Verslas

2019.09.05 12:40

Raimondas Kuodis: nežinia, ar mūsų vaikai ateityje gyvens geriau

Jonas Deveikis, LRT.lt 2019.09.05 12:40

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis abejoja, ar po 30 metų vaikai Lietuvoje gyvens geriau nei jų tėvai.

Ketvirtadienį Seime vyko konferencija, kur buvo bandoma atsakyti į klausimą, ar po 30 metų mūsų vaikai gyvens geriau, nei dabar gyvename mes.

Konferencijos metu Lietuvos socialios rinkos plėtros instituto direktorius Valentino Stundys pristatė tyrimą, kaip įvairios Lietuvos visuomenės grupės vertina Lietuvos ateitį ir su kokiomis didžiausiomis problemomis bus susiduriama.

Anot jo V. Stundžio, ryškiausia tendencija, kad jaunimas iki 29 metų į ateitį žiūri labai optimistiškai. „Taip pat optimistiškai jie žiūri į tokias problemas kaip skurdas, socialinė atskirtis, kibernetinis saugumas. Jaunimo požiūris čia yra labai pozityvus, o jie į galimas problemas minėtose srityse žiūri optimistiškai.

Tuo metu problematiškiausiai į ateitį žiūri 40–49 metų žmonės. Tai yra tie žmonės, kurių tėvai augo sovietmečiu“, – pastebi V. Stundys.

Vis dėlto, jis išskiria ir dar vieną labai aiškią tendenciją. Didžioji dalis respondentų kaip didžiausias problemas įvardija skurdą ir socialinę atskirtį. Tik 10 proc. tyrime dalyvavusių žmonių pastebėjo, kad tai nėra grėsmė valstybės ateičiai, o net 54 proc. mano, kad tai kels rimtų iššūkių ateityje.

Paskutinis svarbus tyrimo aspektas, kurį išskiria pedagogas, – kuo žmogus socialiai mažiau iniciatyvus, tuo jo požiūris į realybę yra pesimistiškesnis. Taip pat kuo žemesnis žmogaus išsilavinimas, tuo jis į ateitį žvelgs mažiau optimistiškai, tačiau tokie žmonės optimistiškai vertina globalias pasaulio problemas arba jų nepripažįsta.

„Tai rodo, kad turime investuoti į vaikų šveitimą, ir tai gali padėti keisti visuomenę“, – mano V. Stundys.

Kalti neoliberalai

Konferencijoje dalyvavęs Raimondas Kuodis akcentavo, kad svarbiausias dalykas 21 a., Kad žmonės ir toliau galėtų dirbti masinio užimtumo sektoriuose, nes tik tai padeda užsitikrinti pajamas ir suteikia laimę, kurios mes linkime savo vaikams po 30 metų.

„Net tokie užkietėję liberalai kaip Reiganas sakė, kad geriausia socialinė politika yra darbas“, – mano R. Kuodis.

Jis pastebi, kad mes esame pripratę prie progreso. Tačiau progresas nėra vienakryptis dalykas. Pasaulis yra turėjęs nuosmukių. Todėl kyla klausimas, ar 21 a. išlaikysime pasiekimus, kuriuos pasiekėme per 20 a. Anot ekonomisto, jau dabar galima pastebėti nerimo ženklus kai kuriose valstybėse, kada žmonės gyvena prasčiau, nei gyveno jų tėvai.

„Pavyzdžiui JAV. Ten viduriniosios klasės vidutinė gyvenimo trukmė ėmė trumpėti, nepaisant gerėjančios medicinos pasiekimų. Taip pat JAV vidutinės šeimos pajamos yra tik 1973 metų lygyje. Vidutinė šeima kažkokio rimto progreso nėra patyrusi. Neoliberalai leido atsirasti takoskyrai tarp našumo augimo ir pajamų augimo. Šis skirtumas buvo užpildytas skola. Žmonėms buvo pasiūlytas patrauklus sprendimas savo pajamų trūkumą pakeisti skola. 2008 metais kilusi krizė būtent ir buvo išsikvėpimo manifestacija“, – nerimą keliančiomis tendencijomis dalijasi R. Kuodis.

Jis pastebi, kad yra daug nerimo, žvelgiant į tai, kas vyksta įvairiose šalyse su technologiniu progresu.

„Technologijose užkoduota, kad tai yra jau kažkas gero. Tačiau technologinis progresas gali būti ir geras, ir blogas. (...). Dėl mašinų žmonės ėmė gyventi geriau, prekės tapo pigesnės, žmonės galėjo jų daugiau įpirkti. Antroji ir trečioji pramonės revoliucija taip pat nepadarė nieko žalingo“, – sako R. Kuodis.

Tačiau ekonomistas įspėja, kad jau ateina ketvirtoji pramonės revoliucijos banga, kuri nėra tokia tvari, kaip iki tol buvusios, o naujos bangos atributas – dirbtinis intelektas, kuris gali išstumti žmogiškąją darbo jėgą. Jei taip ir įvyks, žmonės po 30 metų nebūtinai gyvens geriau.

„Dirbtinis intelektas gali greitai tapti geresnis nei natūralus intelektas. O mūsų verslininkai, kurie yra mikro šaunūs, o makro – idiotai, stengiasi darbą pakeisti tuo, kas yra pigiau, kas mažiau streikuoja, mažiau suka jiems galvas. Tačiau jie neapgalvoja, iš ko visa tai bus nupirkta, ką pagamina tos mašinos“, – sako R. Kuodis.

Reikia stabdyti robotizaciją

R. Kuodis kelia klausimą, ką reikia daryti, kad darbai nebūtų prarandami masinio užimtumo sektoriuose. Didžiausiame pavojuje atsiduria kasininkai, vairuotojai, tačiau pavojus taip pat gresia ir žurnalistams, teisininkams.

Anot ekonomisto, dėl to reiktų kaltinti neoliberalus, nes jų siūlomas ekonomikos modelis gali atimti darbo vietas. Tą patį jie jau bandė daryti daugelį metų palaikydami bedarbių armiją, tam, kad reguliuotų infliaciją. Tuo metu tarptautinės institucijos palaikė tokią žmonių išnaudojimo formą. Viena iš jų – EBPO, kuri 1990 metų viduryje pradėjo pateisinti tas priemones, – mano R. Kuodis.

Taip pat jis teigia, kad nereikia kaltinti žmonių dėl skurdo, nes šunų yra 10, o kaulai – 9. „Ir kuris iš šunų čia tinginys? Vienas visada bus, nes tiesiog kaulų yra per mažai. Kaltinti tokius žmones, kad jie tinginiai, nenori dirbti, esant tokiai makro politikai, yra išsigimėliška, bet tokios organizacijos kaip EBPO tą puikiai darė daug metų“, – pastebi R. Kuodis.

Jis teigia, kad yra klaidingas neoliberalų manymas, jog žmogus, turėdamas laisvo laiko, bus laimingas. O verčiau reikėtų kliautis neortodoksų mąstymu, kad darbas yra vertybė pati savaime. Jis mums leidžia save įprasminti gyvenimą, socializuotis, suteikia discipliną.

„Žmonės, neturėdami darbo, griebiasi kitų laimės paieškos būdų. Geras pavyzdys mūsų su universaliomis išmokomis gyvenantys žmonės regionuose. Jie atsikelia su bambaliu ir eina miegoti su bambaliu. Štai, ką reiškia neturėti darbo. Gyvenimo disciplina dingsta ir nepanašus tas gyvenimas į laimingą. Todėl pilnas užimtumas yra vertybė“, – sako R. Kuodis bei priduria, kad žmogus turi turėti teisę į užimtumą.

Anot jo, neortodoksų teigimu, jeigu mašinos ims išstuminėti žmones iš darbo vietų, galima sustabdyti tą progresą ir neleisti robotams pakeisti kasininkių ar vairuotojų. Vis dėlto, ar pats pritaria tokiai idėjai, ekonomistas neatskleidė.

„Kuo visa tai baigsis – pamatysime per artimiausius kelis dešimtmečius. Kas nugalės, ar „Davoso“ elitas, ar žmonės, sveikiau mąstantys. Klausimas, ar mūsų vaikai gyvens geriau, nedrįsčiau taip teigti. Žmonija daug kartų pamatė, kad mikro gudrumas su makro kvailumu yra dažnas reiškinys. Galiausiai, jei mes žmoniją atiduosime robotijai, tai būsime kvaili tai padarę. Tačiau tai gali įvykti“, – sako R. Kuodis.