Verslas

2019.08.23 15:07

Kiek kainuoja savaitė Baltijos šalyse: ar tikrai brangiau nei Turkijoje ir kaip sutaupyti

Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt2019.08.23 15:07

Tikra nuodėmė gerai neišnarstyti trijų Baltijos šalių – neaplankyti Estijos salų, kai kurių vadinamų estiškais Maldyvais, Latvijos pilių ir skardžių, Lietuvos dvarų bei apžvalgos bokštų, vieningai sako pašnekovai. Nors daugelis tvirtina, kad poilsis Baltijos šalyse jau brangesnis nei Turkijoje, su tuo pokalbininkai linkę nesutikti, tuo labiau jei žinai triukų, kaip sutaupyti.

LRT.lt portalas dar nepaleidžia vasaros ir siūlo smagų straipsnių ciklą KIEK KAINUOJA? Kokia Gedimino bokšto kaina? Ar išlaikyti šunį jau kainuoja tiek pat, kiek auginti vaiką? Kas brangiau – daržoves augintis pačiam ar jas nusipirkti parduotuvėje? Kiekvieną penktadienį ieškokite straipsnių LRT.lt portale, o 15.30 valandą kainas lyginsime „Laba diena, Lietuva“ studijoje!

Šįkart LRT.lt domėjosi, kiek kainuoja poilsis Baltijos šalyse keliaujant nuosavu transportu, autobusu ir namuku ant ratų.

Namelį ant ratų siūlo rinktis keliaujant ilgiau, kitaip – brangoka

Tekanti saulė, spiginanti į langus, priverčia pramerkti akis, tingiai išlipti iš lovos, atverti namelio ant ratų duris, o ten – banguojanti Baltija, vidun skverbiasi sakuotų pušų kvapas. Tokį vaizdą kasryt atsibudęs mato keliautojas Edvinas Naraškevičius, šiuo metu su grupe bendraminčių besiilsintis Latvijos Kolkos rage.

Po Baltijos šalis Edvinas keliauja jau antrą vasarą. Šiuo metu Kolkoje iš viso sustojusi 15 žmonių kompanija, atriedėjusi su 11 namelių ant ratų.

Kartu jie gaminasi maistą, kurį perka vietinėse parduotuvėse, kuria laužą, aitvaruoja ir gėrisi Baltija, mat jų maršrutas – trijų Baltijos sesių pajūriu, aplenkiant didžiuosius miestus.

Per daug neišlaidauja, taigi per mėnesį vienam asmeniui tenka išleisti apie 300–400 eurų, įskaitant kuro sąnaudas.

Vis dėlto Edvinas pripažįsta, kad savaitės poilsis neturintiems namelio ant ratų ir jį išsinuomojusiems atostogautojams atsieitų ne taip pigiai.

„Viskas priklauso nuo keliautojų poreikių. Galima maitintis už 3–5 eurus dienai, o galima ir už 13–15. – Taip pat priklauso, kokį kemperį išsinuomosite. Prieš porą dienų prie mūsų prisijungė pora draugų, jie išsinuomojo seną, 30 metų senumo namelį. Savaitgaliui tai kainavo 60 eurų. Kemperių yra visokių, tad nuo jų būklės priklauso ir nuomos ar pardavimo kaina“, – sako jis.

Panagrinėjus internete, kiek maždaug gali kainuoti namelis ant ratų savaitei, paaiškėja, kad kainos svyruoja nuo 200 eurų iki 840 eurų, tačiau brangiausiame naujame namelyje – net 4 miegamosios vietos, mažytė svetainė, dušo kabina, tualetas, didelis šaldytuvas.

Vis dėlto, atkreipia dėmesį Edvinas, tada neteks mokėti už nakvynę, be to, Baltijos šalyse galima rasti daugybę nemokamų aikštelių, kur galima įsikurti: „Mums, lietuviams, čia rojus, nes pilna laukinių vietų. Mūsų politika – apsistoti tik nemokamose aikštelėse. Tai valstybinės, prižiūrimos aikštelės, kur išvežamos šiukšlės ir niekas nebaudžia už stovėjimą, neima pinigų. Tie, kurie norėtų apsistoti kempinguose, turėtų pasiplanuoti dar mažiausiai 10 eurų nakčiai.

Vandens į rezervuarus prisipilame degalinėse, iš šulinių, taigi jis nemokamas. Dar nė karto mūsų neišvarė iš jokios degalinės, mes juk ir ledų nusiperkame, ir kuro prisipilame. Bėdų dėl to nėra.“

Labiausiai piniginė nukentės dėl važiavimo sąnaudų. Degalų tokioms kelionėms reikės tikrai daug, o litro kaina, anot jo, Latvijoje yra bent 10 centų didesnė, Estijoje – dar tiek pat.

„Pirmiausia reikia nusistatyti, kur važiuosite, ar tiesia linija po didžiąsias sostines – Rygą, Taliną, ar slankiosite kaip mes – palei pajūrį. Tada galima apsiskaičiuoti atstumą ir kiek kainuos kuras. Jeigu paprastas automobilis užmiestyje valgo 7–8 litrus, tai su nameliu – apie 10 litrų, dar pridėčiau 3–4 litrus šimtui kilometrų“, – skaičiuoja Edvinas.

Taigi jeigu atstumas iš Vilniaus iki Talino siekia apie 600 kilometrų, tačiau dar norisi užklysti į kitas vietas, link pajūrio ar pan., galima būtų priskaičiuoti apie 2000 kilometrų, tai kurui reikėtų skirti apie 350 eurų.

Jis pripažįsta, kad, taip pasiskaičiavus, kaina savaitei gali išeiti išties nemaža, taigi rekomenduoja tokį keliavimo būdą rinktis turint daugiau laiko.

Kuo šiauryn – tuo brangyn

Smagi 15 žmonių kompanija ne tik keliauja kartu, bet ir gaminasi, eina apsipirkti. Maistui, kaip ir minėjo, yra nusimatę išleisti ne daugiau kaip po 3 eurus per dieną – ir tai puikiai pavyksta. Tačiau keliautojai, norintys kartkartėm apsilankyti restoranuose, turėtų pasiplanuoti daugiau pinigų.

Būtent kainų skirtumai, anot Edvino, ryškiausi keliaujant po šias šalis, tačiau tai ne vienintelis skirtumas: „Lietuva su Latvija tikrai labai panašios, kaip dvynės. Labiausiai – žmonėmis, mentalitetu, keliais, miestais. Gal latviai mums pasirodė tik mažiau verslūs, o jų paplūdimiai labiau laukiniai, kas mums labai patinka. O Estiją netgi labiau priskirčiau prie Skandinavijos, nes ten skirtumas matyti iškart – keliai geresni, miestų architektūra kitokia, žmonių dar mažiau, atrodo, kaip iššluota, – juokiasi. – Jie net kitaip sveikinasi ir čia ne mitas, kad yra lėtesni. Juokas juokais, bet jie net bėga lėtai. Vienas paauglys, matydamas atriedant mane su nameliu ant ratų, įvertino atstumą ir iš lėto pradėjo bėgti. Man į galvą netelpa, kaip galima taip lėtai prieš važiuojančią mašiną.“

Kadangi kompanija keliauja jau nuo gegužės mėnesio, Edvinas turi porą pastebėjimų apie kainas parduotuvėse: „Vištiena visur kainuoja apylygiai. Mėsos produktai – dešrelės, vyniotiniai – Latvijoje gerokai, netgi neproporcingai, brangesni nei Lietuvoje. Latvijoje duona, pieno produktai šiek tiek brangesni nei pas mus, o Estijoje – šiek tiek brangesni nei Latvijoje. Taigi kuo šiauryn – tuo brangyn.“

Labiausiai lietuviams patiko apsistoti Kintuose, Latvijoje – Kolkos rage, Estijoje – Hyjumos saloje.

Siūlo rinktis nakvynę už miesto centro

Kalbinant kelionių organizatorius, paaiškėja, kad rasti kelionę iš Lietuvos po Latviją ir Estiją – sudėtinga, daugiausia siūlomos kelionės tik į vieną iš šių šalių arba trijų dienų kelionė aplankant tik sostines. Tačiau tai galima išspręsti keliaujant savarankiškai autobusu, nes yra bendrovių, siūlančių bilietus patraukliomis kainomis. Nutaikius gerą progą, iki Rygos galima nuvažiuoti vos už 5 eurus, iki Talino – už 12 eurų. Tačiau tuomet reikės ieškotis nakvynės patiems, o ji sostinėse nėra pigi. Kita alternatyva – vykti automobiliu.

„Tikra tiesa, kad dažniau kelionių organizatoriai orientuojasi į vieną iš šalių – Latviją arba Estiją. Tai lemia trumpa kelionės trukmė – retas lietuvis norėtų skirti Baltijos šalių pažinčiai daugiau nei 2–3 dienas, todėl tokių pažintinių kelionių metu stengiamasi labiau įsigilinti į vieną kaimynę.

O toliau viskas priklauso nuo pasirenkamo apgyvendinimo varianto: galima užsisakyti labai pigią nakvynę kiekvieno miesto pašonėje, kuri gali kainuoti iki 40 eurų šeimai, o iki miesto centro ar Senamiesčio nuvykti savo automobiliu. Apsistojant pačiame centre, reikėtų pasidomėti, ar į nakvynės kainą, kuri svyruoja apie 60–100 eurų šeimai už naktį, įskaičiuota galimybė pasistatyti automobilį šalia viešbučio ar saugomoje aikštelėje netoliese. Galbūt nustebsite, bet kartais tikrai galima susiorganizuoti nakvynę Taline ar Rygoje pigiau nei Lietuvoje. Man pačiam, nuvykus į Lietuvos pajūrį ir neradus tinkamos apgyvendinimo įstaigos, teko keliauti į šalia esančią Liepoją, kur nakvynę radome bene dvigubai pigiau“, – patarimu dalijasi kelionių agentūros „Makalius“ įkūrėjas Rimvydas Širvinskas.

Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė, „Estravel“ vadovė Žydrė Gavelienė atskleidžia, kad jei keliautų pati, tikrai rinktųsi autobusą, mat netektų vargintis vairuojant, nervintis dėl parkavimo. Tuomet teliktų susiplanuoti maršrutą ir užsisakyti nakvynes viešbučiuose.

„Kambarį dviem galima rasti ir už 40–50 eurų nakčiai, jei tinka 3 žvaigždučių viešbutis ne pačiame centre, tačiau galima rasti ir už 300 eurų, jei norima gyventi prabangiame viešbutyje, kur ne tik lova ir dušas, bet gražus kambarys, SPA centras, nuostabus restoranas. Todėl sunku apibendrinti. Vis dėlto būtina planuotis keliones iš anksto, nes, pavyzdžiui, Lietuvoje turime tikrai nedaug viešbučių, mūsų pasiūla ribota, tai norintiesiems protingų kainų – tik iš anksto, tada ir išlaidos nepralenks Turkijos ar Ispanijos“, – dalijasi patarimu.

Kitas patarimas, jeigu vis dėlto keliaujama automobiliu – apsistoti toliau nuo centro.

„Jeigu taupomas biudžetas, tada ir parkavimas nekainuos, ir viešbutis bus pigesnis, o visuomeninis transportas yra tikrai patogus. Taip pat galima tęsti keliones dviračiu, pavyzdžiui, Estijos Hijumos saloje yra puikūs dviračių takai, apskritai sala yra nuostabi, man tai – Estijos Maldyvai, kaip gražu.

Tačiau būtina iš anksto pasinagrinėti, nes, tarkime, iš Talino nuskirsti į Hijumą kainuoja apie 25 eurus, tai klausimas, ar keliantis keltu su automobiliu bus pigiau“, – pažymi ji.

Ž. Gavelienė skaičiuoja, kad vidutiniškai savaitės poilsis dviem žmonėms turėtų kainuoti apie 500 eurų.
„Sau negailint, nakvojant ne pas bobutę, bet ekonominės klasės viešbutyje su pusryčiais, vakarieniaujant kavinėse, aplankant vieną kitą objektą, įskaičiuojant ledus ir panašius dalykus, reikia planuoti dviejų asmenų šeimai 500 eurų. Bet tai bus puiki, turininga kelionė“, – skaičiuoja.

R. Širvinskas sutinka, kad keliaujant automobiliu yra daugiau laisvės, todėl kylant Šiaurės Lietuva Latvijos link siūlo žūtbūt neaplenkti šių vietų: „Būtų nuodėmė neužsukti į Biržų kraštą: į pačius Biržus, aplankant miesto pilį, taip pat pėsčiųjų tiltą per Širvėnos ežerą, Astravo dvarą, karstines įgriuvas, Karvės olą, Kirkilų apžvalgos bokštą, senovinės technikos muziejų – kiekvienas lankytinas vietas gali prisitaikyti pagal savo pomėgius, o joms pakaks skirti maždaug pusdienį.“

Obuolius reikia lyginti su obuoliais

Žydrė Gavelienė teigia, kad poilsis Baltijos šalyse yra privaloma patirtis, kuri tikrai nėra brangi, tačiau yra viena auksinė taisyklė – nesvarbu, ar keliaujant savarankiškai, ar su kelionių organizatoriumi – planuotis iš anksto.

„Poilsio čia nevertina tie, kurie nežino. Aš tikrai daug keliauju po egzotinius kraštus, po visą pasaulį ir galiu pasakyti, kad ne veltui leidau pernai savo atostogas Lietuvoje, šiemet – Estijoje. Pažiūrėkite, kokio pločio Ventspilio paplūdimiai, negalima praleisti nei Siguldos, nei Rundalės pilies neaplankyti. Kokios nuostabios Saremos salos, Tartu – universitetų miestas su naujais muziejais, o kur dar gražusis Talino senamiestis.

Lietuvoje vien kiek pažintinių takų turime, yra žuvies kelias nuo Šilutės link Nidos, kur bent porą dienų verta pabūti, Plungė, kur netoli yra nuostabus kurortas draustinyje, kuris vadinasi sala. Tikra fantastika. Kad neverta važiuoti, gali sakyti tik tie, kurie nebuvo“, – įsitikinusi ji.

Kadangi rasti kelionių po šias tris šalis organizatorių – sudėtinga, ji vardija, kiek maždaug kainuoja panašios kelionės: „Trijų dienų kelionė į Latviją, kai aplankomas Gaujos nacionalinis parkas, Rundalės pilis, Ryga – 75 eurai. Estija dažnai jungiama su kita šalimi – Suomija, kur keltu plaukiama link Helsinkio ir ten praleidžiama visa diena. Tokia 5 dienų kelionė apie 200 eurų kainuoja.“

Aktyvi keliautoja kategoriškai nesutinka, kad poilsis Baltijos šalyse brangesnis nei Turkijoje, kaip dabar dažnai sakoma.

„Reikia lyginti obuolius su obuoliais. Jeigu užsisakysiu kelionę į Turkiją dar vasario mėnesį ir tą patį mėnesį į Baltijos šalis – gausiu analogišką kainą. Tikrai nebus didžiulio skirtumo. Mes tiesiog nesame pripratę kelionių į Pabaltijį planuotis iš anksto, iš čia ir atsiranda tas didžiulis kainų skirtumas.

Vienintelis dalykas, kurio mes tikrai neturime, – to vadinamojo turkiškojo all inclusive (liet. viskas įskaičiuota), kur gausiai maistas įtrauktas, nors nebūtinai labai kokybiškas. Bet visas pasaulis juda ne link to apsiėdimo, bet savęs turtinimo, patyrimo link“, – pabrėžia.

R. Širvinskas pakeliui į Rygą rekomenduoja nuvykti į Rundalės pilį, Jūrmalos kurortą, taip pat užsukti į Ventspilį ir Liepoją, jei ketinate lankytis vakarinėje dalyje.

„Liepojoje taip pat rasite įdomų lankytiną objektą – Karostos kalėjimą, kurį galima ne tik apžiūrėti, bet ir jame apsigyventi. Cėsys – miestelis su viduramžių pilimi netoli Rygos. Siguldos regionas, bobslėjaus trasa, Gaujos nacionalinis parkas taip pat turėtų būti įtraukti į jūsų planą.

Estija yra draugiška vaikams – Tartu mieste įkurtas AHHAA mokslo centras, sudominsiantis ir mažus, ir didelius. Būtinai nukeliaukite į Saremos ir Muhu salas. Čia galima apsilankyti stručių fermoje, „GoodKaarma“ ekologiško muilo dirbtuvėse ir pačiam pasigaminti savo muilą, vynuogyne, iš kurio derliaus gaminamas estiškas vynas. Čia gausu kaimo turizmo sodybų ir SPA viešbučių ramiam poilsiui gamtoje“, – pasakoja jis.

Nepigu, tačiau ir ne atostogos Turkijoje

Ž. Gavelienė taip pat nesutinka, kad kuo šiauryn – tuo brangyn: „Ne, tikrai netiesa. Jeigu lyginsime kainas centre, visose trijose sostinėse jos panašios. Periferijoje – irgi, skirtumas tik tas, kad Lietuva ir Latvija neturi salų, todėl kainų nepalyginsime. Esmė ta, kad mes Lietuvoje randam pigiau, nes turime daugiau informacijos, prieinamos mūsų kalba, taigi kuo jos daugiau valdai, natūralu, kad tuo didesnį pasirinkimą turi.“

Kiek kitokią nuomonę turi R. Širvinskas: „Keliauti po Baltijos šalis nėra pigu, tačiau tikrai negalima lyginti su atostogomis Turkijoje – Baltijos šalys džiaugiasi turistų gausa vos 2–3 mėnesius per metus, be to, tai pažintinė kryptis, todėl ir išlaidos yra didesnės už pasyvų poilsį. Taip pat negalima lyginti viešbučių žvaigždučių skaičiaus, nes Lietuvos, Latvijos ir Estijos standartai gerokai aukštesni už Turkijos.

Na, o lygindami su kitomis pažintinėmis kryptimis, pavyzdžiui, kitais Europos miestais, galime pasidžiaugti, kad Baltijos šalys nėra brangios, – šypsosi. – Maitinimo kainos panašios į Lietuvos. Galbūt kiek brangiau Taline, kurį taip mėgsta skandinavai. Rekomenduoju rinktis atokesnes nuo senamiesčio maitinimo įstaigas arba užsukti į miesto centre esančius prekybos centrus – dažniausiai juose įsikūrusios tinklinės kavinės, kurios yra gerokai pigesnės.“

Apskritai abu keliautojai sutiko, kad apskaičiuoti, kiek kainuos kelionė, yra sudėtinga – viskas priklauso nuo keliautojų norų, įgeidžių ir trukmės. Ž. Gavelienė siūlo nepamiršti svarbiausio elemento: „Kelionei tereikia tik fantazijos“, – apibendrina ji.