Verslas

2019.08.25 21:45

Staigmena apsipirkus internetu: muitą sumokėti pačiam beveik neįmanoma, o išlaidos pranoksta patį mokestį

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.08.25 21:45

Norint sumokėti muitą už siuntinius iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Amerikos, pinigų pervesti tiesiogiai muitinei beveik neįmanoma, o mokesčio išlaidos dažnai pranoksta ir patį muitą. Muitinės atstovai sutinka – situacija nenormali, bet teigia, kad IT sistemoms tobulinti nėra pinigų.

Penkios knygos pirktos internetu iš JAV Ramunei Vaičiulytei tapo kone aukso vertės. Siuntinį ji gavo greitai, vien siuntimas kainavo per 20 eurų, todėl gavusi laišką iš pristatymo firmos su siūlymu užsisakyti tarpininkavimo paslaugą už 20 eurų, kad galėtų sumokėti išmuitinimo 8 eurų mokestį, ji nesvarsčiusi nutarė neišlaidauti, ir siuntą išmuitinti pati.

„Ir pamėginau. Skambinau gal dešimčia muitinės departamento telefonų numerių, aišku nustebino muitininkų reakcija, muitininkai sakė, pabandykit, Dieve jums padėk, gal kažkaip pavyks“, – pasakoja R. Vaičiulytė.

Išties pačiai išmuitinti – misija tapo beveik neįmanoma ir gerokai brangesnė nei samdyti tarpininką.

„Turi sudaryti sutartį su Muitinės departamentu, gauti prisijungimo kodą, nusipirkti parašą elektroninį, kuris kainuoja daugiau negu 40 eurų,na, ir natūraliai, tu nenori to parašo pirkti, nes tai kainuoja gerokai brangiau nei tarpininkavimo paslauga. Tam, kad tu sumokėtum 8 eurus, tave Muitinės departamentas priverčia sumokėti 20 eurų tarpininkui tam, kad tu galėtum sumokėti 8 eurus už savo knygas“, – sako R. Vaičiulytė.

Muitinės departamento darbuotojai kraipo galvas – situacija iš tiesų nenormali ir senokai žinoma. Pasak jos atstovo, muitinė iš kitų valstybės įstaigų išsiskiria tuo, kad atsižvelgia į visos Europos Sąjungos muitų apsaugą. Tačiau, kodėl norint jiems pervesti kelis eurus reikia samdyti nepigią tarpininkų paslaugą, kaltę verčia amžinam lėšų trūkumui.

„Tai yra susiję su visu ES saugumu ir taikome visas sistemas, kurios yra ES, ar tai būtų eksportas, ar tai būtų importas, sistema yra vieninga. Departamentas viską ką įmanoma daro, tai yra, parengtas ir investicinis projektas dėl IT sistemų tobulinimo ir panašiai, bet stringa sprendimai kitose vietose, tai yra, viskas kainuoja, IT sistemos nėra pigios, lieka vėl privačios įmonės, skelbiami konkursai ir viskas labai užsitęsia“, – sako Muitinės departamento procedūrų skyriaus vyr. patarėjas Rolandas Jurgaitis.

Bankų asociacijos prezidento žodžiais, skaitmenizacija yra tiek pažengusi, kad sumokėti mokestį valstybei internetu atrodytų savaime suprantamas dalykas. Ir kai tam sudaromos kliūtys, kyla įvairių klausimų.

„Elektronizacija visa ir visa skaitmenizacija labai mėgsta išjungti taip vadinamuosius tarpininkus

, kitaip sakant, atliekant skaitmeninį mokėjimą tu gali tiesiog iš savo banko sąskaitos arba bet kurios kitos elektroninės sąskaitos atlikti pavedimą tiesiogiai gavėjui, tam tiesiog nebereikia tarpininko. Tai ar tokį veiklos modelį jūsų nurodyta organizacija prisiims ar ne yra jos reikalas, tačiau yra labai aišku, kad tai padaryti techniškai tikrai šiai dienai yra įmanoma“, – nurodo Bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Muitinė pavaldi Finansų ministerijai. Tačiau neatsirado nė vieno jos darbuotojo, galinčio paaiškinti, kodėl iki šiol norint muitinei pervesti kelis eurus, reikia samdyti tarpininką.

Atsiųstame Finansų ministerijos komentare teigiama: su minėta prekių iš trečiųjų šalių importo problema susiduriama visoje Europos Sąjungoje. Todėl 2021-aisiais įsigalios nuostatai, leisiantys asmenims įsigyti prekių internetinėse parduotuvėse iš trečiųjų šalių jau su iš anksto apskaičiuotu „lietuvišku“ PVM , taip būtų užtikrintas sklandesnis ir greitesnis siunčiamų prekių deklaravimas, papildomi mokesčiai muitinėje neturėtų būti skaičiuojami.

Plačiau žiūrėkite reportaže nuo 10:05 min.

Panorama. Sumokėti muitą už siuntinius iš užsienio muitinei beveik neįmanoma, o parengtam projektui sistemoms tobulinti nėra pinigų