Verslas

2019.08.24 07:00

Palangos verslininkai šiemet zyzia mažiau: vasara – normali, lietuviška

Linas Jegelevičius, LRT.lt2019.08.24 07:00

Žolinė palangiškiams labiau reiškia anaiptol ne Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną, o aktyviojo kurorto sezono pabaigą, o su juo – ir plonesnes pinigines. Nors vasaros palangiškiams verslininkams beveik niekada nebūna geros, baigiantis šiai, net ir didžiausi Palangos verslo bambekliai linkę mažiau verkšlenti. „Ot, vasara – kaip vasara“, – trukteli pečiais jie.

Džiaugėsi sugrįžtančiais lankytojais

Ne vienus metus Berlyne su eBay projektais dirbęs palangiškis Artūras Sendrauskas džiaugėsi, kad trečius gyvavimo metus skaičiuojanti jo kavinė „Fotokava“ Palangoje, Vytauto gatvėje, šią vasarą atrado savo nuolatinį lankytoją.

„Mane džiugino, kad šią vasarą turėjome visą būrį vadinamųjų kasmetinių, sugrįžtančių lankytojų, kiti apsilankė pas mus pagal savo bičiulių rekomendacijas.

Šiemet galutinai įsitikinau, kad kavinės konceptas – skani, unikalių skonių kava, ryte siūloma su sveikais pusrytukais ir kepinukais dieną įdomaus, išskirtinio interjero kavinėje (kavinė įsikūrė žinomoje kurorto fotostudijoje, ją puošia seni fotoaparatai, albumai) malonių, savo darbą išmanančių baristų, pasiteisino“, – sakė A. Sendrauskas.

Buvęs berlyniškis atskleidė, kad, dar gyvendamas Vokietijoje, jis pamėgo vadinamąsias „Kaffee und Kuchen“ (liet. kava ir pyragaičiai) kavines, kurios, be kavos puodelio, siūlo ir kepinukų.

„Lietuvoje tai – irgi jau ne naujiena. Pirmais metais pyragėlių, torčiukų pardavimai mūsų kavinėje nebuvo įspūdingi, o šią vasarą jie buvo rekordiniai – dauguma pirkėjų prie kavos puodelio užsakinėjo ir kepinukų. Man tai – maloni staigmena“, – sakė Artūras.

Anot jo, populiariausia kava buvo juoda, bet turkiška moka pagal užsakymų skaičių jai mynė ant kulnų.
„Kitose kurorto kavinėse pieniškos kavos pirmauja, o mes savo tokią nišą radome“, – sakė pašnekovas.
Verslininką maloniai nustebino ir vienas atradimas: lauke pastačius paplūdimiui labiau tinkančias kėdes-krėslus, jas itin pamėgo ankstyvo ryto kavinėtojai.

„Užsisako kavos, atsisėda ant jų, atsilošia ir mėgaujasi rytine saulute“, – pasakoja verslininkas.

Atostogautojus domino nakvynė vagone

Vargu ar Palanga šią vasarą pakeitė savo, kaip brangaus kurorto, reputaciją – greičiau atvirkščiai, ją tokią tik sutvirtino – spaudoje mirgėjo straipsniai apie gerokai pigesnę Papę Latvijoje.

Tačiau tie, kurie taupydami žnybė kiekvieną centą, šią vasarą mielai rinkosi nakvynę Nemirsetos kempinge.

„Šiųmetė vasara – pirmoji, kai galėjome pasiūlyti plačią apgyvendinimo paslaugų įvairovę: ir svečių namuose, ir svečių namuose-vagone, ir kemperiuose, ir namukuose, ir viešbutyje, ir palapinėse. Pirmąkart vienu metu galėjome suguldyti 300 žmonių, pernai – tik apie šimtą“, – sakė Nemirsetos kempingo koncesininko UAB „Domus Extra“ direktorius Audrius Skardžius.

„Ypač maloniai buvome nustebę dėl svečių namų traukinio vagone populiarumo. Apie jį rašė ir Lietuvos, ir užsienio žiniasklaida. Keli klientai vagoną užsakė visą ir ne vienai dienai. Bendras kempingo užimtumas buvo apie 60–70 procentų. Keliskart – ir visas šimtas. Pernai – mažesnis“, – sakė A. Skardžius.

Anot jo, rugpjūtis kempingui buvo geresnis nei liepa: „Bet, ko gero, tai būdinga visai Palangai.“ Lietuviai dažniausiai rinkosi Nemirsetos kempingą, jį mėgo ir broliai latviai bei estai.

„Tradiciškai vokiečių, olandų ir suomių taip pat buvo daug. Šios šalys turi itin stiprias kempingų tradicijas“, – sakė pašnekovas.

Lietuviai – labiau bulviaėdžiai, užsieniečiai – mėsėdžiai

Išgirdęs klausimą apie šių metų vasaros sezoną, Audronius Macius, baro „Lietuvos rytas“ savininkas, iškart nukirto: „Geras buvo. Buvo normali lietuviška vasara. Birželis buvo tropinis, bet lietuviai mieliau atostogauja liepą ar rugpjūtį.“

Prašomas pažerti detalių, verslininkas sugriebė padavėją Dainių už alkūnės: „Tu papasakok.“
„Apie 60 procentų baro lankytojų buvo lietuviai. Jie dažnų dažniausiai užsisakinėjo bulvinius patiekalus, ypač cepelinus, bulvinius blynus. Užsieniečiai buvo linkę labiau išlaidauti – pirko mėsos patiekalus, net gana brangius, pavyzdžiui, jautienos didkepsnius, taip pat brangias žuvis, midijas. Tačiau paragauti ir jie kokį nors lietuvišką patiekalą paprastai užsisakydavo“, – pasakojo vaikinas.

Anot padavėjo, iš užsieniečių baro lankytojų apie 80 procentų buvo rusakalbiai, 15 procentų – anglakalbiai, likusiųjų kalbos barmenas negalėjo suprasti.

„Bendrai kalbant, rusakalbiai, ypač atvykusieji iš Rusijos, buvo labiausiai linkę išlaidauti, bet toli gražu ne taip, kaip jie tai Palangoje darė, sakykime, prieš dešimt metų“, – pastebėjo Dainius. – Rusakalbiai gerokai dažniau užsisakydavo ir alkoholinių gėrimų“, – pridūrė.

Verčiančių iš kojų arbatpinigių padavėjas šiemet nesulaukė: „Ir lietuviai, ir užsieniečiai panašiai jų palikdavo – apie dešimt procentų nuo sąskaitos sumos.“

Padavėją šį sezoną ypač nustebino, kad ne vieną darbo dieną į barą plūstelėdavo daugiau žmonių negu savaitgaliais.

„Anksčiau to nebuvo. Mes visi bare traukome pečiais – neturime tam paaiškinimų“, – sakė patyręs padavėjas.

Burbulinius vaflius nustelbė 30 cm bulvytės

Verslininkas Laurynas Rimavičius kartu su broliu valdo tris prekių ženklus – „Kukuruku“, „Yogugu“ ir „Kala-Kuoka“. Po kukurūzų burbuolių ažiotažo, kilusio prieš beveik dešimt metų, prieš ketverius metus jie pajūryje pristatė sensacija tapusius fotogeniškuosius burbulinius vaflius su ledais viduje, o paskutinis verslininkų jaukas – mėsėdžiams – keptos kalakuto kojos.

„Didelio populiarumo sulaukę mūsų vafliai buvo populiarūs ir šią vasarą, tik eilutės prie jų buvo gerokai trumpesnės – atsirado daugiau konkurencijos“, – sakė verslininkas.

Beje, šių metų Palangos vasaros greitojo maisto hitas – 30 centimetrų traškios bulvytės – „Kukuruku“ konkurentų produktas. Būtent prie jų šią vasarą tįso didžiausios eilės.

„Pastaraisiais metais pasiūlėme nemažai ir kitų produktų – ir picų, ir ledų, ir kavos bei arbatos. Džiaugiuosi, kad su platesniu asortimentu kukurūzų burbuolių ir ledų šią vasarą pardavėme panašiai kaip ir pernai“, – sakė L. Rimavičius. „Mūsų klientas – vaikai, vegetarai, tie, kurie nenori nakčiai prikirsti sunkaus maisto.“

Anot jo, užsieniečiai, ypač rusai ir baltarusiai, taip pat noriai kramsnoja kukurūzų burbuoles. Nors pajamos liepos mėnesį paprastai būna didesnės nei rugpjūtį, šiemet, anot verslininko, jos bus panašios.
„Liepos pirmoji pusė buvo tikrai silpna – orai buvo vėsoki ir lietingi. Ir kažkokie kiti dalykai suveikė – paskutinius ketverius metus prekyba liepos mėnesiais yra silpnesnė. O pardavimai rugpjūtį – geresni. Šis rugpjūtis – ne išimtis. Ypač apie Žolinę pardavimai vyko kaip iš pypkės“, – atskleidė verslininkas.

Lankytojai reiklesni

Vietnamietiškos ir tailandietiškos virtuvės patiekalus bei sušius siūlančios J. Basanavičiaus gatvės kavinės „VietThai“ savininkė Diana (pavardės skelbti nenorėjo – L. J.) sakė, kad sezonas nebuvo itin geras.
„Tikrai prastesnis negu pernai, o kodėl – pasakyti kol kas negaliu. Tą patį sako ir kai kurie kiti verslininkai“, – moteris buvo nešneki.

Kavinės „Paršelio rojus“, skaičiuojančios 26-ąjį sezoną, Šventojoje savininkas Gintautas Rekašius nei rankomis trina, nei verkšlena dėl jau besibaigiančio vasaros sezono.

„Aš į viską žiūriu filosofiškai: keičiasi laikai, tradicijos, žmonės – taip pat. Pasakysiu viena, suktis maitinimo versle tampa vis sunkiau: lankytojai tapo labai reiklūs, išrankūs, žinantys savo teises. Tapo sunkiau pasamdyti kavinės darbuotojus: juos motyvuoja tik pinigai ir turi dar sugalvoti n būdų, kad jiems dirbti pas tave nebūtų nuobodu.

Mūsų meniu per 26 metus tapo gerokai, kaip sakau, įmantresnis, įvairesnis, bet visų tų „eko trendų“ nesivaikome – kepta duona ir kiaulės koja išlieka tarp mūsų populiariausių patiekalų. Šiais metais turėjome žaliavalgį barmeną – kiek žinau, jis alkanas visą vasarą nebuvo, bet ir mums savo pasirinkimo neprimetė“, – šypsojosi G. Rekašius.