Verslas

2019.08.28 17:50

Šaltiniai: Numavičius siūlo naikinti Marcinkevičiaus akcijų pirkimo sandorį

Šarūnas Sabaitis, BNS2019.08.28 17:50

Turtingiausiu Lietuvos žmogumi laikomo Nerijaus Numavičiaus kontroliuojama Kipro bendrovė „Bertona Holdings Limited“ nori panaikinti 161 mln. eurų vertės prieš daugiau nei trejus metus su buvusiu vadinamojo VP dešimtuko nariu Žilvinu Marcinkevičiumi sudarytą sandorį, kuriuo pastarasis pardavė apie 15 proc. vienos didžiausių šalyje VP grupės įmonių akcijų paketus.

Du nesusiję šaltiniai BNS patvirtino, kad su tokiu prašymu „Bertona Holdings Limited“ kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą (VKAT). Į šį teismą metų pradžioje kreipėsi ir pats Ž. Marcinkevičius, siekdamas prisiteisti maždaug 230 mln. eurų žalos, neva patirtos dėl šio akcijų sandorio.

N. Numavičaus atstovai šią informaciją BNS komentuoti atsisakė.

„Gerbiame arbitražą ir jo konfidencialumo principą, todėl negalime komentuoti nei ginčo kilimo fakto, nei šalių, nei ginčo dalyko ar reikalavimų”, – komentare BNS nurodė N. Numavičiaus šeimos biuro atstovas Nerijus Maknevičius.

Su Ž. Marcinkevičiumi BNS trečiadienį susisiekti nepavyko, anksčiau jis informacijos apie arbitražą taip pat nekomentavo.

Skirtingai nuo bendros kompetencijos teismo, komercinis arbitražas yra konfidencialus – ginčo faktas, šalys bei jo dalykas išlaikomi paslaptyje. Dažniausiai apie arbitražo procesą ir sprendimus viešai tampa žinoma tuomet, jei viena iš ginčo pusių dėl to kreipiasi į bendrąjį teismą.

BNS šaltinių teigimu, „Bertona Holdings“ skunde nurodo, kad iš dalies sutinka su Ž. Marcinkevičiaus skunde nurodytomis akcijų pardavimo aplinkybėmis ir siūlo sandorį panaikinti – grąžinti akcijas, o iš Ž. Marcinkevičiaus išreikalauti už jas gautus 161 mln. eurų.

Teigiama, kad „Bertona Holdings“ atstovaujantys „Ellex Valiūnas“ kontoros advokatai į arbitražą kreipėsi prieš mėnesį, apie tai yra informuoti Ž. Marcinkevičiaus atstovai, tačiau sprendimas dėl bylos pradėjimo dar nėra priimtas.

Tuo metu Ž. Marcinkevičiaus ieškinys yra grindžiamas tuo, kad sandoris su N. Numavičiumi ir „Bertona Holdings“ dėl akcijų pardavimo neva buvo pasirašytas esant ekonominiam, socialiniam ir teisiniam spaudimui, o VKAT pasirinktas dėl sutartyje numatytos arbitražinės išlygos.

Teigiama, kad Ž. Marcinkevičiui šiame ginče atstovauja tarptautinė advokatų kontora „Sidley Austin“, Šveicarijos „Habegger Arbitration“, kurios įkūrėjas Philippas Habeggeris (Filipas Habegeris) kaip patarėjas ir arbitras yra dirbęs apie 200 arbitražo procesų, taip pat Baltijos šalyse ir Švedijoje veikianti advokatų kontora „Glimstedt“. Ž. Marcinkevičiaus patirtos žalos vertinimą atliko Šveicarijos „Senogles & Co“.

Ž. Marcinkevičius akcijų pardavimo sandorio viešai nėra kritikavęs. 2016-ųjų kovą pasirašęs akcijų pardavimo sutartį, jis BNS tvirtino, kad „tai yra seno etapo pabaiga ir naujo pradžia“, taip pat minėjo, kad „tai visų pirma yra socialinis, o ne ekonominis sandoris“.

Kalbėdamas apie tuomet jau į viešumą iškilusius N. Numavičiaus nesutarimus su kai kuriais kitais smulkiaisiais VP grupės akcininkais, įskaitant jo brolius Mindaugą ir Gintarą, Ž. Marcinkevičius teigė norintis turėti normalius santykius su visais.

Tai, kad jis galbūt nėra patenkintas akcijų pardavimu, paaiškėjo pernai kovą, kai Vilniaus miesto apylinkės teisme N. Numavičiaus advokatė Liudvika Meškauskaitė paviešino Mindaugo, Žilvino ir Gintaro Marcinkevičių, taip pat Dariaus Nedzinsko ir Juliaus Numavičiaus 2017-ųjų pavasarį pasirašytą susitarimą.

Susitarimą pasirašę verslininkai nurodė siekiantys kartu reikalauti didesnės kainos už šiuo metu turimas ir parduotas VP grupės įmonių akcijas ir numatė šiai kovai finansuoti kartu suformuoti 5 mln. eurų fondą. Patys verslininkai šios sutarties pasirašymo fakto viešai nėra patvirtinę.

Turėtų VP grupės akcijų pardavimu viešai piktinosi G. Marcinkevičius – 2017-ųjų pradžioje jis BNS tvirtino, kad akcijos yra perkamos ne rinkos kaina. „Bertona Holdings“ Lietuvos skyriaus vadovas ir smulkusis VP grupės akcininkas Ignas Staškevičius 2017-ųjų sausį pabrėžė, kad G. Marcinkkevičius turi galimybę atsisakyti sandorio, jei jo sąlygos jam yra nepriimtinos. tačiau pastarasis tuo tuo nepasinaudojo ir sandoris buvo užbaigtas.

VP grupės įmonių akcijų iki šiol nepardavęs M. Marcinkevičius 2015-ųjų vasarą pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų. M. Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.

„Vilniaus prekybos“ grupės atstovai kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M.Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės. Neoficialiai teigiama, kad M. Marcinkevičius už akcijas norėtų gauti apie 320 mln. eurų – kur kas daugiau nei kiti pastaruoju metu akcijas pardavę grupės akcininkai.

2009 metais, prieš VP dešimtuko byrėjimo pradžią, N. Numavičius valdė apie 37 proc., Vladas Numavičius – 24,6 proc., Ž. Marcinkevičius – 13,9 proc., J. Numavičius – 7,2 proc., M. Marcinkevičius – 7,9 proc., I. Staškevičius. G. Marcinkevičius, Mindaugas Bagdonavičius ir Renatas Vaitkevičius – apie 2 proc., D. Nedzinskas – 1,65 proc. grupės įmonių akcijų.

Šiuo metu N. Numavičius netiesiogiai valdo apie 77 proc., M. Marcinkevičius – 11 proc., V. Numavičius – 9 proc., I. Staškevičius – 3 proc. „VP grupės“ įmonių akcijų.