Verslas

2019.08.27 10:53

Pasaulio ekonomikai lėtėjant Lietuva spindi: nors algos augs lėčiau, gyventojai galės įsigyti didesnius būstus

atnaujinta 11.14
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.08.27 10:53

Pasaulio ekonomikos augimas kitais metais bus lėčiausias nuo 2009 metų, o ne viena didelė ekonomika gali panirti į recesiją, prognozuoja „Swedbank“ ekonomistai. Tačiau Lietuva su tokiomis didelėmis bėdomis neturėtų susidurti – nors ekonomika lėtės, gyventojų atlyginimai turėtų ir toliau augti, nors būstų kainos nemažės, gyventojai galės įpirkti vis didesnius būstus.

Bene labiausiai koją pasaulio ekonomikai kiša JAV ir Kinijos nesutarimai

Anot „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, įtampa ekonomikoje vis didėja dėl užsitęsusio JAV ir Kinijos susitarimo dėl laisvesnės prekybos.

„Kai kurie rodikliai netgi atrodo prasčiau, nei 2008 m. krizės išvakarėse, – sako N. Mačiulis. – Kinijos ekonomikos augimas lėčiausias per pastaruosius 30 metų.“

„Swedbank“ ekonomistai sumažino kitų metų pasaulio ekonomikos augimo prognozę iki 2,9 proc. Jų manymu, išlieka nemaža dar prastesnio scenarijaus rizika. Vokietijai prognozuojamas vos 0,2 proc. siekiantis augimas.

N. Mačiulis neabejoja – būtent nesutarimai tarp JAV ir Kinijos lemia recesiją, su kuria pirmiausia susidūrė Vokietija, o ateityje susidurs ir kitos pasaulio ekonomikos.

„Tai yra šaltasis karas tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų, kurio pabaigą šiuo metu sunku įsivaizduoti“, – sako N. Mačiulis.

Vis dėlto ekonomistas priduria – Vokietijos problemos nėra susijusios tik su šiuo aspektu. Tam įtakos turi ir klimato kaita, dėl kurios pradėjo svyruoti Reino upės lygis – vienas pagrindinių upės kelių Vokietijoje, neturintis alternatyvų.

„2020-ieji neabejotinai bus prasčiausi per pastarąjį dešimtmetį. [...] Turbūt vienintelė gera naujiena, kad vidaus paklausa išlieka didelė. [...] Atlyginimų augimas išlieka gana spartus pagal euro zonos standartus, yra šiek tiek daugiau nei 2 proc., bet visas šias tendencijas gali pakeisti, jeigu pramoninė recesija taptų dar gilesnė ir užsitęstų“, – kalbėdamas apie Europos Sąjungos ekonomiką sako N. Mačiulis.

Prognozuoja „kietąjį „Brexit“, bet Lietuvai jaudintis nederėtų

Ekonomistų vertinimu, JAV federalinių rezervų sistema ir Europos Centrinis bankas jau šių metų rugsėjo mėnesį dar labiau sumažins bazines palūkanas, tačiau monetarinės politikos galimybės šiame kontekste yra labai ribotos.

„Tai beveik niekam neturės teigiamos įtakos. [...] ECB žingsniai gana simboliniai“, – teigia N. Mačiulis.

Jo aiškinimu, neigiamos palūkanos vis dėlto neatneša naudos, todėl ECB turėtų pergalvoti savo žingsnius.

„Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES be susitarimo yra labiausiai tikėtinas scenarijus. Manome, kad jo tikimybė yra 55 proc. Dar vienas tikėtinas scenarijus – pratęsimas. [...] Pasitraukti su susitarimu greičiausiai nepavyks. Manome, kad to tikimybė yra 10 proc. [...] Lieka vienintelis kelias – skausmingas pasitraukimas be susitarimo. Tai reiškia, kad Jungtinė Karalystė bus recesijoje artimiausią pusmetį“

Vis dėlto N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad didelės įtakos Lietuvos ekonomikai neturės. Lietuvos eksportas į Jungtinę Karalystę sudaro kiek mažiau nei 4 proc. Importas – kiek daugiau nei 3 proc. Tačiau įtakos tai vis dėlto turės visai pasaulio ekonomikai, o Lietuva – viena atviriausių ekonomikų.

„Tai vienas šokas Lietuvai – per „Brexitą“. Kitas – per [...] pasaulinį prekybos karą. Lietuva yra viena atviriausių ir ES, ir pasaulio ekonomikų. Eksportas viršija 90 proc. Lietuvos BVP. Esame daug atviresni nei Estija ar Latvija ir nei ES vidurkis“, – sako N. Mačiulis.

Perspėjimo signalų Lietuvoje kol kas nepastebi

N. Mačiulio aiškinimu, kol kas Lietuvoje nėra nė vieno sektoriaus ir nė vieno signalo, kad pasaulyje įsibėgėjančios prastos tendenicjos būtų Lietuvą paveikusios neigiamai.

„Pramonės pasitikėjimo rodiklis yra šiek tiek sumažėjęs, bet panašiame lygyje, kuriame buvo pastaruosius kelerius metus. Paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis arti istorinių aukštumų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – istorinėse aukštumose. Nerimo kol kas niekas nejaučia“, – tvirtina N. Mačiulis.

Jis primena, kad pasitikėjimo rodikliai 2008 m., prieš pat ekonomikos krizę, ėmė sparčiai mažėti. „Pusmetį iki nuosmukio pradžios tai gana aiškiai prognozavo apie artėjančias problemas. Šiuo metu to signalo nėra“, – sako N. Mačiulis.

Ekonomistas vis dėlto stebisi, kad Vokietijos situacija dar nepadarė neigiamos įtakos Lietuvos eksportui – eksprto rodikliai išlieka panašiame lygyje nuo 2016 m. Būtent Vokietija yra viena didžiausių Baltijos valstubių eksporto šalių. Eksporto rodikliai iš Latvijos ir Estijos gana sparčiai krito per pastarąjį pusmetį.

„Tai, kad mes beveik neeksportuojame į Kiniją dabar atrodo kaip privalumas, nes iš ten užsakymai mažėja“, – atkreipia dėmesį N. Mačiulis.

Investicijų augimas, anot ekonomisto, taip pat nesumažėjo, tačiau jas šiek tiek prislopins neigiamos pasaulinės tendencijos ir prastėsiantys lūkesčiai. „Matome, kad prielaidų investicijų susitraukimui nėra. Jos ir toliau turėtų augti Lietuvoje, nors ir šiek tiek lėčiau“, – apibendrina ekonomistas.

Būsto kainos nemažės, bet šoko NT rinka nepatirs

Pasidžiaugti Lietuva gali ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) rodikliai: „VDU augo įspūdingais tempais. Daugiausia – dėl mokesčių reformos. VDU po mokesčių pirmą šių metų pusmetį augo 13 proc. Antradienį paskelbti antrojo ketvirčio duomenys. Matome, kad jau yra atlyginimų augimo lėtėjimas“, – tvirtina N. Mačiulis.

Ekonomistas svarsto, kad tam įtakos gali turėti įmonių jaučiamas nerimas dėl pasaulio ekonomikos augimo lėtėjimo ir eksporto mažėjimo arba tiesiog turi mažiau galimybių didinti darbo užmokestį.

„Prognozuojame, kad ir toliau atlyginimų augimas lėtės. Kitais metais VDU Liertuvoje augs 5 proc. T. y. beveik dvigubai lėčiau nei šiais ir praėjusiais metais. [...] Rekordiškai didelę BVP dalį šiuo metu pasiima būtent darbuotojai, o ne įmonės. Čia jau pasiektos tam tikros ribos, dėl ko lėčiau didėja VDU“, – sako N. Mačiulis.

Nors lėtai, toliau augti turėtų ir Lietuvos ekonomika, todėl, sako N. Mačiulis, sunku jausti didelį nerima dėl kitų metų ekonomikos perspektyvų: „Nors prognozuojame, kad kitais metias pasaulio ekonomika augs lėčiausiai nuo 2009 m. ir augimas nesieks 3 proc. [...] Lietuvos ekonomikos augimą vis dar prognozuojame 2 proc. Tai bus dvigubai lėčiau nei šiemet.“

Toks sulėtėjimas nebus didelis šokas darbo rinkai, todėl, anot ekonomisto, turėtų išlikti žemas nedarbo lygis – apie 6 proc., užimtumas turėtų augti.

N. Mačiulis priduria ir tai, kad pastebimas imigracijos didėjimas – į Lietuvą pastaruoju metu vis dažniau sugrįžta anskčiau emigravę lietuviai.

„Beveik visi kiti struktūriniai rodikliai rodo, kad nėra dėl ko nerimauti. Pavyzdžiui, būsto įperkamumo indeksas šiemet pasiekė rekordines aukštumas. Tai reiškia, kad būsto kainos, net ir didėdamos, didėjo mažiau nei gyventojų pajamos. Gyventojai gali įsigyti didesnio ploto būstą arba tie gyventojai, kurie negalėjo įsigyti būsto, dabar tai gali padaryti“, – sako N. Mačiulis.

Priešinga tendencija buvo stebima prieš ekonominę krizę. Jo vertinimu, dėl to mažai tikėtinas neigiamas šokas būsto rinkoje: „Tikėtinos nuosaikos tendencijos ateityje. Galbūt šiek tiek mažesnis sandorių skaičius nei dabartinis rekordas, bet kol kas prielaidų būsto kainų mažėjimui nėra. Žinoma, tai šiek tiek palaiko reemigracija.“