Lietuvą nuo Latvijos skiria Nemunėlis arba latviškai Mēmele. Kaip Latvijos pasienyje sugyvena lietuviai ir latviai ir ko grįžta pirkti vienų ar kitų parduotuvėse, aiškinasi LRT kūrybinė komanda.
Aldis – Germaniškio gyventojas. Vyras gimė Bauskėje, jo mama iš Lietuvos, tėtis – latvis. Dar sovietmečiu šeima persikėlė į Germaniškį, tačiau save vyras vadina latviu. „Profesinę mokyklą baigiau Latvijoje, o sunkvežimio priekabos teises laikiau Lietuvoje“, – sako Aldis.
Čia, Germaniškyje, netrūksta ir lietuvių, sekmadienį plūstančių į mišias. Apie draugiškus latvių ir lietuvių ryšius liudija ir Augustas Skadinis, iki šiol patarnaujantis lietuvių ir latvių mišioms.
Į cepelinus žiūri įtariai
Po mišių lietuviai ir latviai kartu traukia į mugę. Nors lietuvius ir latvius skiria tik upė, Germaniškio bendruomenės pirmininkė pasakoja, kad į cepelinus latviai žiūri įtariai, bent jau tol, kol jų neparagauja.
„Pirmą kartą, kai pasiūlai dar neragavusiems, papasakoji, kad čia padaryti iš bulvių, o viduje yra mėsa. Visi iš pradžių atsisako, tačiau paragavę grįžta ir prašo dar“, – sako Germaniškio kaimo bendruomenės pirmininkė Kristina Klyvienė. Moteris pasakoja, kad Latvijoje skanesni du produktai – bandelės ir batonai.
Vis dėlto tiek lietuviai, tiek latviai nenori prisiminti laikotarpio, kai šalis skyrė pasienio postai ir teko stovėti eilėse norint pervažiuoti Nemunėlį.
„Vaikų darželis buvo bendras. Po to, kai atgavome nepriklausomybę, įvyko absurdas – uždėjo pasienio ruožą ir negalėjome palaikyti ryšio, buvo daug neaiškumų dėl dokumentų“, – pasakoja Skaistkalnės krašto muziejaus vadovė Laima Indrike.
Dabar, kai nėra sienų, Germaniškio gyventojai dažniau ir darbui, ir poilsiui renkasi keliauti į Latviją. Iki Rygos nuo čia daugiau nei valanda – gerokai arčiau nei iki Vilniaus.
„Dabar Rygoj dirbu. Ten didesni atlyginimai. Aš atvažiuoju iš Germaniškio, kiti – iš Biržų. Atvažiuoja autobusėlis, kuris išvažiuoja apie 6.30 val., o grįžtam apie 21.30 val.“, – pasakoja gyventoja.
Ko latviai važiuoja į Biržus
Ko latviai važiuoja apsipirkti į Biržus? Nes čia pigiau. Ir perka ne tik maistą. K. Klyvienė pasakoja, kad latviai perka namus. O įsikūrę čia ir gyvena.
Vis dėlto, yra ir tamsioji gyvenimo pasienyje pusė. Vietiniai pripažįsta, kad gyvenvietėje yra tik tokių, kurie santykius aiškinasi kumščiais.
Štai prieš dešimtmetį nuskambėjo muštynės, kai keliasdešimt jaunuolių iš Lietuvos siautėjo Skaitkalnėje daužydami langus. Gyventojai visus konfliktus nurašo alkoholiui ir jaunystei – jokios politikos.
Kviečiame atšvęsti Baltijos kelio 30-metį kartu su LRT. Tai padaryti galite pasipuošdami socialinių tinklų paskyras arba įsisegdami į drabužius simbolinį gėlės žiedą.
