Verslas

2019.08.20 13:38

Keliaujant į Kaliningradą gauti vizą – lengviausia dalis, visos problemos prasideda po to

aplikavusių dėl vizos žmonių el. pašto dėžutes užplūsta šlamšto laiškai
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.08.20 13:38

Užsiregistruoti, kad gautum vizą į Kaliningradą, ir jos sulaukti – paprasta. Visos problemos kyla po to: prie pasienio kai kuriems tenka laukti net septynias valandas, o dar daugiau žmonių po kelionės užplūsta šlamšto laiškai.

Kaliningrade apsilankęs Martynas pasakoja, kad sprendimą aplankyti šį miestą paskatino supaprastinta vizos gavimo procedūra. Anot jo, pats vizos gavimas buvo sklandus – užpildžius prašymo formą atsakymas dėl vizos suteikimo ar nesuteikimo pasiekia vos per kelias darbo dienas.

Martyno teigimu, pats procesas niekuo nesiskiria nuo kitų šalių vizos gavimo, tačiau problemų ėmė kilti po to – pateikus prašymą dėl vizos gavimo į elektroninę pašto dėžutę ėmė keliauti šlamšto laiškai, kurie šios dėžutės iki tol niekada nepasiekdavo.

„Praėjus dienai ar dviem po vizos gavimo į tą elektroninio pašto adresą atėjo šlamšto laiškas. Aš jo nepavadinčiau net šlamšto laišku. Tai buvo toks šiek tiek, kaip anglai sako, targeted spam [liet. tikslinis šlamštas]. T. y. panašu, kad tai buvo pritaikyta konkrečiam asmeniui. Mane tai sudomino, nes į tą elektroninio pašto adresą, nepaisant to, kad jis gyvas kelerius metus, į jį jokio šlamšto neateidavo“, – pasakoja Martynas.

IT srityje dirbantis pašnekovas įsitikinęs – negali būti sutapimas, kad praėjus dienai ar dviem po vizos suteikimo į pašto dėžutę atkeliauja tokie laiškai, kuriuose siūloma užeiti į įvairias rusiškas internetines svetaines.

„Sutapimų tikimybę, kad tiesiog taip atėjo šlamšto laiškas, vis dėlto atmesčiau. Negali sakyti, kad garantuotai yra vienaip ar kitaip, bet tikimybė labai didelė, kad elektroninio pašto adresas, nors ir pateiktas vizos gavimo tikslais, nuteka į kitas struktūras. Bet vėlgi, šioje vietoje problema ta, kad tai nėra tas atvejis, kad kažkas traukia piniginę iš kišenės ir tu jį pagauni už rankos. Su IT sauga tie įrodymai yra tokie, kad tu niekada negali tvirtinti, kad 100 proc. yra taip, bet tikimybė yra didelė“, – tvirtina Martynas.

Labiausiai nerimauti verčia laiškai su nuorodomis

Martyno teigimu, bene labiausiai derėtų nerimauti dėl laiškų, kurie nesunkiai gali patekti net ir pro pašto dėžučių apsaugą. Tai laiškai, kurie atrodo taip pat, kaip ir įprasti laiškai, tačiau juose siūloma paspausti atsiųstą nuorodą. Tai padarius, kompiuteris gali būti užkrėstas virusu, kuris gali suteikti galimybę nuolat stebėti kompiuterį arba jį traukti į vadinamąsias botnet atakas.

Dėl šios priežasties Martynas siūlo naudotis tokiomis elektroninio pašto sistemomis, kurios turi pakankamai stiprią apsaugą nuo vadinamųjų šlamšto laiškų. Jeigu laiškai pašto dėžutę vis dėlto pasiekia, Martynas siūlo ją uždaryti keliems mėnesiams, o po to ją vėl aktyvuoti ir pažiūrėti, ar laiškai tebeateina.

Būtent taip nutiko ir pačiam Martynui – uždarius pašto dėžutę ir po kurio laiko ją aktyvavus šlamšto laiškai nebeateidavo.

LRT.lt kalbintas Dainius teigia iš kelionės grįžęs vos prieš dieną ir šlamšto laiškų kol kas negavęs, bet jų laukiantis: „Girdėjau ne iš vieno žmogaus apie tai. Reikėjo vis dėlto nurodyti kitą elektroninį paštą registruojantis. Iš tikrųjų įdomu, kaip tai veikia, kur nueina tie kontaktai.“

Kaliningrade dar liepos mėnesį apsilankiusi Justina teigia apie tokius laiškus taip pat girdėjusi, tačiau jų taip ir nesulaukusi: „Girdėjau ir mačiau socialiniuose tinkluose, kad tokių situacijų lyg ir buvo. Aš pati tokių laiškų tikrai neaptikau. Žinoma, šlamšto dėžutėje kasdien nesikuičiu. Dabar, kai priminėte, gal ir reikėtų dar kartą pasižiūrėti, bet šiaip negavau jokio šlamšto, abejoju, kad tokių laiškų turiu.“

Jau ne kartą Kaliningrade lankęsis Maksas LRT.lt taip pat teigia, kad tokių laiškų negavo, tačiau svarsto, kad jų gavę žmonės galėjo nesaugiai naudotis interneto prieiga, būdami Kaliningrade: „Man neteko su tuo susidurti, nieko negaunu. Gal tiesiog kiti neatsakingai naudojasi internetu Rusijoje ir dėl to gauna tuos laiškus. Kiek žinau, Rusijoje internetinis sukčiavimas gan paplitęs.“

Laiškai siunčiami daugeliui, bet pasiekia ne visus

IT specialistas Marius Pareščius LRT.lt teigia susidūręs su panašiais pažįstamų įpročiais, dalis jų šlamšto laiškus gavo, dalis – ne: „Klausimas – kas tai siunčia, kodėl tai siunčia, iš kur gauna adresatus, ar tai yra kažkokie hakeriai, kurie išlaužė migracijos tarnybos puslapį, ar tai – valstybinės reikšmės. Niekas nežino, niekas negali to nei patvirtinti, nei paneigti.“

M. Pareščiaus nuomone, vis dėlto tokius šlamšto laiškus gauna didžioji dalis žmonių, paprašiusių suteikti vizą. Kaip ir Martynas, M. Pareščius rekomenduoja tokiais atvejais atkreipti dėmesį, ar naudojama pašto dėžutė turi pakankamai stiprią apsaugą, kuri galėtų apsaugoti gavėją nuo šlamšto laiškų, neaiškių siuntėjų ir kt.

„Visą laiką tokiems neaiškiems laiškams rekomenduojame susikurti atskirą elektroninio pašto adresą, kurį reikėtų naudoti kelis kartus per metus registracijai įvairiose svetainėse, bet nenaudoti savo pagrindinio elektroninio pašto adreso. Niekas juk nesako, kad naudokite tą elektroninį paštą, kurį naudojate kiekvieną dieną. Juk nėra tokios prievolės“, – sako M. Pareščius.

Atkreipus dėmesį, kad vis dėlto kreipiantis dėl vizos daugeliui žmonių gali net nekilti mintis, jog asmens duomenų, o tarp jų ir elektroninio adreso, pateikimas gali būti nesaugus, M. Pareščius akcentuoja – nereikia pamiršti, kad tai yra šalis, kuri į savo saugumą žiūri kitaip.

„Neužmirškime, kad tai yra kitokia šalis. Tai yra šalis, kuri per paskutinius 10–15 metų parodė, kad ji turi tam tikrą poelgių grandinę, kurioje šnipinėjimas arba sekimas tų žmonių, kurie atvažiuoja į šalį, aiškinimasis apie juos informacijos, iš vienos pusės, norint apsaugoti šalį, yra perdėtas. Mes, kaip kaimynai, tie, kuriuos jie norėtų daugiau pažinti, daugiau žinoti, esame vienas iš tų, vadinkime, taikinių, kuriuos jie norėtų labiau pačiupinėti. Ar mes tai leisime kaip vartotojai, jau yra mūsų valia“, – sako M. Pareščius.

Primena – asmeniniams reikalams derėtų naudoti asmeninį paštą

M. Pareščius taip pat primena, kad jokiems asmeniniams tikslams, taip pat ir vizos gavimui, nederėtų naudoti darbovietės elektroninio pašto adreso. Anot M. Pareščiaus, asmeniniai susirašinėjimai negali būti siejami su įmonėmis.

„Kas liečia grėsmes, kurios yra susijusios su vartotojo užkrėtimu, duomenų paviešinimu ir pan., tos grėsmės egzistuoja, nepriklausomai nuo to, ar jūs važiuojate į Kaliningradą, ar ne. Jūs kasdien gaunate kažkokius laiškus, kurių dalyje gali būti šlamštas, virusai, įvairūs paveikslėliai, kurie jus pažymi, seka“, – teigia M. Pareščius.

Jo aiškinimu, norint apsisaugoti nuo tokių laiškų ar jų galimos žalos, derėtų naudoti antivirusines programas, saugias naršykles su naujausia versija, naujausią „Windows“ ar kitą operacinę sistemą ir taip pat atkreipti dėmesį į tai, kokius laiškus gaunate.

„Jeigu gavote kažką, kas yra įtartina, trinate, neatidarinėjate, jums tai nėra adresuota. Tai nėra jums žinomas siuntėjas, jūs nelaukiate to laiško, todėl trinkite. Tai nėra jūsų draugas, kuris jums rašo, tai nėra jūsų mergina, kaip dalyje tų laiškų rašoma, kad mergina nori susipažinti, o tu „Paspausk nuorodą, užeik į svetainę ir pasižiūrėk mano socialinio tinklo profilį.“ Ne. Tai yra ne jums. Tai yra masėms. Jeigu užeisite, pasekmės gali būti įvairios“, – perspėja M. Pareščius.

Jo tvirtinimu, dalis tokių nuorodų tiesiog naudojamos reklamai, tačiau kita dalis gali turėti ir piktesnių planų ir, pavyzdžiui, rinkti informaciją apie laiško gavėją.

Septynios valandos pasienyje: dokumentus teko pildyti kirilica

Tiesa, elektroniniai laiškai nėra vienintelė problema, su kuria gali susidurti į Kaliningradą vykstantys žmonės. Kaip LRT.lt teigia pašnekovai, nors vizą gauti gana nesudėtinga, kirsti pasienį gali būti daug sunkiau. Su dviračiu keliavęs Martynas teigia sieną kirtęs vos per keliolika minučių. Tokia pačia patirtimi dalijasi ir Dainius. Tačiau automobiliu vykusi Justina sako, kad pasienyje teko sugaišti kelias valandas, kol galiausiai pavyko jį kirsti.

„Buvo girdėję, kad Nidos pasienyje tikrai nebūna eilių. Galvojome, kad nereikės laukti, – pasakoja Justina. – Šiek tiek labiau baiminomės dėl to, kaip mums pavyks susikalbėti su pasieniečiais, nes iš esmės nė vienas vykstantysis nekalbėjo rusų kalba. Gebame susikalbėti tik buitiniame lygmenyje nuo mokyklos laikų likusiais pagrindais. Mūsų nuotykiai prasidėjo nuo to, kad taip įkliuvome, taip laimėjome loteriją, kad pasienyje laukėme septynias valandas.“

Anot jos, patys pasieniečiai buvo nustebinti susidariusių eilių. Pašnekovė svarsto, kad tam įtakos galėjo turėti ir tai, kad jie į Kaliningradą vyko praėjus nedaug laiko po to, kai įsigaliojo supaprastinta vizų išdavimo tvarka.

Justinos teigimu, nuotykiai ilgu laukimu nesibaigė. Nors pasieniečiai buvo itin mandagūs, iš karto perspėjo, kokius dokumentus reikės pateikti, kokia patikra bus vykdoma, jiems buvo pateikti dokumentai rusų kalba. Negana to, juos užpildyti taip pat reikėjo ne lotyniškais rašmenimis, o kirilica.

„Tas formas anglų kalba mes buvome susiradę dar prieš tai internete, tai tos formos iš esmės atitinka realias, bet viskas baigėsi taip, kad galiausiai vis tiek pildėme dokumentus, kurie buvo paruošti rusiškai, ir vis tiek pildėme kirilica. Užpildžius dokumentus, pro automobilius eilėje dar praėjo muitininkas, gana geranoriškai pasakė, ką reikėtų pasakyti, ką papildomai užpildyti. Tai nustebino, nes buvome girdėję, kad jie labai atžagariai bendrauja ir nieko nepadeda“, – sako Justina.

Nuostabą kėlė apleistos vietovės ir netgi pievos

Nors kirsti pasienį dviračiais, rodos, lengviau, LRT.lt pašnekovai dalijasi, kad įspūdžiai nėra vien tik teigiami. Kaip sako Dainius, nors daugelis linkę manyti, kad dviračių kultūra prasta Lietuvoje, Kaliningrade ji dar prastesnė. Paklaustas, kokį patarimą duotų kitiems, vykstantiems į Kaliningradą, Dainius juokauja – nevažiuokite dviračiu.

„Sekmadienį jie galbūt lėčiau gyvena, nes sekmadienį viskas vyko labai gražiai: aplenkia, aplenkdami palieka vietos. Bet kitą dieną buvo visiškas pragaras kelyje, todėl galiausiai buvau nutrenktas. Eismo tikrai daug, važiuojant nuo Karaliaučiaus link Primorsko. Minant buvo daugiau ne to fizinio, bet psichologinio krūvio, streso, šoko, kad manęs nenutrenktų“, – sako Dainius.

Martynas pasakoja atkreipęs dėmesį ir į tai, kad važiuojant dviračiais teko pastebėti ne tik nemažai apleistų vietų, bet ir apleistų pievų: „Vienur kitur matyti, kad augina kviečius. Karvių besiganančių irgi nesimato. Turbūt visa ekonomika ten pastatyta ant tokio Rusijos palaikymo, karinių bazių personalo. Kareivių ir aptarnaujančio personalo skaičius Kaliningrado srityje yra tiesiog... Išeina iš bet kokio sveiko proto ribų.“

Tokiais ar panašiais įspūdžiais dalijosi ir kiti LRT.lt pašnekovai. Anot jų, dalis Kaliningrado srities atrodo sutvarkyta ir prižiūrėta, kita – apleista arba tiesiog tapusi karine zona, kurioje piliečiams lankytis, savaime suprantama, negalima.

„Tame pusiasalyje, kur yra Kaliningradas, praktiškai didelė dalis jo yra tokios zonos su ribotu užsieniečių lankymusi. Jeigu važiuoji, galima važiuoti tik keliais, negalima šmirinėti po miškus. Kur tik pasuki, ten kažkokia karinė bazė. Tai nuteikia... Man tai labai nepatinka“, – sako Martynas.

Grynųjų kelionėje gali ir neprireikti

Vis dėlto miestai, anot pašnekovų, atrodo kur kas geriau. Be to, kainos lietuviams turėtų būti gana patrauklios ne tik Kaliningrado parduotuvėse, bet ir restoranuose. Anot Justinos, vakarienė dviem žmonėms prabangiame restorane atsiėjo 18 eurų. Jos vertinimu, už panašią vakarienę Lietuvoje tektų sumokėti gerokai brangiau – apie 50 eurų.

Anot Dainiaus, nesunkiai pavyksta išsiversti ir neturint grynųjų pinigų, nes net ir kaimo parduotuvėse paprastai yra galimybė atsiskaityti kortele. Būtent tokioje parduotuvėje mažą „Coca-colos“ buteliuką jis įsigijo už 80 rublių, arba maždaug vieną eurą, ir net už tokią sumą jis galėjo atsiskaityti kortele.

Kalbėdami apie Kaliningrado žmones, LRT.lt pašnekovai teigia, kad jų, kaip ir visur, yra visokių. Nors daugelis teigia važiavę paneigti vyraujančių stereotipų, kai kurie pripažįsta, kad teko sutikti žmonių, kurie stereotipus ir patvirtino.

Dainius teigia apsistojęs svečių namuose, kuriuose iki ankstyvo ryto bendrose poilsio erdvėse buvo girtaujama: „Nuėjau į „hostelį“, tai nežinau, ten buvo kažkokie karininkai ar dar kažkas. Ten butelius vakare suko, triukšmavo iki 4 val. ryto bendrose patalpose. Iš ryto administratorė sakė – pas mus yra ši problema. Turime kiekvieną dieną kažkokių, kurie atvažiuoja ir stipriai užgeria.“

Tai pastebėjęs teigia ir Martynas. Anot jo, su kai kuriais kaliningradiečiais teko netgi padiskutuoti politinėmis temomis, tačiau į lietuvių argumentus jie atsakydavo paprastai: „Tai tik jums taip atrodo.“

„Net pateikus bet kokį argumentą, kad Europoje nėra taip, kaip atrodo, atsakymas yra vienas, kuris rusiškai skamba taip – eta vam tak kažetsia – lietuviškai – jums taip atrodo. Tada jau sakoma sava nuomonė, tada įrodinėja netgi tokius dalykus, kad „Kalnapilis“ yra rusiškas alus. [...] Teko sutikti ir visai kitokių žmonių, kurie labai giria Nidą, sako, kaip ten gražu, kad ten autentika išlaikyta ir pan. Įvairiai yra.“

Paklausti, kokių patarimų duotų dar tik planuojantiems vykti į Kaliningradą, LRT.lt pašnekovai siūlo registruojantis vizai nurodyti ne tą elektroninio pašto adresą, kuris naudojamas kiekvieną dieną, prisiminti rusų kalbos žinias arba vykti kartu su žmogumi, kuris kalba rusiškai, bei su savimi turėti atspausdintus visus reikiamus dokumentus.