Verslas

2019.09.02 10:47

Dirbti gali ir neprireikti: ilgai savanoriavusiems žmonėms už jų veiklą siūlo skirti senatvės pensiją

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.09.02 10:47

25-eri ar daugiau metų, praleistų savanoriaujant, turėtų būti pripažinti darbo stažu ir savanoriui, sulaukus pensinio amžiaus, turėtų būti skirta pensija. Tokią pataisą Seime pateikė „valstietė“ Laimutė Matkevičienė. Vis dėlto tiek kiti parlamentarai, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija į tokią idėją žiūri skeptiškai ir jos įgyvendinimu abejoja.

„Valstietis“ Tomas Tomilinas LRT.lt teigia besidžiaugiantis tokia iniciatyva kalbėti apie savanorystę, tačiau priduria, kad būdai, kuriais savanorystė bus skatinama, priklausys nuo diskusijos.

Anot parlamentaro, L. Matkevičienės pasiūlymas turi teisingą tikslą, bet kelia pagrįstų klausimų. Kaip vieną pagrindinių T. Tomilinas nurodo tai, kad neretai pasitaiko atvejų, kai gyventojai naudojasi galimybe gauti socialines išmokas.

„Žmonės gali tuo pasinaudoti įvairiai ir gana masiškai, be jokio pagrindimo. Pateiksiu pavyzdį – pas mus yra procentaliai daugiausia išleidžiama neįgaliųjų reikmėms, t. y. kalbant apie neįgalumo išmokamas, jos neproporcingai didelės, lyginant su mūsų biudžetu. Iš dalies dėl sistemos ydų žmonės per neįgalumo išmokas sprendžia savo skurdo problemas“, – komentuoja T. Tomilinas.

Jis svarsto, kad galimybė gauti didesnę pensiją už savanorystę galėtų paskatinti kai kuriuos žmones ieškoti galimybių tapti savanoriais arba tiesiog įrodyti, kad jie neva buvo savanoriais.

Kaip dar vieną svarbų aspektą T. Tomilinas nurodo ir tai, kad Lietuvoje nėra susiformavusios ilgalaikės savanorystės tradicijos. Gali kilti klausimų dėl to, kaip pati savanorystė suvokiama.

„Kai kas galbūt [manys, kad] savanoriavo, augindamas savo tris ar du vaikus, ir jausis ne mažiau prisidėjęs, nors bus nesukaupęs pakankamai pensijos. Iškeltas tikrai sunkus klausimas. Vienareikšmiškai, manau, nėra galimybių realizuoti, bet kaip diskusija apie savanorystės skatinimą, didesnį pensijų sistemos teisingumą, tikrai sveikinu. Pensijų sistema tikrai visada gali būti tobulinama“, – atkreipia dėmesį parlamentaras.

Jo nuomone, priimant sprendimus, svarbu atsižvelgti ir į tai, ar priimta pataisa bus teisinga tų žmonių, kuriems niekas pasikeis, atžvilgiu.

„Abejoju pirmiausia dėl teisingumo kitų grupių atžvilgiu. Mano galva, teisingesnis kelias būtų eiti moterų pensijų didinimo keliu. Visų moterų, neišskiriant savanorių ar nesavanorių, nes turime sisteminę problemą – moterų pensijų atotrūkį nuo vyrų pensijų. Šiuo atveju gana objektyvus kriterijus, vaikų auginimas, man atrodo, irgi būtų gana logiškas. Bet, kai mes prieiname prie tos idėjos realizacijos, tikrai iškyla ne mažiau klausimų nei šiuo atveju – kaip kitų žmonių atžvilgiu. Tai nėra lengvi sprendimai“, – sako T. Tomilinas.

Idėją vertina teigiamai, bet siūlo rinktis kitas priemones

Idėją skatinti savanorystę palaiko ir parlamentarė, konservatorį Monika Navickienė, tačiau konkretaus pasiūlymo savanoriams skirti premijas ji taip pat nepalaiko.

Parlamentarės aiškinimu, tokį pasiūlymą būtų sudėtinga įgyvendinti: „Kokią būtent savanorystę tie žmonės turėjo vykdyti tam, kad užsitarnautų pensiją? Ar tai galiotų tiems žmonėms, kurie jau yra pensinio amžiaus? Yra labai daug neatsakytų klausimų. Siūlyčiau eiti iš kitos pusės ir pradėti nuo to, kad reikėtų normalaus savanorių registro.“

M. Navickienės teigimu, turėtų būti registruojami tie žmonės, kurie savanoriškai dalijasi savo laiku su nevyriausybinėmis organizacijomis ar atlieka visuomenei, valstybei naudingus darbus.

Seimo narė priduria, kad savanorystę būtų galima skatinti ir kitominės priemonėmis. Pavyzdžiui, anot M. Navickienės, savanoriams būtų galima skirti papildomą balą, stojant į universitetą ar ieškant darbo valstybės tarnyboje.

„Galų gale, užsienyje yra daug gražių praktikų, kai savanoriaujantys tėvai užsidirba savo vaikams galimybę patekti į geresnę mokyklą ir pan. Yra labai daug iniciatyvų, kurios galėtų rastis. Manau, kad yra reikalinga diskusija su didžiausias savanorių platformas valdančiomis organizacijomis ir valstybės institucijomis apie tai, kaip mes galėtume labiau skatinti tiek jaunus, tiek vidutinio amžiaus žmones imtis savanorystės“, – teigia M. Navickienė.

Jos vertinimu, pensijos suteikimo keliu Lietuvai eiti dar per anksti, nebent savanoriams būtų skirta papildoma dalis prie pensijos.

M. Navickienė įsitikinusi, kad toks pasiūlymas reikalauja platesnės diskusijos ir dėl to, kad, jį priėmus, reikėtų nuspręsti, iš kurios biudžeto eilutės būtų skiriamos lėšos tokioms pensijoms.

„Diskusija yra labai gera, bet ši priemonė, man atrodo, yra ne savalaikiška“, – apibendrina M. Navickienė.

Tokius siūlymus sieja su artėjančiais rinkimais

Socialdemokaratas, Seimo narys Algirdas Sysas L. Matkevičienės pasiūlymo taip pat nepalaiko. Anot jo, savanorystė visų pirma reiškia savanorišką veiklą, kurios žmogus imasi vien dėl noro padaryti gera ar kažkam padėti.

„Nereikia savanoriško darbo pradėti vertinti pensijomis ar kitaip. Manau, kad tai yra daugiau širdies pašaukimas ką nors padaryti gero kitam ir nelaukti atlygio. [...] Čia tam tikras netgi supriešinimas atsiranda – kam dirbti, jeigu galima kažkiek pasavanoriauti? Nevyriausybinės organizacijos taip pat apie tai kalba, kad niekas nefiksuoja, kiek tu ten dirbi: dvi valandas, valandą, aštuonias ar dvylika“, – atkreipia dėmesį A. Sysas.

Paklaustas, ar toks pasiūlymas neprimena dabar galiojančios tvarkos, kai neatlygintinai kraujo 40 kartų paaukojusiems asmenims taip pat suteikiamas priedas prie pensijos, A. Sysas sako, kad padarius pirmą žingsnį visada atsiranda alternatyvų siekiančių žmonių.

„Pirmiausia manau, kad šis siūlymas yra toks priešrinkiminis. Visada tokių siūlymų atsiranda, kai rinkimai artėja. Aš visada vadinu tą laikotarpį „kas labiau mylės savo rinkėjus“. Ir tada [sprendžiant dėl pensijos priedo kraujo donorams] buvo ginčas. Jiems duodavo medalius, po to – šokolado, laisvą dieną, o po to nutarė, kad už tam tikrą paaukojimų skaičių reikia mokėti priedą. Buvo toks politinis sprendimas“, – nurodo A. Sysas.

Jis priduria neatkreipęs dėmesio, ar tai paskatino žmones dažniau aukoti kraujo: „Matau, kaip žmonės tai daro savanoriškai, ne vedini kažkokio materialinio apskaičiavimo. Nenorėčiau, kad mes viską sumaterialintume. Tada tas savanorystės likimas gali virsti tokia dar viena sutartimi – kažką padarau, bet už tai gaunu atlygį. Man nepriimtini tokie dalykai, nes sistema sutvarkyta šiek tiek kitaip ir visos tos invazijos į sistemą... jos paprasčiausiai priešina tam tikras žmonių grupes.“

Ministerija primena Konstitucinio Teismo išaiškinimą

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja viešiesiems ryšiams Eglė Samoškaitė LRT.lt pateiktoje ministerijos pozicijoje taip pat atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog socialinio draudimo pensijų sistema negali būti atsieta nuo socialinio draudimo įmokų mokėjimo.

„Vadinasi, į stažą įskaičius laikotarpius, kai žmogus nebuvo draustas, būtų paneigta Lietuvos pensijų sistemos ir socialinio draudimo sistemos esmė, nes į stažą būtų įtraukti laikotarpiai, kai jie nebuvo drausti pensijų socialiniu draudimu ir už juos nebuvo mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos“, – nurodo E. Samoškaitė.

Ministerija taip pat laikosi pozicijos, kad šis siūlymas prieštarauja pačiai savanorystės esmei. Savanorystė apibrėžiama kaip savo noru pasirinkta veikla, už kurią negaunamas finansinis atlygis ir kuri yra naudinga kitam žmogui.

„Jei būtų pritarta siūlymui, savanorystė taptų atlygintina veikla, tik atlygis už ją būtų atidėtas ir mokamas sulaukus pensinio amžiaus. Toks siūlymas taip pat būtų sunkiai įgyvendinamas praktiškai: kaip ir kokiais dokumentais turėtų būti fiksuojama savanoriška veikla, kaip turėtų būti vertinami savanorystės laikotarpiai ir veiklos intensyvumas?“ – sako E. Samoškaitė.

Ji pateikia pavyzdį – jeigu žmogus dvi valandas per dieną savanoriautų slaugos namuose, ar toks savanorystės intensyvumas būtų pakankamas, kad būtų fiksuojamas darbo stažas ir suteikiama pensija? Ministerija taip pat kelia klausimą, ar tai būtų teisinga tuose pačiuose slaugos namuose dirbančių darbuotojų atžvilgiu.

„Atsižvelgiant į šiuos argumentus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vertina, kad savanoriška neatlygintina veikla turėtų būti skatinama kitokiais būdais“, – apibendrina E. Samoškaitė.

Dėl platesnio komentaro susisiekti su L. Matkevičiene LRT.lt nepavyko – parlamentarė pasiūlymą komentuoti sutiko, tačiau vėliau į skambučius neatsakė.