Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo su Europos Parlamento (EP) pirmininku Davidu Sassoli teigė, kad EP pirmininkas pritarė nuomonei, jog prie Lietuvos statoma Astravo AE turi būti saugi dar prieš jai pradedant veikti.
„Tas supratimas, kad atominė energetika turi būti saugi, jis yra visuotinis. Todėl tikrai nepasakysiu kažkokios staigmenos, kad supratimas, jog AE turi būti saugi dar prieš jai pradedant veikti, o ne įgyvendinant saugumo standartus jos veiklos eigoje. Tas supratimas yra,“ – po susitikimo teigė G. Nausėda.
G. Nausėda susitarime aptarė ir Lietuvos siekį naujajame 2021-2027 metų ES biudžete užsitikrinti didesnes išmokas.
„Kalbėjome apie finansinę perspektyvą, daugiametį finansinį planą. Taip pat pozicijos buvo gana panašios, net ir atsižvelgiant į tai, kad „Brexitas“ neišvengiamai lemia tam tikras pasekmes bendrajam ES biudžetui. Radikalus biudžeto karpymas tiek ES mastu, tiek atskirų šalių mastu labai apsunkintų naujojo politinio ciklo tikslų įgyvendinimą, o tie tikslai labai ambicingi. Tai ir vidaus rinkos gilinimas ir jungtys, gera kaimynystės politika. Taip pat tyrimai ir inovacijos, kurios ateinančius penkerius metus bus vienas svarbiausių ES prioritetų. Dar nepaminėjau klimato kaitos, kuri taip pat kainuoja nemažus pinigus ir, be jokios abejonės, bus taip pat prioritetas. Todėl tie radikalūs karpymai turi tapti ne tokiais radikaliais ir užtikrinti tiek bendrijos tiek ir atskirų šalių interesus,“ – teigė Lietuvos vadovas.
G. Nausėda patikino, kad požiūris dėl didesnio finansavimo, skirto Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, taip pat sutapo.
„Šioje vietoje galime ir pasidžiaugti – gal tai tik tarpiniai rezultatai. Kaip sakoma, prieš džiaugiantis reikia nusispjauti per kairį petį. EP pritarė padidinimui pradinės sumos, kuri buvo skirta Ignalinos AE uždarymui, ir ji šiuo metu siūloma ne 552 mln. eurų, kaip buvo iš pradžių, o 780 mln. eurų. Tačiau tai, žinoma, dar ne galutinis sprendimas,“ – teigė prezidentas.
Pasak G. Nausėdos, EP pirmininkas sureagavo į Rusijos tyrimų komiteto pradėtą tyrimą keturių nuosprendį Sausio 13-osios byloje priėmusių Lietuvos teisėjų atžvilgiu. Pasak G. Nausėdos, D. Sassoli patikino, kad dėl tokių smerktinų Rusijos veiksmų EP žada priimti rezoliuciją.
„Yra supratimas, palaikymas yra ir kitų specifinių klausimų būtent dėl Rusijos sprendimo teisiškai persekioti Sausio 13-osios byloje nagrinėjusius teisėjus ir prokurorus. Šioje vietoje parlamento pirmininkas sureagavo, kad tokia rezoliucija EP, kuri smerkia šitokius veiksmus, yra visiškai suprantama. Reikia atlikti tam tikrus paruošiamuosius darbus, ir tokia rezoliucija gali pasirodyti. Ji tikrai garantuotų teisėjų nepriklausomumą nuo grubaus kitos šalies mėginimo pasikėsinti į nepriklausomumą,“ – teigė G. Nausėda.
G. Nausėda rugsėjo 4-5 dienomis lankosi Briuselyje. Lietuvos vadovas pirmąją vizito dieną Briuselyje dar susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Susitikime su NATO generaliniu sekretoriumi bus aptariama Lietuvos ir Baltijos regiono šalių saugumo situacija ir grėsmės, gynybos finansavimo klausimai, pasirengimas šių metų gruodžio mėnesį NATO vadovų susitikimui Londone.
Tuo metu susitikimo proga EP pirmininkas D. Sassoli pažymėjo, kad Lietuva yra sėkmingo ekonominio ir politinio vystymosi pavyzdys. Šią sėkmę didele dalimi nulėmė narystė Europos Sąjungoje.
„Todėl nenuostabu, kad Lietuvos visuomenė yra stipriai proeuropietiška, o jūsų šalis yra ES integracijos priešakyje. Europos projektas remiasi bendromis vertybėmis ir principais. Demokratija, žmogaus teisės, ekonominė gerovė, taika ir saugumas yra vieni iš svarbiausių aspektų, kuriais kiekviena ES šalis gali tikėtis mūsų paramos. Europos Parlamentas yra pasirengęs kovoti už dabartinio dydžio daugiametį ES biudžetą. Mes taip pat tikimės bendradarbiauti su Lietuva užtikrindami orumą, saugumą ir geresnį gyvenimą visiems europiečiams, įskaitant gyvenančius ES kaimynystėje,“– teigė D. Sassoli.
Vizito metu prezidentas taip pat lankytis Lietuvos nuolatinėse atstovybėse ES ir NATO, kur susipažins su darbuotojais.
