Andrius Palionis, „socialdarbiečių“ deleguotas į Vyriausybę, pagaliau prisaikdintas naujuoju žemės ūkio ministru. Šio politiko kelias į Vyriausybę užtruko – anksčiau jo kandidatūra į aplinkos ministrus neperėjo Dalios Grybauskaitės filtro. Ministras – LRT TELEVIZIJOS laidos „Dienos tema“ studijoje.
– Kaip manote, ar žemės ūkio ministru tapote todėl, kad tai ne Aplinkos ministerija, ar todėl, kad prezidentai pasikeitė?
– Tikriausiai šitą klausimą reikėtų užduoti ne man, dėl ko tapau žemės ūkio ministru, o aplinkos ministru netapau. Tikriausiai buvusios prezidentės ir dabartinio prezidento klausimas.
Taip pat skaitykite
– Kurioje srityje jaučiatės labiau kompetentingas? Kur ramiau jaustumėtės?
– Matote, žemės ūkis ir aplinka – daug sąlyčio taškų. Dėl klimato kaitos, jeigu žiūrėtume. Laisvai jausčiausi ir vienoje ministerijoje, ir kitoje.
– Kaip galvojate, kodėl „valstiečiai“ atidavė koalicijos partneriams Žemės ūkio ministeriją, iš esmės savo teritoriją?
– Gal dėl to, kad neatiduotų mums Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios mes, kaip socialdemokratai, labiau ir norėjom. Gal dėl to pasiūlė sau brangų daiktą į mums brangų.
– Ankstesnis žemės ūkio ministras G. Surplys sakė, kad palieka ministeriją, kurioje didžiulis pasipriešinimas perkėlimui į Kauną. Prezidentas prieš perkėlimą, jūs asmeniškai taip pat esate prieš. Tai kaip bus dabar su tuo ministerijos perkėlimo projektu, kuris jau kaip ir prasidėjo?
– Projektas yra prasidėjęs, jau patvirtintas patalpų nuomos konkurso laimėtojas. Mano pozicija: turime būti racionalūs ir taupyti valstybės pinigus, viešuosius finansus. Ką šiandien suspėjau padaryti, tai bent įvertinti. Mes puikiai žinome iš viešosios erdvės, ministerijos nuomos Kaune mėnesio išlaidos – beveik 82 tūkst. eurų. Tai mes čia, Vilniuje, turime centrą, patalpas nuomojomės iš Turto banko, už metus mokam šešiasdešimt kelis tūkstančius. Tai realiai 12 kartų per metus didesnė suma, daugiau nei 12.
Yra ir daugiau aspektų: Darbo kodekso pasikeitimai, kur reikės atleisti darbuotojus, išmokėti išeitines išmokas. Jeigu mes tą padarysime iki ateinančių metų liepos 1 d., dar pagal senas nuostatas, nes yra ministerijų žmonės, sukaupę atostogų po 200 ir daugiau dienų, paprasčiausiai ministerijoje tiek nebus finansinių lėšų išmokėti išeitines. Tie, kurie nenorės į Kauną, išeis iš darbo. Tai, manau, rytoj turėsiu susitikimą su ministerijos profsąjungomis.
– Kaip suprantu, linkstate stabdyti šį projektą?
– Linkstu įvertinti šitą projektą. Visą laiką reikia žiūrėti, kiek yra pliusų, kiek yra minusų.
– Matot nors vieną pliusą ministerijos perkėlimo į Kauną?
– Ministerijos perkėlimui neįvardijant Kauno gal ir matyčiau.
Taip pat skaitykite
– Bet vertinant Kauną konkrečiai nors vieną pliusą?
– Naujos patalpos. Nors čia irgi ką tik suremontuotos patalpos. Kol kas ne.
– Tai jūs jau faktiškai įvertinęs?
– Ne, nesu dar tikrai įvertinęs, nes neturiu dar visos medžiagos. Bet, aišku, reikia suprasti ir tą galimybę, kad šiandien Kaune jau ministerijoje dirba 23 žmonės. Yra patalpos, kurios yra nuomojamos iš Turto banko. Tas veidrodinis ministerijos veidas, kuris yra Kaune... Irgi reikia spręsti problemas.
– R. Karbauskis, „valstiečių“ lyderis, yra žemės ūkio oligarchas, ir ministerijos perkėlimo projektas taip pat yra jo idėja. Kalbama, kad buvo tariamasi ir su V. Matijošaičiu tokius mainus daryti, kad čia buvo ir V. Matijošaičio prašymas perkelti nors vieną ministeriją į Kauną. Jūs jau kalbėjote su R. Karbauskiu? Jis jums pasakė, ką leis daryti, ko neleis daryti žemės ūkio sektoriuje?
– Mes tikrai kalbėjomės. Bet apie sprendimus, jeigu ne apie ministerijos perkėlimą, apie sprendimus, kuriuos turi vykdyti ministras, eidamas savo pareigas, tikrai jokių nurodymų nesu gavęs.
– Jis yra įtakingas žmogus žemės ūkio sektoriuje?
– Manau, taip. Bet tikrai ne jis vienas, yra ir daugiau. Yra asociacijų, kurios atstovauja nemažoms ūkininkų grupėms.
– Dar viena „valstiečių“ ir šios Vyriausybės idėja – „vaučeriai“. Jie taip pat yra prie pabaigos kaip projektas, ir jūs taip pat nepritariate.
– Man teko susitikti per tas 2 savaites nuo paskyrimo, bet kaip ministrui be portfelio. Susitikti ir su žemę dirbančiais žmonėmis, ir su kitais žmonėmis. Jie nėra patenkinti šituo sprendimu, jeigu tiksliau pasakyčiau. O iš kitos pusės ir aš pats ne kartą esu sakęs, kad už Kaimo plėtros programos pinigus realiai mes ir taip turime daug projektų, nemanau, kad tai yra racionalus sprendimas tuos pinigus mėtyti.
– Tai koks bus jūsų sprendimas „vaučerių“ klausimu?
– Aš jau pasakiau, kad nepritariu.
Taip pat skaitykite
– Naikinsite šitą programą?
– Taip.
– O ką mano apie tai premjeras S. Skvernelis, nes tai buvo viena iš jo rinkimų programos dalių?
– Kai buvo pirmieji mūsų susitikimai ir kalba apie šitą ministeriją, mano buvo viena iš sąlygų, kad nepritarsiu šitam projektui.
– Vadinasi, „vaučerių“ nebus. Pone A. Palioni, kokia yra jūsų žemės ūkio politikos vizija? Atsiverčiau „socialdarbiečių“ partijos programą – apie žemės ūkio politiką ten yra 2 sakiniai. Galiu netgi pacituoti: „Žemės ūkio paskirties žemė turi priklausyti ją dirbantiems žmonėms. Sieksime didinti žemės ūkio efektyvumą ir skatinti ūkių ir ūkininkų kooperaciją.“ Iš esmės nepasakyta nieko.
– Noriu pasakyti, kad aš tuos sakinius ir įrašiau.
– Tai yra tik tiek?
– Ne. Žemės ūkio ministerijoje, supraskim, – ne tik žemės ūkis. Yra žymiai platesnės sferos. Žuvininkystė ir Veterinarijos tarnyba, vartotojų apsauga ir maisto kokybė. Tikrai yra labai daug. O dėl žemės ūkio ir dėl kooperacijos... Mes turime daug problemų ir dėl pačių pieno supirkimo kainų, ir dėl gyvulių supirkimo kainų, dėl ko ir mažėja pienininkystės ūkių, gyvulininkystės. Praeitos kadencijos Vyriausybės nepabaigtas projektas „Pienas LT“ turėtų būti tas gerasis pavyzdys ūkininkams, kad kooperacija gali padėti derybose su gamintojais, su perdirbėjais.
Norisi, kad „Pienas LT“ irgi būtų efektyvesnis, nors irgi, šnekant su ūkininkais, kurie dabar pardavinėja pieną, sako: „Jeigu nebūtų „Pienas LT“, tai supirkimo kaina būtų dar mažesnė.“ „Pienas LT“ pernai uždirbo 1 mln. 390 tūkst. grynojo pelno, plius padarė 400 tūkst. investicijų, tai manau, kad ji turėtų balansuoti su nuliniu pelnu, tą visą grietinėlę atiduoti ūkininkams. Aišku, sprendimus priima ir patys ūkininkai, nes tai yra kooperacija. Bet tokios kooperacijos turėtų būtų geri pavyzdžiai, nes mes, lietuviai, nelinkę kooperuotis.
– O kaip jūs galėtumėte tai paskatinti, jeigu, kaip sakėte, lietuviai nelinkę kooperuotis, ir lyg kiekvieno ministro buvo tokia vizija – skatinti kooperaciją?
– Netgi bendraujant su žemės ūkio asociacijomis, ir jos supranta, kad reikia kooperuotis, ypač smulkiems ir vidutiniams ūkiams, jeigu nori konkuruoti rinkoje. Noras yra susitikti ir su „Pienas LT“ vadovais, kad gal reikia patarimų ūkininkams. Tiesą pasakius, nežinau, dėl ko tas pelnas paliktas, gal jie planuoja investicijas, didinti savo pajėgumus. Negaliu to pasakyti. Bet manau, kad „Pienas LT“ turėtų būti vienas iš tų gerųjų pavyzdžių ir skatinti ūkininkus kooperuotis.
– Ministre, jau turite savo komandą, kurią atsivesite?
– Dar ne visą komplektą.
– Kalbama, kad jūs galite atsivesti į savo komandą Aleksandrą Spruogį, buvusį aplinkos, energetikos viceministrą, kuris skandalingai nuskambėjo patekęs į brakonieriavimo [skandalą].
– Teisybę pasakius, negirdėjau tokių kalbų. Bet to neplanuoju.
– Kad jis bus jūsų komandoje?
– Net nesu šnekėjęs nė su vienu asmeniu apie jį.
– Ministre, dar kalbama, kad viena iš vizijų galėtų būti tai, kad tiems didiesiems, stambiesiems ūkininkams būtų mažinama ES parama ir kreipiama į smulkiuosius, vidutinius ūkius.
– Šnekėjau su ministerijos atsakingais skyriais, kaip mes galėtume padaryti, kad išskirtume, kad konkuruotų ūkiai pagal savo pajėgumus. Natūralu, kad kai turime bendrą krepšelį, stambus ūkininkas ir vidutinis nesukonkuruos rašant projektus ir samdant įmones, kurios tuos projektus rašo. Mintis būtų tokia, kad reikia išskaidyti tą paramą į atskirus vokus, kad stambūs konkuruoja su stambiais, vidutiniai – su vidutiniais, smulkūs – su smulkiais.
