Verslas

2019.09.03 10:39

Šapoka teigia, kad mokėti mokesčius tapo madinga: per 10 metų šešėlis susitraukė 10 procentų

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.09.03 10:39

Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad lietuviai pagaliau išaugo iš anksčiau buvusios populiarios mados nemokėti mokesčių, ir teigia, kad mokėti mokesčius tapo nauja mada Lietuvoje. Finansų ministras taip pat giriasi, kad šešėlinė ekonomika per 10 metų susitraukė 10 proc.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) surengtoje konferencijoje buvo diskutuojama, kaip Lietuvai sekasi kovoti su šešėliu bei kokias priemones geriausia taikyti.

Finansų ministras Vilius Šapoka, pristatydamas Lietuvos šešėlinės ekonomikos tendencijas, pateikia pavyzdį. Jis mini, kad daug kas prisimena tuos laikus Lietuvoje, kada buvo madinga nešioti treningus, baltas kojines ir lakierkas.

„Tačiau lygindami Lietuvos tuometines madas matome, kad ne visur tokia mada buvo. Reikia prisiminti, kad, lyginant šalis, yra ir kitokių pavyzdžių. Mados toks dalykas, kad prognozuoti labai sunku, jos paima ir apsiverčia. Šiais laikais su baltomis kojinėms net ir prie kostiumo atrodyčiau keistai. Tas pats vyksta ir su šešėline ekonomika“, – sako V. Šapoka. Jis tvirtina, kad darosi nebepopuliaru būti šešėlinės ekonomikos dalyviu.

Jis mini, kad šešėlinės ekonomikos tyrimas rodo, jog per dešimt metų šešėlinė ekonomika Lietuvoje susitraukė apie 10 proc.

Tai rodo ir kitas svarbus indikatorius – palyginimas, kiek išleidžiame ir kaip didėja PVM prievolė. „Matome, kad nuo 2017 metų PVM prievolės augimo tempas buvo spartesnis negu galutinio vartojimo išlaidų. 2018 metais PVM prievolės pokytis siekė 8,5 proc., o galutinio vartojimo išlaidų pokytis siekė 6,3 proc. Tai reiškia, kad šešėlis Lietuvoje traukiasi“, – sako finansų ministras.

Anot jo, už tai reikėtų padėkoti ne jam, tačiau patiems sau. „Pagaliau išaugome iš baltų kojinių. Noriu padėkoti žmonėms. Taip pat rajonų verslininkams. Jiems anksčiau pasakyti, kad moka visus mokesčius, – buvo keista. Dabar taip jau nebėra. Mokėti mokesčius jau yra madinga“, – mano V. Šapoka.

Tiesa, jis pastebi, kad panašios šešėlio traukimosi tendencijos buvo ir kaimyninėse šalyse. Todėl jos yra susijusios ir su ekonominės raidos teigiamomis tendencijomis.

V. Šapoka išskiria ir dar vieną rodiklį, kuris rodo, kad šešėlis traukiasi, – tai PVM atotrūkis. Per pastaruosius keletą metų PVM atotrūkis traukiasi labai sparčiai. „Vos per trejetą metų jis susitraukė 7 proc. Manau, kad tai yra labai įspūdingas rezultatas“, – sako finansų ministras.

Teigia, kad kvitų loterija pasiteisino

V. Šapoka teigia, kad Vyriausybės tikslas kovoje su šešėliu – ne tik bausti, bet ir teikti paskatas susimokėti mokesčius. Vienas iš geriausių pavyzdžių, kas padeda į biudžetą surinkti daugiau pajamų, tai Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paskata susimokėti „pamirštus“ mokesčius be delspinigių ir baudų.

„Papildomai tai privertė deklaruoti žmones apie 42 mln. eurų pajamų“, – pastebi V. Šapoka.

Kitos priemonės kovoje su šešėliu – sąmoningumo ugdymo kampanija. „Pavyzdžiui, tokios žaismingos priemonės kaip kvitų žaidimas. Buvo užregistruota virš 4 mln. kvitų, o ši priemonė atsiperka dešimteriopai. Taip pat galima įvardinti elektorinių paslaugų plėtrą, kasos aparatai taip pat prisidėjo prie šešėlio mažinimo Lietuvoje“, – sako V. Šapoka.

Jis pastebi, kad yra taikomos atgrasančios priemonės. Pavyzdžiui, nuo 2019 metų yra tvirtinami minimalūs mokesčių mokėtojų kriterijai – jų nesilaikančioms įmonėms yra sunkiau prieinamas kreditavimas finansų įstaigose. Taip pat jiems sunkiau dalyvauti viešuosiuose konkursuose.

V. Šapoka pažymi, kad Vyriausybė ir toliau numato išnaudoti išmaniosios mokesčių administravimo sistemos galimybes. Taip pat numatoma įdiegti Statybininko kortelę. Ir toliau griežtinti prekybą turgavietėse, griežčiau reguliuoti naudotų automobilių pardavimą.

Šešėlį lemia pateisinamumas

LLRI viceprezidentas Vytautas Žukauskas konferencijoje pristatė 2018 metais LLRI kartu su dar 6 valstybėmis partnerėmis (Lietuva, Latvija, Estija, Čekija, Lenkija ir Švedija) atliktą tyrimą, kas lemia šešėlinės ekonomikos plitimą. Tyrime buvo apklausta daugiau nei 6000 respondentų.

Tyrimo rezultatai rodo, kad žmonių įsitraukimą į šešėlinę ekonomiką labiausiai nulemia jų pajamos ir finansinė situacija, „šešėlio“ pateisinamumas arba mokesčių moralė, tikimybė būti pagautam ir bausmės suvokimas.

Vis dėlto V. Žukauskas pastebi, kad ryškiausias šešėlinės ekonomikos atsiradimo veiksnys – pateisinamumas.

„Tyrimo rezultatai rodo, kad jei žmogus pateisina šešėlinę ekonomiką, jis bus 88 proc. labiau linkęs pirkti nelegalias prekes“, – tyrimo rezultatus pristato V. Žukauskas.

O šešėlio mažėjimą bene labiausiai lemia mokesčių moralė, finansinė žmogaus padėtis ir bausmės griežtumo suvokimas.

„Jeigu žmogus suvokia, kad bausmė už šešėlio vykdymą bus griežta, jo tikimybė dalyvauti šešėlyje sumažės kone penktadaliu (23 proc.). Jeigu žmonių finansinė situacija yra gera, tikimybė, kad jie dalyvaus šešėlyje sumažės apie 40 proc.“, – tyrimo rezultatus apžvelgia V. Žukauskas.

Akcizinių prekių įsigijimas

LLRI analitikas atkreipia dėmesį ir į tai, kaip akcizinių prekių įsigijimą lemia tam tikri veiksniai. Pavyzdžiui, jei žmogus pateisina šešėlinę ekonomiką, nelegalias cigaretes bei alkoholį jis pirks 68 proc. dažniau. Nelegalų kurą – 55 proc. dažniau.

Jei šalyje vyrauja aukšta moralė, nelegalias cigaretes žmogus pirks 42 proc. rečiau, alkoholį – 44 proc. ir degalus – 24 proc. rečiau.

Didelę įtaką kontrabandinių prekių įsigijimui turi ir žmonių finansinė situacija. Esant gerai finansinei padėčiai žmonės 36 proc. rečiau pirks nelegalias cigaretes bei alkoholį ir 45 proc. rečiau nelegalų kurą.

V. Žukauskas atkreipia dėmesį, jog būtent finansai ir žmogaus disponuojamos pajamos yra labai svarbus veiksnys šešėlinėje ekonomikoje. Kuo jos didesnės, tuo žmogus bus mažiau linkęs įsitraukti į šešėlinę veiklą.

Pavyzdžiui, mokesčiai Švedijoje ir Lietuvoje yra labai panašūs, tačiau šešėlinė ekonomika Švedijoje yra mažesnė. Viena iš priežasčių – skirtingos žmonių pajamos.

„Matome, kad vidutinio darbo užmokesčio mokestinė našta, lyginant Lietuvą ir Švediją, yra labai panaši. Tačiau akivaizdu, kad sumokėti mokesčius Švedijoje dėl to, kad darbo užmokestis yra daug didesnis, yra santykinai lengviau. Jiems po mokesčių „į rankas“ vis tiek tenka daug didesnis darbo užmokestis. Lietuvis gauna vidutiniškai 5,3 euro, o vidutinis švedas gauna 21,6 euro“, – pajamų skirtumus lygina V. Žukauskas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt