Vienas svarbiausių Jungtinių valstijų ekonomikos nuosmukį pranašaujančių rodiklių – trumpalaikių valstybės obligacijų pelningumo padidėjimas sukrėtė Amerikos ir viso pasaulio akcijų rinkas. Tuo metu prezidentas Donaldas Trumpas ir toliau tvirtina, kad Amerikos ekonomika laikosi puikiausiai, o dėl finansinių nesklandumų kaltina šalies centrinį banką, Kiniją, Vokietiją ir visas kitas užsienio valstybes.
Pagrindinių Amerikos akcijų rinkų nuosmukis trimis procentais šį trečiadienį siejamas būtent su gero nežadančiais Jungtinių Valstijų obligacijų rinkos svyravimais. Įprastai trumpalaikės – dvejų metų trukmės obligacijos uždirba mažiau nei ilgalaikės – 10 metų, nes investuotojai įvertina infliaciją ir kitus rodiklius.
Vis dėlto trečiadienį trumpalaikių obligacijų pajamingumas viršijo ilgalaikių ir tai apvertė pajamingumo kreivę. Ilgametė ekonominė statistika rodo, kad po tokios inversijos maždaug po metų Jungtinių Valstijų ekonomiką ištikdavo recesija. Dabar tai siejama su prezidento D. Trumpo inicijuotais prekybos karais, „Brexito“ problemomis ir aiškiai lėtėjančia Kinijos, bei Vokietijos ekonomika.
„Į tai turėtume labai rimtai žiūrėti. Obligacijų rinka retai klysta. Taigi prieš obligacijų rinką nestatyčiau. Rinka labai aiškiai sako, kad prekybos karai – siaubingas dalykas pasaulio ekonomikai. Gal Trumpo „Amerika –pirmiausia“ politika ir duos Amerikai kokios nors naudos artimoje perspektyvoje, bet kalbant apie ilgalaikius dalykus, bus tikrai blogai ir Amerikai, ir pasaulio ekonomikai“, – sako JAV rinkų analitikas Rossas Gerberas.
Savo ruožtu Jungtinių valstijų prezidentas toliau tvirtina, kad Amerikos ekonomika stipriausia pasaulyje, nors naujausi duomenys aiškiai rodo, kad dėl problemų su importu iš Kinijos gamyba Jungtinėse valstijose lėtėja ir ūkį palaiko tik vartojimas.
„Mes smarkiai laimime prieš Kiniją. Kompanijos ir darbo vietos iš ten bėga. Mums kainos nepakilo, o kai kuriais atvejais sumažėjo. Kinija nėra mūsų problema, nors situacija Honkonge nepadeda. Mūsų problema – federalinis bankas. Palūkanas kėlė per daug ir per greitai. Dabar per lėtai mažina“, – tviteryje rašė D. Trumpas.
Formaliai prezidentas negali daryti jokios įtakos federalinių rezervų banko tarybai nustatančiai bazines palūkanų normas. Iki šiol jos buvo didinamos, nes Amerika pagaliau atsigavo po 2008-ųjų bankų krizės, bet prezidento D. Trumpo prekybinis karas su Kinija gerokai sumažino centrinio banko optimizmą.
„Manau, tikrai neverta šokinėti iš džiaugsmo ir tvirtinti – „štai kokia dabar puiki mūsų ekonomika“. Obligacijų rinka gal ir rodo, kad Jungtinių valstijų ekonomika stipri šiandien, bet po metų taip nebebus“, – prognozuoja analitikas.
Naujausi pasaulinės ekonomikos rodikliai parodė, kad smarkiai lėtėja ne tik Kinijos ekonomikos augimas, bet ir tokios pagrindinės šalys – eksportuotojos, kaip Vokietija paskutiniu metu fiksuoja ūkio recesiją.
Plačiau – reportaže.
