Verslas

2019.08.30 10:10

Vieną davė, kitą nori atimti: gegužės 1-ąją siūlo išbraukti iš šventinių dienų sąrašo

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.08.30 10:10

Lapkričio 2-ąją, Vėlines, neseniai buvo nuspręsta įtraukti į šventinių dienų sąrašą, tačiau iš šio sąrašo gali dingti kita diena – gegužės 1-oji, Tarptautinė darbo diena. Tokį pasiūlymą Seime pateikė parlamentaras Petras Čimbaras.

Pasiūlymo autorius, Seimo narys, Darbo partijos atstovas Petras Čimbaras LRT.lt tvirtina, kad viena iš priežasčių, paskatinusių teikti tokią Darbo kodekso pataisą, buvo tai, kad Lietuva šiuo metu yra viena iš lyderių Europos Sąjungoje (ES) pagal šventinių dienų skaičių.

Po to, kai buvo nutarta, kad į šventinių dienų sąrašą bus įtrauktos ir Vėlinės, Lietuva skaičiuoja net 16 šventinių dienų. Daugiau – 17 – šventinių dienų, atkreipia dėmesį P. Čimbaras, turi tik Bulgarija ir Vengrija.

„Man, pavyzdžiui, gegužės 1-oji asocijuojasi su tokia nomenklatūra, kai buvo garbinami buvusių diktatorių plakatai. Kai pakalbi su visuomene, gegužės 1-ąją žmonės vis tiek tapatina su tų laikų vadinamosiomis eisenomis. Mes nesame tokia stipri ir turtinga šalis, kad leistume sau taip išdykauti. Žmonės nori dirbti ir užsidirbti, o kas nori švęsti, tai gali ir darbo laiku švęsti. Gegužės mėnesį vakarai ilgi“, – argumentuoja P. Čimbaras.

Paklaustas, ar pateikti pasiūlymą paskatino tai, kad visai neseniai buvo priimtas nutarimas šventine diena paskelbti ir Vėlines, parlamentaras tvirtina, kad ir dėl pastarojo sprendimo buvo daug diskusijų.

„Vėlinės nėra ta diena, kai visi važiuoja [lankyti kapų]. Kiti važiuoja šeštadienį, sekmadienį, prisiderina. Manęs tikrai neįtikina argumentai, kad reikia dviejų dienų. Seimas priėmė sprendimą ir mes dar keletą dienų turėsime. Tokiu atveju kažkur reikia ir nuimti. Dar sugalvosime kokią dieną įteisinti, tai taip visą laiką ir atostogausime“, – sako P. Čimbaras.

Tokią idėją palaiko ir opozicijos atstovė, konservatorė Irena Degutienė. Jos teigimu, gegužės 1-oji kaip šventė Lietuvoje nepritapo.

„Tai buvo toks (kaip tada prisimenu), toks spontaniškas socialdemokratų siūlymas. Dabar, jeigu pasižiūrėtume į tą dieną, tai nelabai žinau arba nelabai matau, kas ją švenčia. Tuo labiau, jeigu imsime Lietuvos šventinių dienų sąrašą, tai mes ir taip per daug tų dienų turime“, – tvirtina I. Degutienė.

Taip pat skaitykite

Kad pasiūlymui bus pritarta, nesitiki

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos narė ir Lietuvos Respublikos Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė vis dėlto laikosi kitos pozicijos.

Parlamentarė pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad toks pasiūlymas jau buvo teiktas ir jam nebuvo pritarta: „Tokį pasiūlymą, dar svarstant dėl lapkričio 2-osios, buvo pateikęs Seimo narys Jurgis Razma. Tačiau mūsų komitetas, svarstydamas šį klausimą, pasiūlymą atmetė. Lygiai vienodai, balsuojant dėl šio pasiūlymo, Seimo salėje jis buvo atmestas. Todėl aš manau, kad net šitas klausimas nesvarstytinas, nes jau apsvarstytas tiek mūsų komitete, tiek posėdžių salėje. Nemanau, kad galima sulaukti teigiamo rezultato.“

R. Šalaševičiūtė taip pat nesutinka, kad gegužės 1-oji Lietuvoje neprigijo. Pašnekovės teigimu, ši diena buvo minima dar iki Lietuvos nepriklausomybės, o svarstant ją išbraukti iš šventinių dienų sąrašo tam prieštaravo profesinės sąjungos.

„Profesinės sąjungos mano, kad tai yra darbo žmonių šventė ir atstovaudami darbo žmonių interesams profsąjungos atstovai ir raštu mums rašė, ir nuomonę reiškė, kad gegužės 1-oji turi būti šventinė diena“, – atkreipia dėmesį R. Šalaševičiūtė.

Ji taip pat akcentuoja, kad dalis šventinių dienų Lietuvoje persidengia su kitais laisvadieniais, todėl iš tiesų per metus dėl šventinių dienų nedirbame tik 12 dienų per metus.

„Likusios dienos persidengia su poilsio dienomis. Kai klausimas jau yra svarstytas ir posėdžių salėje, Seimo posėdžių salėje, ir komitete, tiesiog sulaukti teigiamo rezultato tikrai nematau galimybių“, – apibendrina R. Šalaševičiūtė.

Profesinės sąjungos kategoriškos – tai parodytų Seimo požiūrį į darbuotojus

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė patvirtina, kad darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos griežtai pasisako prieš gegužės 1-osios išbraukimą iš šventinių dienų sąrašo. Jos teigimu, tokios iniciatyvos apskritai kelia nuostabą.

„Mes kategoriškai prieš. Tikrai kategoriškai tam nepritariame. Keista, kad tokios iniciatyvos kyla, nes gegužės 1-oji yra tarptautinė darbo diena. Tai net ne Lietuvos šventė. Visas pasaulis, ne tik Europa, švenčia šią dieną. Tai vienintelė diena, kai galime ir turime tam skirto laiko priminti apie darbuotojų sąlygas, apie neišpildytus pažadus ir atkreipti dėmesį, kaip šiandien darbuotojai vis dar sunkiai dirba ir jiems vis dar mokamas nepakankamas atlyginimas“, – LRT.lt sako I. Ruginienė.

Ji primena, kad kasmet šią dieną profesinės sąjungos rengia didžiules akcijas ir teikia reikalavimus Vyriausybei, o prie to prisideda ir patys darbuotojai.

I. Ruginienės nuomone, būtų keista, jeigu Lietuvoje ši diena nebebūtų laikoma švente, nes ją švenčia visas pasaulis. Be to, priduria pašnekovė, tai parodytų parlamento požiūrį į darbuotojus.

„Vietoje to, kad darbuotojai būtų skatinami daugiau ilsėtis, kad būtų didinamas šventinių dienų skaičius, kurį mes turime labai kuklų, matome tokias niekur neinančias iniciatyvas. Jeigu šventinių dienų yra per daug, tada [Seimo nariai] galėjo už lapkričio 2-ąją nebalsuoti. Kodėl nubalsavo?“ – komentuoja I. Ruginienė.

Verslas už šventes moka brangiai – siūlo ieškoti balanso

Lietuvos pramonininkų konfederacijos pirmininkas Robertas Dargis LRT.lt teigia, kad verslas dėl šventinių dienų iš tiesų patiria didesnį stresą ir tai netgi įneša tam tikros įtampos. Ypač R. Dargis išskiria bendroves, kurios privalo dirbti nepertraukiamais darbo ciklais.

„Turiu omenyje maisto gamybos įmones, serviso tarnybas ir kt. Verslui tai visą laiką kainuoja. Kalbu ne tik apie negautas pajamas, bet ir apie papildomas išlaidas, nes mokėjimai išeiginėmis, šventinėmis dienomis yra kitokie“, – sako R. Dargis.

Jo teigimu, būtų naudinga Lietuvą palyginti kitų šalių ar netgi pasaulio kontekste ir, vertinant šventinių dienų skaičių, atsižvelgti į tai bei mūsų šalies tradicijas.

R. Dargis svarsto, kad Vėlines įtraukti į šventinių dienų sąrašą buvo gana racionalu, nes ši diena lietuviams svarbi: „Tradicijos yra tradicijos. Dabar tų išeiginių dienų padaugėjo, įvedant lapkričio 2-ąją kaip šventinę dieną, kas lietuvių tradicijoje, pagerbiant savo mirusius, išėjusius artimuosius, yra gal visai ir normalu.“

Jo vertinimu, nedarbo dienų – tiek skaičiuojant šventines dienas, tiek atostogų dienas – balansą derėtų išlaikyti, tačiau šiuo atveju sudėtinga pasakyti, kurią dieną reikėtų įtraukti ar išbraukti iš šventinių dienų sąrašo.

„Kurią dieną reikėtų nuimti ar kurią pridėti, aš nedrįsčiau vertinti, nes reikėtų atsižvelgti į tautos tradicijas, lūkesčius ir įsivaizdavimą. Ar tikrai mes neturėtume švęsti gegužės 1-osios, turbūt yra kiek kitos diskusijos reikalas – ar ji natūraliai mūsų valstybėje turėtų būti švenčiama, ar ji daugiau turi tokį antagonizmą, laikant, kad sovietmečiu ji mums buvo primesta?“ – sako R. Dargis.

Jo nuomone, lietuviams daug svarbesnės kai kurios kitos šventės, ypač katalikiškos, tačiau dėl gegužės 1-osios taip pat reikėtų diskutuoti.