prekę yra kaina, kokybė ir produkto sudėtis. „Įdomiausia tai, kad kokybės faktorius yra stipriai susijęs su produkto lietuviška kilme. Prieš kelerius metus esame atlikę lojalių „Maximos“ pirkėjų tyrimą, kur klausėme, kokios savybės apibūdina lietuviškas prekes. Didžioji dalis pirkėjų nurodė, kad tai – šviežumas, natūralumas, geresnė kokybė ir skonis”, – pasakoja K. Meidė.

Šalia lietuvių produkcijos rikiuojasi lenkiška, latviška, vokiška, ispaniška, itališka, ukrainietiška produkcija. „Žinoma, verslo ar šalies reputacija gali paveikti vartotojų apsisprendimą rinktis vienus ar kitus tam tikrų įmonių ar šalių kuriamus produktus ar paslaugas, bet kol kas vertybinis kriterijus nėra toks ryškus, kad masiškai keistų pirkėjų elgseną”, – teigia K. Meidė, pridurdama, kad nemenku iššūkiu Lietuvos gamintojams tampa konkuravimas dėl kainos.

Tekstą parengė Daina Leščinskienė.

Platesnė diskusija apie lietuviško verslo reputaciją vyks festivalyje „Būtent!” rugsėjo 6–7 dienomis Birštone. Visa diskusijų programa paskelbta www.diskusijufestivalis.lt arba mobiliojoje festivalio programėlėje „App Store“ arba „Google Play“.