„Vilniuje turtingų šeimų skaičiaus augimas yra vienas sparčiausių Europoje“, – LRT RADIJUI teigia ekonomistas Marius Budnikovas. Pasak jo, tokia tendencija yra geras atsakymas regionuose gyvenantiems tautiečiams, sprendžiantiems dilemą: vykti į Londoną, Oslą, ar važiuoti į miestą, kur pasiturinčiųjų skaičius auga kaip ant mielių.
Neaugo tik Šiauliuose
Strateginių rinkos tyrimų „Euromonitor International“ (EI) duomenimis, stulbinamai auga pasiturinčiųjų skaičius Lietuvoje – per penkerius metus tokių asmenų Vilniuje padaugėjo net 45 proc. Pasak EI miestų analitiko Fransua Vytauto Razvadausko, pasiturintis asmuo ar namų ūkis yra labai subjektyvi sąvoka, skirtingose šalyse suprantama skirtingai.
„Tyrimo metu pasirinkome 150 tūkst. dol. (135 tūkst. eur.) ribą, atskaičius mokesčius. Namų ūkiai, uždirbantys tokius ir didesnius pinigus per metus, gali sau leisti prabangių pirkinių: naujų automobilių, brangių rūbų ir kelionių. Dažniausiai tokie namų ūkiai turi daug nekilnojamojo turto tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje“, – kalbėjo F. V. Razvadauskas.
Pasiturinčiųjų augimas fiksuotas ir kituose Lietuvos miestuose. Kaune nuo 2013-ųjų turtingųjų daugėjo 36 proc. ir 2018-aisiais jų skaičius pasiekė 1,5 tūkst. namų ūkių, uostamiestyje – 33 proc. iki 800 namų ūkių, Panevėžyje – 33 proc. iki 400. Tik Šiauliuose turtuolių gretos neaugo – tiek 2013-aisiais, tiek 2018-aisiais Saulės mieste gyveno 400 pasiturinčių šeimų.
Kuo verčiasi pasiturinti šeima?
Ekonomistas M. Budnikovas atkreipia dėmesį į tai, kad „jeigu Vilniuje pasiturinčių šeimų skaičius auga taip sparčiai, tai tikėtina, kad ir kitų namų ūkių pajamos auga ganėtinai sparčiai“.
„Kam migruoti į užsienį, kai Lietuvoje yra trys centrai, kuriuose sparčiai auga namų ūkių pajamos. Regijonuose gyvenantis žmogus gali priimti sprendimą dienos metu vykti į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą. Ten uždirbti didesnes pajamas, grįžti į savo regioną, kuriame galės pasijausti turtingesniu“, – patarimu provincijoje gyvenantiems dalinosi ekonomistas.
M. Budnikovas piešia du pasiturinčios šeimos paveikslus. „Abu sutuoktiniai dirba aukštųjų technologijų srityje ir tiesiog gauna didelius atlyginimus. Antrasis variantas – šeimos, turinčios daug kapitalo: verslo pajamų, nekilnojamojo turto (NT), – vardina ekonomistas. – Džiugu, tokios šeimos patenka į statistiką, o tai reiškia, kad jos savo kapitalus valdo skaidriai, moka mokesčius valstybei – tai yra flagmanai, kurie tempia mūsų visuomenę į priekį“.
M. Budnikovui pritaria ir F. V. Razvadauskas, išskirdamas NT sektorių, kuriame kainos nenustojo augusios, tad šioje srityje galima gerai uždirbti.
Turtinės nelygybės pavojai
Vilniaus universiteto (VU) profesorius, ekonomistas Romas Lazutka primena, kad pats faktas, jog gyveni Vilniuje, tavęs turtingu nepadaro. „Tas pats mokytojas, dirbantis sostinėje, uždirbs panašiai, kaip ir dirbantis provincijoje“, – teigia VU profesorius.
R. Lazutka išskiria pajamų nelygybės problemą, kuri itin juntama Amerikoje. „Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) pajamų ir turto nelygybė žymiai didesnė nei Europoje. Įvairūs tyrimai rodo, kad didelė pajamų nelygybė išprovokuoja daug socialinių skaudulių, tokių kaip narkomanija, nusikalstamumas. Netgi nutukimas, ir psichinės ligos JAV yra labiau paplitusios nei Europoje. Taip, kad didelė pajamų nelygybė nėra gėris visai visuomenei“, – įspėja R. Lazutka.
VU profesoriui pritaria ir F. V. Razvadauskas. Pasak jo, turtinę nelygybę itin išgyvena sostinėje gaunantieji minimalų atlyginimą. „Minimalios pajamos tikrai neatspindi pragyvenimo lygio, kuris šiuo metu yra Vilniuje. Labai populiarus nelygybės indikatorius yra Gini indeksas. Vilniuje jis siekia 39,7. Tai aukštas rodiklis, rodantis didelę pajamų ir turto nelygybę, – sako EI miestų analitikas. – Jei Vilniuje neuždirbi virš tūkstančio eurų, pragyventi gali būti sunku“.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad absoliutaus skurdo lygis (345 eur per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui) Lietuvoje praėjusiais metais sumažėjo 2,7 proc., o skurdo rizikos lygis nekito. Pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 645 tūkst. gyventojų – 22,9 proc. visos šalies populiacijos. Žemiau absoliutaus skurdo ribos (245 eur per mėnesį vienam asmeniui) gyvena 312 tūkst. žmonių, o tai sudaro 11,1 proc. Lietuvos gyventojų.
Didėjanti pajamų ir turto nelygybė tarp penktadalio turtingiausių ir penktadalio skurdžiausių gyventojų Lietuvoje skiriasi 7 kartus. ES vidurkis yra mažesnis – 5 kartai.
Lyderis – Bukareštas
EI miestų analitikas LRT RADIJUI pristato tendenciją, kurioje turtingųjų augimas fiksuotas beveik visuose Vidurio ir Rytų Europos regiono miestuose. „Labiausiai pasižymėjo Bukareštas, kur turtingų namų ūkių skaičius augo daugiau nei 70 proc. – tai sparčiausiai šia prasme augantis didmiestis Vidurio bei Rytų Europos regione. Apskritai Rumunijos ir Bulgarijos miestuose turtuolių skaičius augo sparčiausiai“, – konstatavo F. V. Razvadauskas.
Didžiausia turtuolių mažėjimo tendencija fiksuota Rusijos ir Ukrainos miestuose. F. V. Razvadauskas spėja, kad rusams koją pakišo Vakarų šalių taikomos įvairios sankcijos, o ukrainiečius išvargino karas su Rusija.
Nors Maskva išlieka miestu, kuris pagal turtinguosius Europoje užimą pirmąją vietą, nuo 2013-ųjų pasiturinčių namų ūkių čia mažėjo 14 proc. 2013 m. tokių namų ūkių buvo 142,7 tūkst., o 2018 m. – 123,3 tūkst.
Išsamiau – laidos „Aktualijų studija“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
