Verslas

2019.09.05 19:54

Vytis Vokietijos ar Prancūzijos atsilikusiam mūsų regionui ekspertai nepataria – siūlo visai kitą strategiją

Centrinė ir Rytų Europa tebėra atsilikusi nuo Vakarų, nors pastaruoju metu jų ekonominiai rodikliai ir gerėja. Dėl to Krynicos ekonomikos forume dalyvaujantys ekspertai visiškai sutinka. Tačiau jų nuomonės išsiskiria, kalbant apie tai, ką šių regionų valstybėms derėtų daryti toliau. Vieni siūlo pamiršti apie galimybę pasivyti Vokietiją, kiti siūlo taikytis į Portugaliją, dar kiti – pamiršti bet kokią mintį ką nors vytis ir atkreipti dėmesį į savo pačių išskirtinumus.

Buvęs Vengrijos energetikos ministras, dabar partijos KDNP vadovas Andras Aradszkis atkreipia dėmesį, kad per paskutinį dešimtmetį Centrinės, Rytų Europos šalys pasiekė labai svarbų tašką – tapo vidutinio išsivystymo lygio šalimis.

„Šiandien šių šalių augimas labai spartus ir labai geras. Vienintelis klausimas – ar tokio spartaus augimo užteks, kad būtų padarytas žingsnis išsivysčiusių šalių link, o ne vidutinio išsivystymo šalių. Ekspertai sako, kad kol kas nėra akivaizdu, jog tokio augimo pakanka, norint prisijungti prie aukšto išsivystymo šalių“, – sako A. Aradszkis.

Jo vertinimu, šio regiono šalys turi puikų ekonominį pagrindą, šalių biudžetų situacija nebloga, infliacijos lygis žemas, daugelis šalių turi mažą arba mažėjančią valstybių skolą, įdarbinimo ir vidutinio atlyginimų lygis auga.

Negana to, priduria A. Aradszkis, tai, dažnu atveju, buvo pasiekta tokiu būdu, kuris nepadidino valstybių skolų lygio.

„Koks kitas žingsnis? Ką turime daryti ateityje? Turime koncentruotis į konkurencijos didinimą. [...] Turime rasti naujų rinkų. Ne tik Vakarų šalyse, bet ir savo regione, Centrinėje ir Rytų Europoje. Tikiuosi, kad Vakarų Balkanų šalys pasistūmės į šią poziciją“, – tvirtina A. Aradszkis.

Jo teigimu, darbo efektyvumas, žema infliacija ir technologinis tobulėjimas ir toliau išlieka svarbūs. Taip pat savo vaidmens neturi apleisti ir valstybės, kurios pačios turėtų pastubėti smulkųjį verslą į priekį, kad šis taptų mažų mažiausiai vidutinio verslu, vertinant valstybių lygmeniu.

„Tai receptas, kaip galime virtuvėje paruošti norimą patiekalą, – visas priemones apibendrina A. Aradszkis. – Visos šalys turi ieškoti būdų, kaip išnaudoti naujus instrumentus, atsižvelgiant į tai, kad jos nori tapti naujomis žaidėjomis tarptautinėje Europos ekonomikoje.“

Jo vertinimu, Centrinė ir Rytų Europa turi gerų šansų patobulėti ir pasiekti tokį patį lygį, kokiame yra Vakarų šalys – tapti aukšto išsivystymo šalimis.

Perspėja – galimybių pasivyti Vokietijos neturėsime artimiausius dešimtmečius

Kitokios nuomonės laikosi bendrovės „EY“, teikiančios konsultacijas apie darbo rinką, valdybos vadovas Janas Krzysztofas Bieleckis.

„Rodikliai rodo, kad per 20 metų galėtume pasivyti Vokietiją, jeigu augtume greičiau nei Vokietija. Tačiau, jeigu nesate tokie optimistiški, galite žiūrėti į OECD prognozes, kurios sako, kad Vokietijos nepasivysime bent per artimiausius 30–40 metų“, – atkreipia dėmesį J. K. Bieleckis.

Vis dėlto jis priduria – dažnai prognozės prilygsta loginiams uždaviniams, kurie sunkiai pritaikomi praktikoje. Kitaip tariant, prognozės neretai neatitinka realybės. „Tai gera žinia“, – prideda J. K. Bieleckis.

Nepaisant to, jis vardija, kad anksčiau pagerinti ekonominius rodiklius Centrinei ir Rytų Europai padėdavo produktyvumo ir efektyvumo optimizavimas: „Tai suteikdavo mums pranašumą prieš Vokietiją ir suteikdavo galimybę sparčiam augimui. [...] Tačiau šie būdai ima sekti.“

Kaip paaiškina diskusijos dalyvis, kai kuriuos rodiklius galima gerinti tik iki tam tikros ribos, todėl gali ateiti momentas, kai paprastai pagerinti ekonominės situacijos nebebus galima.

„Jeigu norime matematinių metodų, kurie padėtų pralenkti Vokietiją, arba norime sukurti savo modelį, Krynicos modelį, kuris pasakytų, kokie faktoriai svarbūs, statant mūsų vystymosi mechanizmą, tai galime pasakyti kaip faktą – senieji būdai nebebus naudingi ateityje. Turėtume klausti, kokie yra nauji metodai“, – sako J. K. Bieleckis.

Centrinę Europą siūlo pamiršti – yra Rytų Europa

Lenkijos prekybos rūmų prezidentas Andrzejus Aendarskis sutinka, kad Centrinės ir Rytų Europos valstybėms derėtų ieškoti naujų metodų, kaip pagerinti savo ekonominę padėti ir pasivyti Vakarų šalis, tačiau pirmiausia akcentuoja, kad apskritai nederėtų išskirti Centrinės Europos.

„Manau, kad yra Rytų Europa – šis regionas turi tam tikrą istoriją. [...] Žinoma, visos šio regiono šalys rūpinasi savo verslais, savo interesais, bet būtų geriau, jeigu dirbtume kartu. [...] Turėtume pasivyti Portugaliją, prieš tai – Ispaniją. Sutinku su Bieleckio pozicija, kad niekada nepasieksime Vokietijos lygio, nes tam yra ne vienas indikatorius“, – kalba A. Aendarskis.

Jis pabrėžia – svarbūs ir tokie indikatoriai, kaip gyvenimo kokybė, švietimo lygis, medicinos sistemos lygis. „Yra daug detalių, faktorių, kurie lemia pasivijimą ir jis yra apribotas. Tie faktoriai daug sudėtingesni nei vien tik ekonominiai“, – įsitikinęs A. Aendarskis.

Taip pat jis ragina orientuotis į sveiką ekonomiką: neišleisti daugiau, nei uždirbame, turėti stabilią politinę situaciją, kreipti dėmesį į socialines problemas. „Mums reikia šalies, kurioje nėra vietos skandalams. [...] Švietimas, sveikatos sistema – tai sritys, kurios svarbios, nes šios sritys mus priartins prie Vokietijos net labiau nei ekonominiai rodikliai“, – sako A. Aendarskis.

Abejoja ne galimybe, o būtinybe vytis kitas šalis

Lenkijos Adomo Mickevičiaus instituto direktorius Krzysztofas Olendzkis taip pat sutinka, kad Rytų Europos šalims pasivyti Vokietijos ar kitų Vakarų valstybių nepavyks, tačiau jis atkreipia dėmesį į kitokį šios situacijos sprendimo būdą.

„Kodėl? O kodėl turėtume? Tai primena mano šeimos situaciją: mano jaunesnis nori būti kaip mano vyresnis sūnus. Bet kodėl? Juk jis yra individuali asmenybė. Tas pats galioja ir mums – Rytų Europai nereikia būti Vakarų Europa. Norime pasivyti Vokietiją ar Prancūziją, bet mums to nereikia, galime būti savimi, galime būti individualiu regionu“, – tikina K. Olendzkis.

Jis primena, kad ilgą laiką Rytų Europos identiteto niekas nekvestionavo. Anot jo, tik po kurio laiko, ėmus lyginti rodiklius, pats regionas ėmė kalbėti apie tai, kad būtina pasivyti Vakarus: „Tik vėliau žmonės ėmė galvoti, kad kažką reikia pasivyti, nes mes buvome mažiau išsivystę, vertinant mūsų ekonomiką, žemės ūkį. Tai buvo momentas, kai patys savo regioną ėmėme matyti kaip prastesnį už Vakarų Europą. Manau, kad vienintelis kelias iš to išeiti – rasti savo identitetą.“

Norint tai padaryti, K. Olendszkis siūlo pirmiausia atkreipti dėmesį į regiono problemas ir konkurencingumą, o po to – sukurti išskirtinę rinką, kuri pasižymėtų savita kultūra, o ne bandytų lygiuotis į Vakarų šalis. Eksperto vertinimu, tai galėtų paskatinti ir Rytų Europos gyventojus apsvarstyti savo pasirinkimą prieš planuojant išvykti į Vakarus dėl geresnių darbo vietų.

„Mums reikia parodyti, kad turime gerą kultūrą, kuri gali paskatinti augimą. Galime kurti naujas sritis, kuriose galime būti konkurencingi ir mums nereikės nieko vytis“, – įsitikinęs K. Olendzkis.

Jis priduria – gerai išreklamuoti produktą sunku, kai jo kūrimas nėra paremtas kultūrinėmis vertybėmis, todėl būtent stipri regiono ekonominė kultūra yra svarbi mūsų regionui.

Primena – Vakarai taip pat nestovi vietoje

Su K. Olendzkio pozicija sutinka ir bendrovės „Fakro“, gaminančios langus, valdybos prezidentas Ryszardas Florekas. Verslininko teigimu, nors Centrinė Europa ir juda į priekį gana dideliais žingsniais, nereikia pamiršti, kad likusios Europos šalys taip pat nėra užstrigusios vienoje vietoje.

„Dažniausiai, kalbėdami apie Vakarų pasivijimą, žiūrime į BVP rodiklį. Ir ten mes atrodome gerai – mes augame. Augimas Vakarų šalyse nėra toks didelis, lyginant su tuo, ką mes turime. Mes juos vejamės, bėgame labai greitai, bet jie taip pat bėda. Į tai turime atkreipti dėmesį – mes vystomės, bet jie taip pat tai daro“, – pabrėžia R. Florekas.

Jo teigimu, norint pasiekti gerų rezultatų, reikėtų atkreipti dėmesį tai tyrimus, kurie rodo, kad stiprios ekonomikos vyrauja ne tose šalyse, kuriose veikia daug didelių kitų šalių bendrovių, o tose, kurios turi daug stiprių šeimų, vietinių verslų. Jo aiškinimu, būtent šios įmonės savo pelno neekspertuoja iš šalių, kuriose veikia, nes jų visas verslas ir yra tose šalyse.