Verslas

2019.08.16 21:07

Specialistė: dėl pesimistinių ekonomikos prognozių pensininkai prarado tūkstančius eurų

Aistė Valiauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.08.16 21:07

Dėl pesimistiškų ekonomikos prognozių pensininkai per dvejus metus prarado apie tūkstantį eurų. Taip skaičiuoja Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė. Ji aiškina, kad valdžia skaičiuodama, kiek gali kelti pensijas, renkasi pesimistiškiausią ekonomikos augimo prognozę, kuri po to viršijama.

Politikai aiškina, kad taip apsisaugo nuo galimos krizės ir kaupia rezervą, o ir taip, pasak jų, pusė ekonominio prieaugio skiriama pensijoms.

Turgaus pakraščiuose prekiaujantys pagyvenę žmonės bando eurą kitą prisidurti prie pensijos. Statistikos departamento duomenimis, šalyje skursta apie 40 procentų pensininkų. Pensijos yra indeksuojamos, tam naudojami septynerių metų ekonomikos augimo duomenys – trejų praėjusių rodikliai ir trejų būsimų metų prognozės.

„Kas įdomu, kad šalyje prognozės visada labai blogos ir nuo tikrų skaičių skiriasi 30 procentų. Dėl to, kad taip yra, pensijos nukentėjo apie 15 procentų“, – sako D. Čibirienė.

Pavyzdžiui, pernai prognozuotas beveik 6 procentų augimas, nors užfiksuotas realus augimas siekė 9 procentus. Taip pat matyti, kad ir tolesnių metų prognozės šiemet jau optimistiškesnės nei pernai. Vidutinė pensija siekia 344 eurus. Specialistė teigia, kad pensijos, jei esą būtų skaičiuojamos pagal realesnę prognozę, o ne pesimistiškiausią, augtų labiau.

„Dėl sumažintų koeficientų gyventojo pensija siekia 300 eurų, jis per dvejus metus praranda apie 1000 eurų. 2018 metais jis prarado 433 eurus, o 2019 metais – 548 eurus“, – tikina D. Čibirienė.

Politikai pripažįsta – imdami pesimistišką prognozę apsidraudžia, kad užklupus krizei pinigų nepritrūktų.

„Kai viskas gerai, tai ir problemų mažiau – galima sukaupti rezervą. Bet jei atsitinka recesija, pagal įstatymą pensijų mažinti negalima, tam sukuriamas rezervas“, – teigia Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas.

Valdžios atstovai teigia, kad pensijoms ir taip skiria didelę dalį pinigų.

„Viskas priklauso nuo turimų pinigų kiekio, formulė visada priderinama prie to, kiek galimybių ir kiek politiškai yra valios – šiandien gali pasakyti „valio“ yra daug. Beveik pusė mūsų kasmetinio ekonominio prieaugio išleidžiama pensijoms didinti“, – sako T. Tomilinas.

A. Sysas teigiam kad reikia galvoti ne tik apie pensijas, bet apie darbo užmokesčio didinimą.

„Mums reikia kalbėti ne apie tai, o apie darbo užmokesčio kėlimą. Jei jis didėtų sparčiau, tai automatiškai, pensijos didėtų labiau“, – tikina jis.

Anot D. Čibirienės, kol dabartiniai pensininkai gauna išmokas pagal pesimistines prognozes, būsimiesiems ji skaičiuojama pagal daug optimistiškesnes.

„Liūdna yra tai, kad kai „Sodra“ duoda informaciją apie pensijas, ji nerodo pesimistinių prognozių, naudojamos kitos. Žmonės gauna informaciją apie vienokią tendenciją, o faktai, kaip matome, – infliacija didėja sparčiau nei pensijos“, – pastebi asociacijos prezidentė.

„Sodra“ teigia, kad būsimos pensijos skaičiuoklėje taikomos ilgojo periodo Europos Komisijos prognozės, taigi pagal jas ateitis gali atrodyti Itin šviesi, o pensijai atėjus, gali tekti skaudžiai nusivilti.