Antradienį Vyriausybės ir verslo atstovai derėjosi dėl alkoholio prieinamumo ribojimų panaikinimo. Verslas nori atšaukti nuo kitų metų įsigaliosiantį draudimą prekiauti alkoholiu sezoninėse lauko kavinėse. Pardavinėti jį galės tik lauko kavinės, esančios ne toliau kaip už 40 m nuo stacionarios kavinės.
Taip pat kitais metais alkoholiu bus draudžiama prekiauti kurortų lauko kavinėse, poilsio bei turizmo vietose: pliažuose, parkuose, aikštėse. Verslas teigia, kad tokia tvarka iškraipo konkurenciją, dalis kavinių apskritai bankrutuos. Jei Vyriausybė linkusi švelninti poziciją, tai, atrodo, Seimo valdantieji guls kryžiumi, kad draudimai nebūtų naikinami.
„Dienos temoje“ žurnalistas Raigardas Musnickas kalbina Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narę Agnę Širinskienę, premjero patarėją Skirmantą Malinauską bei Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentę Evaldą Šiškauskienę.
– Šiandien Vyriausybės atstovai sakė, kad draudimai jau pasiekė rezultatus: alkoholio suvartojama mažiau, socialios šeimos taip pat mažiau vartoja alkoholio. Ponia A. Širinskiene, jeigu jau rezultatai pasiekti, ar reikia dar papildomų draudimų, kurie įsigalios nuo kitų metų?
A. Širinskienė: Sakyčiau, kad rezultatus pasiekė tuose segmentuose, kur turėjo pasiekti. Mes turime ir psichozių mažiau, ir mirčių nuo alkoholio mažiau, tačiau dar buvo siekiama sumažinti mirčių, kurios ištinka skęstant. Šiuo atveju, peržiūrėdami metų statistiką, matome, kad skendimo mirčių daugėja. Daugiau kaip 60 proc. skęstančiųjų yra neblaivūs. O iš tų žmonių, kurie gelbstimi ir išgelbstimi, tai vėlgi matome, kad, tarkime, pajūryje iš 5 skęstančiųjų tik vienas būna blaivus, kiti 4 yra neblaivūs. Natūralu, kad tam tikri apribojimai alkoholio vartojimo paplūdimyje yra teisingi ir, manyčiau, tikrai išlieka tikslingi.
– Senais laikais tai prisigerdavo jau iki jūros ateidami žmonės. Nežinau, gal čia tą statistiką labai sunku patikrinti. Ar tikrai galima sakyti, kad tie, kas skęsta jūroje, jų jau ir paklausti turbūt nelabai galima, prisigėrė būtent lauko kavinėse?
A. Širinskienė: Tai yra vienas iš prieinamumo mažinimo segmentų. Kitas segmentas yra parduotuvėse prekybos laiko apribojimas. Paplūdimiuose mes ir taip kaip viešoje vietoje gerti atsinešę alkoholio jau dabar nebegalime. Tai apsiribotų tas segmentas, ir, manau, kad būtų vertinama po kurio laiko, kaip mes vertiname ir dabar mirčių skaičiaus bendrą sumažėjimą, kiek ta priemonė buvo efektyvi ar ne. Tikėtina, kad tai bus efektyvi priemonė.
– Ponia E. Šiškauskiene, šiandien buvo Vyriausybėje susitikimas su verslo atstovais. Ką nors konkretaus išspręsti pavyko? Kokios gairės matosi?
E. Šiškauskienė: Pirmiausia jau gerai, kad prasidėjo ta diskusija, mes labai džiaugėmės. Manome, kad tikrai vienareikšmiai tas reikalavimas perteklinis. Noriu pabrėžti, kad 12 proc. alkoholio yra iš viso suvartojama restoranuose, nekalbu apie lauko kavines – apskritai restoranuose ir kavinėse. Tai ir čia kalbant, ir toje diskusijoje Vyriausybėje yra suplakami du dalykai į vieną, tai yra visas alkoholizmas Lietuvos, kuris tikrai egzistuoja. Bet daugiausia tai yra buitinis alkoholizmas ir gėrimas restoranuose. Politiškai net neabejoju, kad yra labai patogu parodyti: uždraudėme lauko kavinėse – nebegeria, o tuos skaičius, kas juos patikrins, kiek gėrė, kiek negėrė, ir tas draudimas nebūtinai sumažins vartojimą.
– Bet jūs netikite, kad priemonės davė alkoholio mažinimo rezultatų, ką šiandien sakė Algirdas Stončaitis?
E. Šiškauskienė: Kai kurios taip. Manau, gal tas ir laiko trumpinimas.
– Tai gal ir šitos duotų dar papildomai?
E. Šiškauskienė: Bet vėlgi tada turi būti labai didelis tas aparatas. Uždrausta yra nuo 20 val. pirkti alkoholį, bet kuriam taksi tu gali nusipirkti, net su čekiu ir su kvitais, ir su kuo tik nori, ir į bet kokį tašką nuves. Vėlgi kažkiek mažina, bet tai ir atskirkim dalykus, kokios priemonės tikrai buvo tam buitiniam alkoholizmui, nes visa Europa eina į tai, kad skatintų restoranuose ir kavinėse – tu gali kontroliuoti situaciją. Man labai apmaudu, kad tie draudimai mus, turizmą, labai žeidžia.
Su nedideliais biudžetais lipdom Lietuvos įvaizdį, ir dabar tie paplūdimiai taip gražiai skamba – va, čia sumažės skenduolių, bet kai atvažiavę turistai negaus bokalo alaus, keistai atrodysime kempinguose ir tuose pačiuose pajūriuose. Sąmoningumas ir taip auga. Jaunimas žaidžia tenisą, pajūriuose vyksta kultūringas išgėrimas. Ta prasme nėra kažkokia baisi problema, kad prisigeria restorane ir bėga skęsti tuoj.
– Ponia A. Širinskiene?
A. Širinskienė: Gal iš tikrųjų nereikėtų Lietuvos žmonių gąsdinti. Lauko kavinėse tikrai nebus uždrausta, tos kavinės, kurios yra stacionarios, turi staliukus, 40 m aplinkui gali statytis staliukus ir prekiauti bet kokiu alkoholiu. Ir dabar, ir nuo sausio 1 d. apribojimas bus taikomas tik nestacionariam verslui.
– O koks skirtumas, kas girdo žmones ir kur jie prisigeria eidami į jūrą maudytis?
A. Širinskienė: Dėl to, kad nestacionarus verslas, ką esame pastebėję, ypač regionuose, galbūt Vilniaus mieste to nesimato. Būna tokios įstaigos, net sunkiai apsiverčia liežuvis pavadinti jas kavinėmis ar restoranais, kur vietos alkoholio mėgėjai atvyksta įsipilti vieną ar kitą stikliuką. Šiuo atveju, siekiant apriboti tą segmentą, kuris yra nestacionarus, ir buvo įvesti apribojimai. Tam stacionariam segmentui, kuris turi savo klientūrą, kur tikrai labai sunku įsivaizduoti, kad mėgstantys išgerti žmonės galėtų eiti piktnaudžiauti, visos galimybės prekiauti lieka.
– Ponia E. Šiškauskiene, ar tos girdyklėlės, kurios yra taip vadinamos, kurios tik iš alkoholio gyvena, ar jos labai vertingos yra restoranų ir viešbučių...
E. Šiškauskienė: Noriu pasakyti, kad kokia idėja teisinga buvo valdančiųjų, kad sumažintų prieinamumą, tai šiuo atveju prieinamumas nebus sumažintas nė trupučio, kadangi bus uždarytos kavinės, kurios neturi stacionarios lauko terasos, o stacionarios galės išsiplėsti, laisvai prekiauti ne tik silpnu, bet ir stipriu alkoholiu. Tai šiuo atveju pasakymas, kad prieinamumas bus sumažintas, tai jis tikrai nebus sumažintas – jis bus dar padidintas. Labiausiai nukentės Vilnius ir pajūrio kavinės.
– Pone S. Malinauskai, kokia premjero pozicija šituo klausimu?
S. Malinauskas: Ministro pirmininko ir ministrų, Vyriausybės, pozicija yra gana aiški. Iš tikrųjų matoma ir girdima verslo atstovų labai daug prašymų, pasiūlymų pasižiūrėti dar kartą į šiuos jau Seimo priimtus ir nuo 2020 m. turėsiančius įsigalioti sprendimus. Lygiai taip pat suprantame, kodėl jie buvo priimti. Tiesiog siūlome išeiti iš tos pozicijos klinčo, kai reikia kažkam kažkurį būtinai nugalėti: arba verslui, arba politikams vienas kitą, ir tiesiog pasižiūrėti realiai.
Šiandien ministerijų pozicija yra gana aiški. Šiandien dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, vadovai, ministrai, kurie įvardija situaciją labai paprastai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš tikrųjų kalba apie tai, kad paplūdimiai yra ta zona, kur neturėtų būti vartojamas alkoholis apskritai, ir šiuo atveju tikrai matome tas rizikas, kurios yra susijusios su paskenduoliais, – tą paneigti yra sudėtinga. Bet, kita vertus, lygiai taip pat kalbama apie tam tikrus ribojimus, kurie buvo įdėti į įstatymus, kurie gali iš tikrųjų būti labai rimta problema pačiam verslui.
Kalba, pavyzdžiui, buvo apie terasas, buvo kalbama apie įvairias ten daromas degustacijas, ir taip toliau, kur tiesiog reikėtų pasižiūrėti, ar visos išimtys yra numatytos, galbūt kai kuriuos teisės aktus galima taisyti, ir to nereikėtų bijoti. Tai buvo, beje, pažadėta ir 2017 m., ir 2016 m. svarstant visus šituos įstatymus, kad iš tikrųjų prie to bus galima grįžti. Vidaus reikalų ministerija taip pat pasisakė apie tai, kad policija labai aiškiai indikuoja – ne restoranas yra problema, problema yra buitinis alkoholizmas. Jeigu žmogus geria ir vartoja alkoholį restorane, vis tiek tai yra labiau kontroliuojama aplinka. Ten jeigu kiltų kažkokių smurto dalykų ar sveikatos problemų, tai yra personalas, ir taip toliau.
Problema, kai žmonės didesniais kiekiais perka daug pigesnį alkoholį ar namo jį nešasi, arba, jeigu kalbėtume apie jūrą, tai į kopas, vartoja visiškai neproporcingais kiekiais ir tada keliauja maudytis galvodami, kad jūra iki kelių. Sveikatos apsaugos ministerijos, be abejo, pozicija yra išreikšta ir ministro, kad šiuo atveju yra kalbama apie tai, jog yra priimti adekvatūs ir proporcingi ribojimai.
– Ponia A. Širinskiene, yra visą laiką pavojus, apie ką kalba ir verslas, kad kuo daugiau ribosime, tuo daugiau bus nelegalios prekybos arba žmonės tiesiog atsineš, nežinau, kokakolos buteliuose kokios „Starkos“ įsipylę ir vartos apsimesdami, kad geria kokakolą. Tai nesustabdys alkoholizmo tam tikra prasme.
A. Širinskienė: Iš tikrųjų ką matome statistikoje, ir Muitinės departamento, ir kartu gaudami informaciją iš sumokamų akcizų, tai to nelegalaus alkoholio kiekis, kuris yra apyvartoje, nedidėja 2016–2017 m. pradėjus įvesti tam tikrus apribojimus. Jis išlieka gana stabilus. Tą rodo ir sveikatos statistika, kad žmonės geria mažiau, jie serga mažiau su alkoholiu susijusiomis ligomis. Atitinkamai, ką matome, valstybės biudžetas metai iš metų pasipildo vis didesniais akcizais, kurie irgi yra panaudojami tam pačiam švietimui. Mes turime augantį Visuomenės sveikatos stiprinimo fondą, kuris leidžia lėšas tokiems ugdymo ir mokymo projektams, kaip nevartoti alkoholio, mokėti atsisakyti.
Manyčiau, kad tie draudimai, kurie yra, jie tikrai pasiekė savo tikslą. Pasaulio sveikatos organizacija tai yra, beje, ir konstatavusi su dideliu džiaugsmu, ir dabar atsitraukinėti nuo tų apribojimų, kurie net nesakyčiau, kad tai yra draudimai, – tai yra apribojimai. Atsitraukinėti nuo tų apribojimų, kurie yra naudingi žmogaus sveikatai, ypač kada turime apribojimus paplūdimiuose vartoti alkoholį, būtų vargu ar išmintinga. Antra vertus, vis dėlto sveikata žmogaus, jo gyvybė yra didžiausia vertybė, kurią visi siekiame užtikrinti kompleksiškai.
– Ponia E. Šiškauskiene?
E. Šiškauskienė: Mes kažkaip labai nušokome būtinai į paplūdimius, čia eina kalba apie daug ką miestuose.
– Kas jums dar atrodo pertekliniai draudimai?
E. Šiškauskienė: Žinoma, pirmiausiai, kad niekas nekalba apie tai, jog iš biudžeto daug pinigų prarandame, nes daug kas vežasi dėžėmis iš Lenkijos ir iš Latvijos alkoholio. Kitas dalykas buvo labai protingas pasiūlymas Savivaldybių asociacijos prezidento Šarūno Vaitkaus, kad iš tiesų savivalda turėtų reguliuoti tokius dalykus. Jie puikiausiai mato visą situaciją, kokios kavinės yra, kaip ponia A. Širinskienė pasakė, ir landynės, ir neduoti joms licencijų, kokie festivaliai yra pavojingi ir kokie vartojami. Verslas labai palaikytų tą iniciatyvą, kad savivaldybė ir toliau reguliuotų.
– Per ką? Per leidimus prekiauti?
E. Šiškauskienė: Per alkoholio licencijų išdavimą.
– Jie sugebėtų nuspręsti?
E. Šiškauskienė: Jie ir dabar tą daro. Tikrai nuspręstų. Buvo labai graži praktika Vilniuje – visuomenė pareikšdavo, kur nori – Bernardinų sode, dar kažkur – kavinės, ir tada Vilniaus savivaldybė suorganizuodavo konkursą, laimėdavo ta kavinė 5 metams ir dirbdavo. Būdavo tenkinamas visuomenių poreikis, ir dabar verslui neaišku, kodėl jos turi staiga užsidaryti.
– Pone S. Malinauskai, šiaip jau tam, kad tie draudimai įsigaliotų, nieko nereikia – jie automatiškai įsigalios nuo 2020 m. Matyt, lietuviui, mėgstančiam nuo ryto patraukti alaus, važiuoti į Palangą 2020 m. vasarą jau nebeapsimoka. Tai iš esmės, ar Vyriausybė ką nors darys, inicijuos kokius nors sprendimus, nes Seimas turėtų apsispręsti, ką daryti ir kuo greičiau balsuoti?
S. Malinauskas: Vyriausybė būtent tam ir surenka ekspertus prie vieno stalo.
– Tai kiek laiko svarstys, nes šiandien rezultato jokio nėra?
S. Malinauskas: Be jokios abejonės, nes yra pirmas posėdis, kai mes susitikome ir apsikeitėme visi nuomonėmis tam, kad būtų galima rasti tuos sprendimus, jeigu tų sprendimų reikia. Iš tikrųjų niekas neginčijo nei vienoje, nei kitoje pusėje apie tai, kad tikrai priemonės davė gerų rezultatų. Klausimas yra dėl priemonių, kurios pradeda galioti 2020 metais.
Kaip ir buvo minėta, tai paplūdimys nėra tiktai pajūris, yra stacionarių, didelių kavinių, kurios stovi šiuo atveju tokiose zonose, kurios yra, sakykim, šalia vandens ar panašiai. Tai tiesiog pasižiūrėti, galbūt iš tikrųjų yra tam tikri atvejai, kai, sakykim, buvo tokių precedentų, kai pakanka nedidelių pataisymų tam, kad būtų rastas kompromisas, o galbūt tas kompromisas galėtų būti ir toks, kad tos priemonės, kokios yra siūlomos dabar, yra pakankamos, tiesiog turime išgirsti vienas kitų argumentus.
– Ponia A. Širinskiene, Seimas tada turėtų balsuoti. Tų iniciatyvų dėl alkoholio ribojimo atšaukimų yra ir daugiau: sekmadieniais neprekiauti, dėl Rugsėjo 1-osios čia komiška situacija tapo – Rugsėjo 1-oji, kuri nebuvo Rugsėjo 1-oji, ir jaunimas kai kurie ant suoliukų maukė kažkokį alkoholį, bet čia kiti dalykai. Seimas vis dėlto, ar aš teisus pradžioje sakydamas, kad „valstiečių“ ir žaliųjų vadovai kryžium stos prieš šitą, ar vis dėlto kažkokių gali būti nuolaidų?
A. Širinskienė: Mes labai skeptiškai, manau, frakcijos seniūno jau buvo žiniasklaidoje pozicija, vertiname bandymus sudaryti galimybes prekiauti alkoholiu pajūrio ar kitose paplūdimių kavinėse vien matydami statistiką, kuri tikrai yra labai negailestinga. Šiuo atveju puikiai suprantame, kad žmonių saugumas, jo užtikrinimas, jų sveikata, gyvybė yra didesnė vertybė negu verslo interesas.
– Kaip prognozuojate vis dėlto, ponia A. Širinskiene, bus balsuota, jei bus iniciatyvos tokios, jų jau yra, mažinti ribojimų kiekį?
A. Širinskienė: Manau, kad Seimas visą laiką apsisprendžia, ir yra labai sunku prognozuoti, tačiau ar tai sulauks didelės paramos mūsų frakcijoje, tikrai vertinčiau labai skeptiškai, ypač kalbant apie paplūdimius. Kiti apribojimai, kurie yra susiję su miesto kavinėmis, tai vėlgi tada reikėtų greičiausiai galvoti, kaip diferencijuoti, kad tos abejotinos kavinės, kurios yra daugiau girdyklos, kurios yra nestacionarios, negalėtų toliau girdyti žmonių, o galėtų veikti gražus kavinių ir restoranų verslas.
