Verslas

2019.08.24 16:57

Raimondas Kuodis apie skurdą, padalijusį Lietuvą į dvi dalis: pamačius regionų realybę, norisi ją „atmatyti“

Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt2019.08.24 16:57

Mes turime mokėti daugiau mokesčių ir reikia susitarti, kokių mokesčių mokėsime daugiau bei kam juos atiduosime. Tik tada pradėsime vaduotis iš socialinės atskirties ir skurdo, nes šiuo metu mus lenkia tik bulgarai, o su rumunais intensyviai lenktyniaujame. Taip „Laisvės piknike“ diskusijoje apie socialinę atskirtį kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Kaip mažinti skurdą ir kodėl Lietuvoje tiek daug žmonių gyvena nepritekliuje taip pat diskutavo ekonomistas, socialinių mokslų dr. prof Raimondas Kuodis, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė, Vilniaus universiteto lektorė ir tyrėja dr. Jekaterina Navickė ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Pamačius regionų realybę, norisi ją „atmatyti“

R. Kuodis, kalbėdamas, ką reikia daryti, kad situacija pasikeistų, kritikavo politikus ir teigė, kad viskas pasikeis tik tada, kai keisis požiūris valstybėje, visuomenė taps sąmoningesnė ir nebeliks tokių šūkių kaip milijardas milijonui, gerovės valstybės ir pan., bus rūpinamasi ne vien savo įvaizdžiu, bet realiais darbais.

Anot jo, dabar daugumą politikų veda bijojimas „prakišti“ rinkimus, o tai „taip pat yra tam tikra korupcijos forma ir visuomenė pasieks lūžį tik tada, kai to netoleruos ir kai nebegalima bus jos taip apmauti. Tik tada reikalai pajudės, bet dar turės prabėgti bent 10 metų.“

Jis teigė, kad gerovės valstybė yra klaidinantis terminas. Anot jo, tai yra valstybė, kurioje yra gera gyventi: „O ko reikia geram gyvenimui<...> Pasaulyje vyrauja nepilno užimtumo paradigma, kai jei jūs neužimtas – vadinasi pats kaltas. Problema yra tame – jei užkasi 9 kaulus ir paleisi 10 šunų, vienas bus tinginys, nes nesusirado kaulo. Bet kaulo juk nėra. Kas kuria tą kaulą – politika, kai laisvų darbo vietų yra daugiau nei neužimtų, tada galima sakyti, kad žmonės yra tinginiai ar jų kvalifikacijos yra per prastos.

Lietuvoje mes neturime pilno užimtumo, ypač regionuose. Ne viename forume reikėjo ginti kontroversišką tezę, kad yra dvi su puse ekonominės Lietuvos. Iš tikrųjų yra dvi Lietuvos – Vilnius ir Kaunas, kurie sukasi gerame cikle, o kita pusė Lietuvos priklauso nuo pastarosios pastangų ir sėkmės. Taigi turime tokį užsuktą ratą. Ne paslaptis, kad pragyvenimo lygis Vilniuje yra pakankamai didelis, o regionuose turime tikrai didelių problemų. Kaip padėti tiems žmonėms? Grįžtame prie valstybės . Dar prieš 20 metų pradėjau transliuoti žinią, kad mūsų biudžetas yra per mažas, palyginus su šalies išsivystymu. Tai reiškia, kad galios padėti žmonės rasti kaulą tiems, kas jo nesusirado, yra mažos. O kodėl biudžetas mažas – dėl gyvulių ūkio (turima omenyje skirtingo dydžio mokesčius dirbantiesiems – LRT.lt)“, – sakė jis.

Jis atkreipė dėmesį, kad demografinė situacija yra „pražiūrėtas“ dalykas Lietuvoje, nors ekonomikai – labai svarbus elementas. Anot jo, miestuose yra daugybė jaunų žmonių, galinčių gimdyti vaikus, turėti gražias šeimas, tačiau regionuose dėl atskirties ir nelygybės situacija kur kas liūdnesnė.

„Jie regionuose pamatytumėte, kas darosi...Geriau nematykite, „atmatykite“, ką pamatysite,“ – liūdnai ironizavo ekonomistas.

Ne tik pajamų, bet ir galimybių nelygybė

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė A. Adomavičienė išskyrė dar vieną nelygybės formą, kuri itin ryški Lietuvoje, – galimybių nelygybę.

„Pavyzdžiui, švietimo nelygybė didmiesčiuose ir kaimo teritorijose. Vaikai išeina iš mokyklos neturėdami vienodų starto galimybių. Daugybė vaikų yra užleisti sistemos, jie neturi adekvataus išsilavinimo, gyvena kaimiškose teritorijose, kur neturi papildomų lavinimosi galimybių. Taigi ta galimybių nelygybė yra didžiulė. Neseniai turėjome mokymus savivaldybėse, kur vienoje mums pasakė, kad yra vietų, kur 20 proc. žmonių galėtų iškart įdarbinti, tačiau nėra transporto, kaip jiems atvykti iki darbo, nes autobusas važiuoja kelis kartus per savaitę. Tada jie lieka sėdėti namuose, taigi mes patys sukuriame nevienodas galimybes žmonėms oriai gyventi“, – pasakojo ji.

Vilniaus universiteto lektorė ir tyrėja dr. J. Navickė sutiko, kad galimybių nelygybė yra gaji problema Lietuvoje ir pažėrė kritikos, kad socialinės atskirties mažinimui šalyje skiriama per mažai dėmesio.

„Tiek, kiek mes skiriame, pavyzdžiui, pensijoms, pagal statistiką, tai sudaro tik 0,3 BVP. Tai už tuos pinigus, matyt, kažin, ar daug gali ką nuveikti. Tuo metu ES vidurkis yra dvigubai didesnis“, – atkreipė dėmesį.

L. Kukuraitis tvirtina, kad bent vaikų skurdo rodiklius sumažinti padeda vaiko pinigai, nors atsisakyti papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio ir nebuvo lengvas sprendimas. Vis dėlto net ir vaiko pinigai nelygybės problemų neišsprendžia.

„Tai tik monetarinio skurdo sumažinimas. Mano galva, galimybių skurdas yra itin stiprus tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų regionuose. Miestuose apie 90 proc. vaikų eina į darželius ir šeimos dar klykia, kad trūksta darželių, kai regionuose apie 60 proc. vaikų eina į darželius ir nėra problemos, kur padėti vaikus. Vadinasi, kad tokiems vaikams be šansų pasivyti vaiką net startinėje pozicijoje, nes jis neturi socialinių įgūdžių save atstovauti socialinėje erdvėje, diskutuoti ir pan. Tai tokį pirmoką mokytojams suvaldyti bus daug sunkiau ir jis jau iškrenta iš sistemos, net nepradėjęs joje dalyvauti“, – dėsto jis.

Tarp receptų – plėsti mokesčių bazę

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas A. Pranckevičius susirinkusiems klausytojams papasakojo, kokias rekomendacijas Europos Komisija yra pateikusi Lietuvai ir kokie paradoksai slypi už duomenų.

„Makroekonominė sveikata, jei taip galima sakyti, Lietuvos yra labai gera, bet kodėl tada tie vaisiai nėra juntami visų.

Vis dėlto nelygybė yra ta problema, kuri yra akivaizdi, nepaisant gerų rezultatų, nes tarp Vilniaus miesto ir kitų regionų pragyvenimo lygis skiriasi net 2,5 karto. 20 proc. turtingiausių Lietuvoje gyventojų pajamos 7,3 karto viršija 20 proc. skurdžiausiųjų pajamas.

Ir jeigu Vilniaus regionas jau yra pasiekęs Suomijos pagyvenimo lygį, 109 proc. ES vidurkio, tai kai kurie regionai, kaip Tauragė – tik 42 proc. Tai Lietuvoje nepakankamai stengiamasi įtraukti į darbo rinką joje nesančius, vyrauja nesugebėjimas persikvalifikuoti ir dėl to bedarbiai, neįgalieji, sergantieji ar gyvenantys regionuose yra labiausiai pažeidžiami. Be to, vyrauja ne tik pajamų nelygybė, bet ir nelygybė švietimo bei sveikatos sektoriuose“, – kalbėjo A. Pranckevičius.

Receptas, kurį pasiūlė Europos Komisija siekiant sumažinti skurdo rodiklius, yra – mokesčių prievolių vykdymo gerinimas ir mokesčių bazės plėtimas, švietimo ir mokymo sistemos lygmenų efektyvumo didinimas, sveikatos priežiūros paslaugos kokybės ir įperkamumo didinimas, dėmesys į inovacijas ir t. t.