Sukčiai jau ketvirtą kartą šiais metais nusitaikė į Lietuvos pašto klientus. Sukūrę internetinę svetainę, kuri primena Lietuvos pašto tikrąją, skelbia apie laimėtus telefonus ir taip bando iš žmonių išvilioti banko kortelių duomenis.
Jau daugybę metų naudodamiesi Lietuvos pašto (LP) vardu sukčiai iš gyventojų bando išvilioti pinigus. Ne išimtis ir šių metų ruduo.
Į portalo LRT.lt redakciją kreipėsi su sukčiavimo atveju susidūręs Vytautas Jonaitis, jis teigia, kad jo tėtis į savo elektroninio pašto dėžutę gavo laišką iš LP. Laiške rašoma, kad, švęsdama Lietuvos pašto 101-ąjį gimtadienį, įmonė Vytauto tėčiui dovanoja mobilųjį telefoną „Samsung Galaxy S10“. Tereikia paspausti nuorodą ir atlikti reikiamus žingsnius.
Paspaudus nuorodą joje buvo rašoma: „Jau šimtmetį į kiekvienus namus Lietuvos paštas pristato siuntinius ir dovanas, ir šiandien ne išimtis. Pasinaudokite proga laimėti „Samsung Galaxy S10“, atsakydami į keletą paprastų klausimų dėl mūsų paslaugos kokybės“, – rašoma sukčių svetainėje.
Verta pažymėti, kad sukčių sukurta svetainė atrodo labai panaši į Lietuvos pašto tikrąją. Naudojamos tos pačios spalvos, logotipas.
Atsakius į tris pateiktus klausimus pasirodo paveikslėlis su lošimo bilieto imitacija. Rašoma, kad reikia jį nutrinti ir tada paaiškės, ar asmuo laimėjo kokį nors prizą. Nutrynus apsauginį sluoksnį antrąjį kartą, paaiškėja, kad asmuo laimi naują išmanųjį telefoną.
Paspaudus mygtuką „Gauti dabar“, pasirodo informacija. Rašoma, kad tereikia patvirtinti kontaktinę informaciją bei sumokėti „nedidelį 1 JAV dol. mokestį Lietuvos paštui už saugų pristatymą ir priežiūrą“.
„Toliau rašoma, kad reikia užsiregistruoti ir pateikti savo banko kortelės duomenis, o Lietuvos paštas iš jūsų sąskaitos nusirašys 1 JAV dol.“, – sako V. Jonaitis.
Jis teigia, kad nepatikėjo tokia apgaule ir paskambino į Lietuvos paštą. Buvo gautas atsakymas, kad jokių konkursų valstybinė įmonė nevykdo, o situacija apie tokį sukčiavimo atvejį yra žinoma, nes dėl apgaulingos reklamos kreipėsi jau ne vienas asmuo.
Lietuvos paštas: situacija žinoma
Lietuvos pašto Saugos ir prevencijos departamento vadovas Andrius Varnelis teigia, kad jiems situacija yra žinoma, o įmonė yra užregistravusi, kad dėl sukčiavimo atvejų į LP kreipėsi jau 15 žmonių.
„Tokios apgavystės pasikartoja kasmet. Nuo praėjusių metų tai jau ketvirta apgavysčių banga, o sukčiavimo planas labai panašus. Yra sukuriama internetinė svetainė, kuri yra labai panaši į mūsų tikrąją, skelbiamas konkursas ir taip bandoma išvilioti duomenis“, – sako A. Varnelis.
Anot jo, žmonės, matydami, jog jiems galimai rašo Lietuvos paštas, kad reikia susimokėti nedidelę sumą, norint atsiimti prizą, patiki ir užkimba ant sukčių jauko.
A. Varnelis mano, kad sukčiai taip dažnai prisidengia Lietuvos pašto vardu, nes daugelis naudojasi šios įmonės paslaugomis, žino, kad tai yra patikima įmonė, kadangi priklauso valstybei ir negali būti susijusi su sukčiavimu. Specialistas taip pat neatmeta galimybės, kad sukčiai taikosi į įmonės klientus, nes tarp jų patenka nemažai vyresnio amžiaus žmonių, kurie yra prasčiau informuoti apie galimas sukčiavimo grėsmes.
Jis taip pat pažymi, kad Lietuvos paštas iš tikrųjų šiais metais švenčia 101-ąjį gimtadienį, tačiau jokių loterijų neorganizuoja.
Susidūrus su įtartinais atvejais, A. Varnelis siūlo apie tai visų pirma informuoti Lietuvos paštą. Tai padaryti galima kreipiantis elektroniniu paštu pranesk@post.lt arba paskambinus pasitikėjimo linija tel. (8 5) 215 7676. Savo ruoštu Lietuvos paštas apie sukčiavimo atvejus praneš atitinkamoms tarnyboms.
Fiksuojama 4 tūkst. apgavysčių
Lietuvos policijos departamento Komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis LRT.lt mini, kad neturi informacijos, ar kas nors kreipėsi į policiją dėl minimo apgavystės atvejo, tačiau pabrėžia, kad situacijos, kada žmonės atskleidžia savo kortelių mokėjimo duomenis, nėra retos.
„Per metus policijoje yra užregistruojama apie 4 tūkst. sukčiavimo atvejų. Tarp jų ir jūsų minėtas. Negaliu pasakyti, kiek tiksliai, bet bus ne vienas, o šimtai tokių atvejų“, – pastebi R. Matonis.
Aiškindamas, kokios pasekmės gresia žmogui, kuris sukčiams nurodo savo banko kortelės duomenis (16 skaitmenų kodą, galiojimo laiką ir CVV kodą), A. Matonis teigė, kad dažniausiai sukčiai tuos duomenis naudoja apsipirkinėdami internetinėse parduotuvėse ir tokiu būdu tuština žmonių sąskaitas.
„Reikia visada saugoti savo duomenis, o jei žmogus nusprendė juos atskleisti, reikia įsitikinti, ar internetinė svetainė iš tikrųjų egzistuoja. Jei svetainė nauja, apie ją reikėtų paieškoti informacijos internete“, – pataria Lietuvos policijos atstovas spaudai R. Matonis.
