Lietuvoje žengiami pirmi žingsniai, įdarbinant žmones, turinčius protinę negalią. Pasaulyje tai nėra naujiena. Europos socialinio fondo remiamas projektas siekia lavinti intelekto sutrikimų turinčių jaunuolių darbinius įgūdžius ir ugdyti visuomenės toleranciją. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rugsėjį pradeda rinkti paraiškas, steigti socialines dirbtuves, kuriose dirbtų neįgalieji.
Kava nemokamai pasivaišinti galima ne viename Vilniaus renginyje, kur sustoja ypatingas automobilis su kavos aparatu. Kvapnų gėrimą pakaitomis verda 15 intelekto sutrikimų turinčių jaunuolių.
Europos socialinio fondo remiamas projektas tęsis iki kitų metų pavasario.
„Projektas skirtas darbiniams įgūdžiams įtvirtinti, nes automobilyje įrengtas profesionalus kavos aparatas. Tikimės, kad tai bus tęstinis projektas, gal mes bandysime žmones darbinti, gal kas įsidarbins kavinėse“, – sako projekto vadovė Ramunė Lebedytė-Undzėnienė.
Lietuvoje žengiami tik pirmi žingsniai, įdarbinant žmones, turinčius proto negalią, nors pasaulyje tai nėra naujiena. Vilniuje apsistojęs olandas Timas van Wijkas be valstybės paramos pirmasis savo kavinėje įdarbino neįgaliuosius.
Klientai teigia, kad čia apsilanko dėl kavinės idėjos.
Pasak beveik metus veikiančios blyninės savininko, anksčiau Nyderlanduose taip pat dirbusio su proto negalią turinčiais žmonėmis, čia verslas sekasi, pietaujančiųjų netrūksta.
Tačiau ponas T. van Wijkas sako susiduriantis su apribojimais tokiems neįgaliesiems dirbti.
„Čia darbuotojas yra iš dienos centro, ir jeigu mes duosime atlyginimą, tai jis negali eiti į dienos centrą. Mes norime jiems mokėti, bet negalime“, – sako kavinės savininkas.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė pripažįsta, kad reguliacijos neįgaliųjų įdarbinimo srityje vis dar trūksta.
„Galbūt sumaištį įveda apmokėjimas už dienos globą, ir darbo santykiai. Sureguliavimo mums reikia, reikia ieškoti teisinių galimybių, kaip padaryti, kad būtų darbo santykiai, mokamas atlygis, bet tai neprieštarautų gaunamoms išmokoms“, – teigia viceministrė.
Rugsėjį ministerija pradeda rinkti paraiškas steigti socialines dirbtuves, kuriose dirbtų neįgalieji, tarp jų – ir turintieji proto negalią.
„Yra gauta nemažai ir siūlymų, kaip organizuoti veiklą aptarnavimo, gamybos sferose. Tai galės steigti nevyriausybinės organizacijos, biudžetinės įstaigos, galimybės gana plačios“, – pasakoja V. Augienė.
Socialinių dirbtuvių projektams ir kitoms priemonėms, leisiančioms sudaryti geresnes sąlygas neįgaliųjų darbui, per trejus metus numatyta 17 milijonų eurų.