Verslas

2019.08.29 10:40

„Sodros“ duomenys rodo – moterys uždirba mažiau, nes nesirenka geriau apmokamų profesijų

papildyta Moterų informacijos centro komentaru; atnaujinta 15.40
Jonas Deveikis, LRT.lt2019.08.29 10:40

„Sodros“ duomenys rodo, kad vidutinis darbo užmokestis šalyje ir toliau sparčiai auga. Tačiau nerimą kelia viena tendencija – moterys statistiškai uždirba mažiau nei vyrai, kai kur net 40–70 procentų. Atotrūkis mažėja, tačiau jis ir toliau išlieka aukštas ir gali kelti socialinių iššūkių.

Ketvirtadienį „Sodros“ surengtoje spaudos konferencijoje buvo pristatytos antrojo metų ketvirčio naujausios darbo užmokesčio tendencijos.

„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė pastebi, kad vidutinis (bruto) darbo užmokestis Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį buvo 1252 eurai ir, lyginant su 2018 metų tuo pačiu laikotarpiu, didėjo 9 proc.

„Šalies gyventojų pajamos ir toliau nuosekliai auga. Jos padidėjo 9 proc. arba 102 eurais. Tai reiškia, kad pajamos, gaunamos į rankas, padidėjo 14 proc., arba 98 eurais“, – sako K. Zitikytė.

Ji pastebi, kad pajamos labiausiai augo tiems, kurie uždirba mažiausiai, o gaunančių minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) žmonių skaičius šalyje mažėja.

„Ir toliau stebime, kaip keičiasi darbuotojų, gaunančių mažiausias pajamas, skaičius. Antrojo ketvirčio duomenys rodo, kad turime 9,5 proc. dirbančiųjų, kurių pajamos nesiekia MMA. Tačiau šių metų liepos mėnesį šis rodiklis buvo pats mažiausias – apie 95 tūkst. žmonių“, – sako K. Zitikytė.

Mažiausi atlyginimai – Pagėgiuose

„Sodros“ duomenys rodo, kad mažiausias pajamas gauna Pagėgių (13,4 proc. gauna MMA), Visagino (12,3 proc.), Tauragės (12,2 proc.), Skuodo (11,6 proc.) bei Šalčininkų (11,5 proc.) rajono gyventojai.

„Šie rajonai gali būti sietini su didesne šešėline ekonomika. Taip pat yra didesnis nutolimas nuo didesnių pramonės centrų“, – mažo atlyginimo priežastis vardija specialistė.

Tuo metu patys didžiausi atlyginimai fiksuoti Mažeikių, Elektrėnų, Vilniaus ir Kauno rajonuose. Juose taip pat nustatyta mažiausia dalis žmonių, gaunančių minimalų darbo užmokestį.

K. Zitikytė atkreipia dėmesį ir į tai, kam pajamos šių metų antrąjį ketvirtį augo sparčiausiai. Ji pastebi, kad labiausiai jos augo IT srityje, taip pat ugniagesiams, aukštųjų mokyklų dėstytojams, duomenų bazių projektuotojams, mokytojams. Jiems pajamos augo apie 15 proc.

Tuo tarpu mažiausiai pajamos augo statybininkams, kioskų ir turgaviečių pardavėjams, sunkiasvorių automobilių vairuotojams. Šių sričių atstovams pajamos augo mažiau nei 5 proc.

„Galima teigti, kad tai yra tos profesijos, kurių poreikis yra didelis, tačiau čia matomas pajamų augimas mums to nerodo. (...). Jeigu žiūrėsime į vairuotojus, tai reikia suprasti, kad tai ne viskas, ką jie gauna. Dalį atlygio jie gauna dienpinigiais.

Kitas aspektas – statybininkai. Turime oficialias ir neoficialias jų pajamas. Jų netyrėme, galime tik spėlioti, kodėl taip yra. Realios pajamos, kurias jie gauna, gali skirtis“, – įsitikinusi K. Zitikytė.

Moterų vidutinės pajamos augo

„Sodros“ duomenys rodo, kad skirtingai augo vyrų ir moterų darbo pajamos. Moterų pajamos augo sparčiau – net iki 10 proc. (107 eurais). O vyrų pajamos padidėjo 7,5 proc. (94 eurais).

„Didesnį moterų darbo pajamų augimą galima sieti su tuo, kad pajamos sparčiau augo tų profesijų, kuriose moterų dalis yra didelė. Turime daug moterų pardavėjų, net – 54,2 tūkst. Matome, kad pardavėjų pajamos augo 10 proc. Taip pat matome, kad didėjo buhalterių (9 proc.), reklamos ir rinkodaros specialistų (10 proc.) bei mokytojų pajamos. Tai taip pat galėjo prisidėti prie užmokesčio augimo“, – vardija „Sodros“ specialistė.

Vis dėlto, nors atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlygio vis dar išlieka didelis, – apie 16,6 proc. – jis yra artimas Europos Sąjungos (ES) vidurkiui. Taip pat šiemet jis mažėjo apie 3 proc.

„Lietuva nėra niekuo unikali šioje vietoje ir nuo ES vidurkio atsilieka nedaug. Tačiau dėl to kyla pasekmių, o jos atsispindi moterų gaunamose socialinėse išmokose ir pensijose“, – sako K. Zitikytė.

„Sodros“ duomenimis, moterys uždirba mažiau, nes renkasi mažiau apmokamus darbus.

„Jeigu dabar pradėtume ieškoti priežasčių, kodėl tuos skirtumus turime, tai pirmiausiai, vienas iš aiškinimų gali būti, kad moterys dažniau pasirenka mažiau apmokamas profesijas. Pavyzdžiui, moterys dažniau pasirinks dirbti mokytojomis nei inžinierėmis“, – komentuoja K. Zitikytė.

Vis dėlto, anot jos, labai svarbu atkreipti dėmesį į toje pačioje srityje dirbančių vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus. Kai kur skirtumas siekia net 40–70 proc. Didžiausi atotrūkiai pastebimi IT, inžinerijos ir gydymo sektoriuje.

Anot specialistės, skirtumai tarp medikų atlyginimų gali atsirasti todėl, kad vyrai dažnai yra chirurgai, o jų darbo užmokestis yra didesnis. Tuo tarpu akių gydytojos dažniau būna moterys.

IT srityje moterų atsiranda vis daugiau, bet jos dažnai turi mažiau patirties, todėl dirbdamos IT srityje gali užimti žemesnę poziciją.

Mažiausias atlyginimų skirtumas tos pačios profesijos srityje yra tarp nekvalifikuotų profesijų atstovų: valytojų, kambarinių.

Pajamų nelygybė didina skurdo riziką

K. Zitikytė pastebi, kad vyrų ir moterų pajamų skirtumai lemia, jog moterys dažniau susiduria su skurdo rizika. Pavyzdžiui, sulaukus senatvės pensijos amžiaus vidutinė vyrų senatvės pensija turint būtinąjį stažą siekia 409 eurus ir yra penktadaliu didesnė nei moterų gaunama senatvės pensija, kuri vidutiniškai siekia 338 eurus.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 metais žemiau absoliučios skurdo ribos (245 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui) gyvenančių 65 metų ir vyresnio amžiaus moterų buvo 14 proc., o vyrų – 6 proc.

Be to, vidutinė moterų tikėtina gyvenimo trukmė išėjus į pensiją yra septyneriais metais ilgesnė nei vyrų, o tai reiškia, kad moterims ilgiau tenka verstis su mažesne pensija.

„Didesnė moterų dalis atsiduria žemiau skurdo rizikos ribos, todėl akivaizdu, kad skirtumai tarp vyrų ir moterų darbo pajamų turi reikšmingų socialinių padarinių. Draudžiamųjų pajamų atotrūkio tarp vyrų ir moterų mažinimas reikalingas siekiant gerinti darbo rinkos, demografijos ir ekonomikos augimo perspektyvas bei kovoti su skurdu senatvėje.

Europos Sąjungos direktyva, pagal kurią vyrai bus skatinami daugiau laiko skirti tėvystei ir vaiko priežiūrai, tai pat investicijos į vaikų ir pagalbos reikalaujančių žmonių priežiūros infrastruktūrą bei didesnis dėmesys lygioms galimybėms darbo rinkoje yra labai svarbūs žingsniai sprendžiant net ir skurdo rizikos iššūkius“, – sako K. Zitikytė.

Dėl mažesnių atlyginimų kalti stereotipai

Moterų informacijos centras reaguodamas į „Sodros“ pristatytus duomenis ir portalo LRT.lt publikaciją pateikia savo versiją, kodėl skiriasi vyrų ir moterų darbo užmokesčiai.

Anot centro programų vadovės Dovilės Masalskienės, ji sutinka, kad didžiausias atlyginimų skirtumas tarp vyrų ir moterų atsiranda dėl skirtingų profesijų pasirinkimo, tačiau mano, kad profesijos yra pasirenkamos dėl stereotipų.

„Profesijos pasirinkimas yra įtakojamas visuomenės nuostatų ir stereotipų. Tai yra vadinamoji horizontali darbo rinkos segregacija. Moterys nueina į pozicijas, kurios yra mažiau apmokamos. Dažniausiais tos pozicijos yra socialinėje srityje ir jos vertinamos, kaip moteriškos. O jau inžinerija ar tikslieji mokslai yra skirti vyrams“, – sako D. Masalskienė

Ji įsitikinusi, kad stereotipai atsiranda dar vaikystėje. „Pavyzdžiui mokykloje, kada fizikos mokytoja neleidžia mergaitėms atsakinėti, nors jos ir domisi fizika. Nėra suteikiama teisė pasisakyti. Tai kaip tokia mergina pasirinks fizikės ar mokslininkės karjerą, kai jai yra sudaromas vaizdas, kad kitur bus lengviau, o vaikinai jau turi būti prie technikos?

Tas pats ir kalbant apie IT sritį. Merginoms visada yra priskiriamos savybės, kaip kruopštumas ir atidumas. Tačiau kai kalbame apie IT sritį, nors tos savybės yra labai reikalingos ten, manoma, kad IT yra labai vyriška profesija“, – stebisi D. Masalskienė.

Ji taip pat pastebi, kad moterys uždirba mažiau dar ir todėl, kad jos aukoja savo karjerą dėl šeimos. „Pagal visuomenės nuostatas ir stereotipus, moterys, jei yra sukurta šeima, yra vaikų, ji turi jais ir rūpintis. Jei pažiūrėsime, kas išeina vaiko priežiūros atostogų, kas atsiraukia iš darbinės veiklos, kada yra įvairios ligos, reikia rūpintis senyvo amžiaus tėvais. Dažniausiai visuomenė įsivaizduoja, kad tai daro moterys. Moterys turi tą naštą ir dėl to darbo užmokestis yra mažesnis“, – įsitikinusi Moterų informacijos centro specialistė.

Ji siūlo, kad reikia naikinti stereotipus, jog viena ar kita profesija yra labiau tinkama vyrui arba moteriai. O tai galima pasiekti organizuojant mokymus mokytojams, karjeros konsultantams ir moksleiviams.