Verslas

2019.08.18 21:47

Parama jaunoms šeimoms įsigyti būstą stringa: valstybė žada, o bankai paskolos neduoda

Urtė Korsakovaitė, Aina Mizgirdė, Loreta Mačiulienė, LRT naujienų tarnyba, LRT.lt2019.08.18 21:47

Valstybės parama jaunoms šeimoms pirmam būstui regionuose pirkti sulaukia vis daugiau kritikos. Į paramą pretenduojančios šeimos skundžiasi, kad bankai ir kredito unijos mažuose miesteliuose nesutinka suteikti paskolos, nes būstas esą per pigus.

Bankai kartoja, kad visus galimus klientus vertina atsižvelgdami į grėsmes ir rizikas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad šeima gali atitikti keliamus reikalavimus, bet tai nebūtinai reiškia, kad bankai sutiks duoti paskolą.

Pakruojo rajone gyvenanti moteris kartu su dukrele džiaugiasi užmiesčio ramybe. Nenorėjusi viešintis moteris dabar būstą nuomojasi, tačiau ateityje norėtų savo.

Planavo pirkti butą ir pasinaudoti valstybės parama jaunoms šeimoms, perkančioms pirmąjį būstą regione. Tačiau nei bankai, nei kredito unijos paskolos neduoda, nes esą buto vertė, 3000 eurų, – per menka. O kraustytis į siūlomą didesnį miestą moteris nenori.

„Vis tiek į miestą manęs taip lengvai neišvarys, nors čia turbūt daugelis taip pirštu parodytų smilkinį, ką tu čia veiksi, – sako moteris. – Bet tas pareiškimas, kad čia nori išsaugoti jaunimą regionuose, mažuose miesteliuose, tai čia – burbulas, nesąmonė.“

Tai jau ne pirma šeima, kuri skundžiasi, kad nepavyksta gauti valdžios žadėtos finansinės paramos būstui. Su banko atstovais buvo kalbėtasi ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Tačiau situacija išlieka ta pati, o bankai ir kredito unijos kartoja, kad galimus klientus vertina taip, kaip privalo – pasverdami grėsmes ir rizikas.

„Subsidija jokiu būdu nesprendžia kitų dviejų labai svarbių klausimų. Tai yra, ar užtenka pajamų ir ar užteks pajamų šeimai paskolą apsitarnauti ilguoju periodu, kadangi paskola imama daugybei metų, – aiškina Bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius. – Ir trečiosios problemos, kaip kis kaina, kitaip sakant, turtas, kuris yra perkamas paskolon, ar jis yra perspektyvus, ar ne.“

Daiva Kuršelytė, Lietuvos kredito unijos administracijos vadovė, sako, kad valstybė ir paskolų teikėjai žiūri į skirtingus kriterijus: „Valstybė nevertina skolininkų finansinio pajėgumo, vertina tai, ar tai yra jauna šeima, kokia šeimos sudėtis, ar įsigyjamas turtas yra finansuojamoje teritorijoje. Mes, kredito unijos, vertiname ir finansinį pajėgumą, ir pagal skolininko nuostatas.“

Pretenduojančios į paramą šeimos gali rinktis daug krypčių, kur gyventi. Tačiau joms nustatyta viršutinė riba – pasirinkto būsto kredito suma negali viršyti 87 tūkst. eurų, o apatinės ribos nėra.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pritaria bankams ir sako, kad šeimos turi atsakingai vertinti savo finansus.

„Ir bankai, ir kredito unijos privalo įvertinti galimybes atsakingai mokėti, o kur jau pirkti būstą, tai pasirenka pati šeima iš Lietuvos teritorijos, tos teritorijos kuri yra finansuojama, tai yra ne didmiesčiai, ne kurortinės savivaldybės, – aiškina ministerijos atstovė Svetlana Kulpina. – Mūsų jaunos šeimos tikrai žino, kur galėtų pasirinkti.“

Pasak ministerijos atstovų, ši parama – didžiausia pagalba šeimoms, nors ekspertai sako, kad paramos mechanizmas yra ydingas.

„Jeigu tu nori kažkur išvažiuoti, brolyti, išsipirk savo išvykimą, sugrąžink tą subsidiją, kurią tu esi gavęs, – sako VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas Algirdas Bartkus. – Ir tai iš tiesų daugeliui žmonių, kurie dabar yra gavę šitas subsidijas, atėjus laikui tai jiems tikrai taps kliūtimi ir galvos skausmu.“

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė sako, kad ši paramos programa, skatindama šeimas kraustytis iš miestų į rajonus, kuria naujas problemas.

„Infrastruktūrinės problemos, kur daugiau žmonių renkasi gyventi regione, reikia jiems vaikus vežioti į mokyklas ir panašiai, – vardina Ieva Valeškaitė. – Ta programa, viena vertus, gyventojams gali naudinga atrodyti, kita vertus, ji gali priversti juos padaryti nelabai racionalius sprendimus.“

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dėl paramos kreipėsi beveik penki tūkstančiai jaunų šeimų, iš jų kriterijus atitiko daugiau nei tūkstantis. Bankai kreditus suteikė beveik 800 šeimų.