Verslas

2019.09.01 17:58

Apklausa: beveik pusė gyventojų į darbą keliauja automobiliu ir net nežada keisti savo įpročių

LRT.lt2019.09.01 17:58

Beveik pusė gyventojų į darbą vyksta automobiliu, o pagrindinės to priežastys – patogumas, greitis ir įprotis, atskleidė atliktas tyrimas. Dėl susiformavusio įpročio darbutojai net nesvarsto alternatyvių kelionės į darbą būdų.

Rugpjūčio mėnesį „CV-Online“ vykdė dirbančiųjų apklausą, kurios metu teiravosi, kaip darbuotojai vyksta į darbą. Apklausoje dalyvavo 1158 respondentai iš visos Lietuvos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

48 proc. apklausos dalyvių į darbą vyksta automobiliu, pagrindinės to priežastys – patogumas, greitis ir įprotis. Dėl susiformavusio įpročio darbutojai net nesvarsto alternatyvių kelionės į darbą priemonių/būdų.

Didžioji dauguma į darbą vykstančiu automobiliu nurodė, kad jų darbas yra už 6–10 kilometrų nuo namų, įprastai jų kelionė į darbą trunka apie 20 minučių.

Dažniausiai automobiliu į darbą vyksta užmiesčių/priemesčių ir kaimų gyventojai. Jie nurodė, kad yra priversti naudotis automobiliu dėl alternatyvų nebuvimo, pavyzdžiui, jų gyvenamoje vietoje nevažiuoja visuomeninis transportas arba sudėtingas susisiekimas, netinkamas visuomeninio transporto grafikas, vykstant į darbą vežami vaikai į darželius, mokyklas, o vėliau – į būrelius. Tipinis automobiliu į darbą keliaujantis asmuo yra 26–45 metų amžiaus vidurinės ar aukščiausios grandies vadovas.

Viešuoju transportu kelionei į ir iš darbo naudojasi 24 proc. apklausos dalyvių, jie šį būdą renkasi dėl jo pigumo, patogumo, greičio ir ekologiškumo. Nei vienas šioje apklausoje dalyvavęs aukščiausio lygio vadovas nesinaudoja šiuo keliavimo į darbą būdu. Viešuoju transportu dažniausiai naudojasi kvalifikuoti ir nekvalifikuoti darbininkai, bei specialistai miesto gyventojai.

Trečias pagal populiarumą keliavimo į darbą būdas (16 proc.) – eiti pėsčiomis. Visų pirma, šio būdo pasirinkimą lemia nedidelis atstumas iki darbo (iki 2 km.), darbuotojai taip pat nurodė tokias pasirinkimo priežastis: naudinga sveikatai, patogu, greita ir, žinoma, ekonomiška.

Dviračiu į darbą vyksta vos 2,2 proc. apklausoje dalyvavusių dirbančiųjų. Šis būdas populiarus dėl naudos sveikatai, ekonomiškumo ir ekologijos. Šią priemonę renkasi mieste gyventantys 26–35 metų amžiaus darbininkai ir specialistai.

2 proc. apklausos respondentų į darbą veža įmonės transportas. Moterys labiau linkusios pasinaudoti šiuo įmonių teikiamu privalumu, šis kelionės į iš darbo būdas darbuotojų vertinamas dėl jo pigumo ir patogumo.

Atstumas iki darbo ir kelionės į jį trukmė

28 proc. apklaustųjų nurodė, kad atstumas iki jų darbo yra 2–5 kilomentrai, 27 proc. – 6–10 kilometrų, 18 proc. – iki 2 kilometrų, 16 proc. – 11–25 km, 8 proc. – 26–50 km, 3 – daugiau nei 50km.

39 proc. apklaustųjų pažymėjo, kad kelionė į darbą trunka 10–20 minučių, 23 proc. – iki 10 minučių, 22 proc. – 21–30 minučių, 14 proc. – 30–60 minučių, o 2 proc. – daugiau nei 60 minučių.

„CV-Online“ atliktos apklausos duomenimis, dirbančiųjų fizinis aktyvumas mažai kuo skiriasi nuo fizinio aktyvumo laisvalaikiu. Dirbantieji savo fizinį aktyvumą darbe įvertino vidutiniškai 5,8, o laisvalaikiu – 6,8 balo. 48 proc. apklausos respondentų į darbą vyksta automobiliu, o savo fizinį aktyvumą apskritai jie įvertino 6 balais.

Užfiksuotas ryšys tarp to, kokiu būdu darbuotojas vyksta į darbą ir jo fizinio aktyvumo lygio. Besirenkantys sveikatai naudingus kelionės į darbą būdus (ėjimas pėsčiomis, važiavimas dviračiu) aukštesniais balais įvertino savo fizinį aktyvumą tiek darbo, tiek laisvalaikio metu, pavyzdžiui, į darbą vykstančių pėsčiomis ar dviračiu fizinio aktyvumo vidurkis 6,7 balo (6,36 balo darbe, 7,07 – laisvalaikiu), vykstančių automobiliu – 6 balai (5,6 balo darbe, 6,5 – laisvalaikiu).