Verslas

2019.08.19 14:59

Nepaskandinamas „Nord Stream 2“ laivas atsitrenkė į Danijos uolas, bet ar tai jį sustabdys

Evaldas Labanauskas, LRT.lt2019.08.19 14:59

Rusijos energetikos monopolininko „Gazprom“ planus jau nuo kitų metų eksportuoti dujas į Vakarų Europą, apeinant Ukrainą ir kitas Rytų Europos tranzitines šalis, gali sujaukti Danija. Baltijos dugnu tiesiamo dujotiekio „Nord Stream 2“ (NS2) darbai stringa, nes negaunamas leidimas tiesti vamzdžių Danijos ekonominėje zonoje. Taip pat virš projekto kabo JAV sankcijų grėsmė. Bet bent kol kas NS2 beveik sėkmingai apėjo visas kliūtis.

Ne tik verslas

NS2 epopėja prasidėjo dar 2015 m.rugsėjį, kai „Gazprom“ su penkiomis Europos kompanijomis (ENGIE S.A., OMV AG, „Royal Dutch Shell plc“, „Uniper SE“ ir „Wintershall Dea GmbH“) pasirašė susitarimą dėl įkūrimo kompanijos „Nord Stream 2 AG“ (registruota Šveicarijoje), kuri nuties dviejų linijų dujotiekį iš Rusijos (į vakarus nuo Sankt Peterburgo) iki Vokietijos Greifsvaldo miesto (atstumas – apie 1200 km).

Iš pradžių 50 proc. akcijų atiteko „Gazprom“, o po 10 proc. – europiečiams. Vis dėlto netrukus Europos kompanijos pasitraukė iš akcininkų sudėties dėl Lenkijos konkurencijos tarnybų grasinimo imtis priemonių, bet liko investuotojomis, dengiančiomis iki 50 proc. NS2 projekto kaštų, kurie tuomet planuoti apie 9,5 mlrd. eurų (dabar kalbama apie 11 mlrd. eurų).

Pagal planą, NS2 turėtų pradėti veikti jau kitų metų pradžioje ir į Europą galės tiekti 55 mlrd. kub. metrų gamtinių dujų per metus. Projektas jau gavo 4 iš 5 šalių, per kurių vandenis tiesiamas dujotiekis, leidimus – iš Rusijos, Suomijos, Švedijos ir Vokietijos.

„Projektas įgyvendinamas pagal planą. Iki rugpjūčio 10 dienos virš 1700 km vamzdžių yra nutiesta. Šiuo metu darbai vyksta Suomijos ir Rusijos vandenyse, Švedijos dalis – baigta“, – LRT.lt teigė „Nord Stream 2 AG“ vyresnysis patarėjas Romansas Baumanis.

Pasak jo, „NS2 yra grynai komercinis projektas, skirtas užtikrinti patikimą, prieinamą dujų tiekimą europiečiams, kuriems dujų reikia.“

Tačiau analitikai turi ne tokią vienareikšmišką nuomonę. Visų pirma, kiek reikalingas dujotiekis, – negalima pasakyti, kad dujų vartojimas Europoje augs. Tam prieštarauja ir kovos su klimato kaita planai, kuriems prioritetą pasižadėjo skirti išrinktoji Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, ir auganti alternatyvios energetikos sritis bei didėjantis suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų skaičius Europoje.

Būtent įsitvirtinti rinkoje ir, sumažinus dujų kainas, stabdyti SGD terminalų bei alternatyvios energetikos plėtrą ir yra vienas iš „Gazprom“ tikslų, kurio siekiama per NS2, sakoma pernai atliktoje Europos politikos studijoje „Nord Stream 2“: nebevaldo, bet vis dalina“.

Dar kyla ir dujotiekio grėsmės Baltijos jūros ekologijai, o svarbiausia – geopolitiniai iššūkiai dėl augančios ES priklausomybės nuo rusiškų išteklių. Rusija ne kartą naudojo energetiką savo geopolitiniams tikslams pasiekti. Be to, NS2 – puiki priemonė paspausti tokias tranzitines šalis, kaip Baltarusija, ir / ar net atsisakyti dujų tranzito per Ukrainą. Būtent 2020 m., kai turėtų pradėti veikti NS2, baigiasi Rusijos ir Ukrainos tranzito sutartis.

Nenuostabu, kad Ukrainos „Naftogaz“ nuo pavasario ėmėsi rimtos viešųjų ryšių kampanijos (užsakomieji straipsniai, „Politico Brussels Playbook“ naujienlaiškio rėmimas), siekdama išaiškinti „Gazprom“ planus.

Susiskaldžiusi Europa

Ukrainiečiai čia ne vieni – ypač priešiškomis NS2 laikoma Lenkija ir Lietuva. Tiesa, kitoje pusėje rimtesni ES žaidėjai – labiausiai NS2 suinteresuotos yra Vokietija, Austrija ir Nyderlandai.

„NS2 buvo mūsų politikos nuoseklumo patikrinimas, – birželio pabaigoje euroactiv.hr kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. – Tarpusavyje ES mes sutarėme dėl bendrų energetikos principų, mes sutarėme diversifikuoti mūsų energetikos šaltinius, kad nebūtume priklausomi nuo vieno šaltinio. (...) NS2 – nepagarbos mūsų politikai ir nuoseklumui pavyzdys.“

Vasarį dėl NS2 įvyko susikirtimas tarp dviejų ES didžiųjų – Vokietijos ir Prancūzijos. Vis dėlto Berlynas sugebėjo palenkti Paryžių į savo pusę ir priimta kompromisinė ES gamtinių dujų direktyvos pataisa.

„Bendra politinė pozicija sunkiai klostėsi, kadangi buvo didžiulis pasipriešinimas iš Vokietijos pusės, kuri sugebėjo įtikinti kai kuriuos savo partnerius, kad nereikia pernelyg spausti šito klausimo. Bet sprendimai, kurie buvo priimti Dujų direktyvoje, rodo tam tikrą pozityvą, nors, žinoma, tam tikros nuostatos galėjo anksčiau atsirasti“, – LRT.lt pasakojo Europos Parlamento užsienio reikalų komiteto narys Petras Auštrevičius.

Vyksta užkulisinės derybos

Vieniems – pozityvas, NS2 – negatyvas. Šis kompromisas netiko NS2 ir liepos mėnesį direktyva buvo apskųsta Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

„NS2 gerbia tarptautinę teisę ir ES taisykles bei tiki, kad jos turi būti taikomos visiems, o ne išskirtinai tik jų dujotiekiui. Tai fundamentalūs nediskriminacijos, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principai, – aiškino NS2 atstovas R. Baumanis. – Dujų direktyvos pataisa ne tik kenksminga NS2.“

Kartu jis pridūrė, kad Direktyvos pataisa niekaip nepaveiks NS2 statybos. NS2 tikisi, kad teismas per artimiausius 20 mėnesių priims sprendimą.

„Manau, kad tokie teisiniai veiksmai yra NS2 „dvigubo kelio“ strategijos dalis: dirbti pagal teisę ES, bet užginčyti, jei mano, kad sprendimai diskriminaciniai. Manau, kad Europos Komisija nėra stiprioje pozicijoje, nes viešai ir aiškiai pareiškė, kad pataisos skirtos būtent NS2 (ir vargu, ar paveiks kitus dujotiekius). Net jei bylos sprendimo nebus, pasinaudojant ja galima spausti Europos Komisiją siekti kompromiso dėl elgesio su NS2, kaip ir dėl jo santykių su tranzitu per Ukrainą po 2019 m.“ – LRT.lt prognozavo energetikos ekspertė dr. Katya Yafimava iš Oksfordo energetikos studijų instituto.

Kad toks scenarijus jau pildosi, patvirtino europarlamentaras P. Auštrevičius: „Mano turimomis žiniomis, vyksta tam tikri aktyvūs kontaktai tarp NS2 partnerių ir Europos Komisijos atstovų, ieškoma kompromisų. Teisminiai dalykai – tai matomoji veiksmo pusė, bet yra daug ir nematomos.“

Pasak politiko, dabar reikia laukti Teismo sprendimo ar bent priartėti prie jo ir tuomet Europos Parlamentas galėtų iš naujo formuoti savo poziciją.

Danijos uola palūš?

Dar vienu pagaliu į visas kliūtis kol kas sėkmingai pervažiuojantį NS2 ratą netikėtai tapo Danija. Kaip straipsnio pradžioje paminėta, NS2 leidimus gavo iš 4 valstybių, o penktoji – Danija – spyriojasi. Dujotiekis eitų tarp 147–175 km per Danijos išskirtinę ekonominę zoną.

„NS2 pateikė dvi paraiškas Danijos energetikos agentūrai. Paraiškos procedūros dėl dujotiekio tiesimo į šiaurės vakarus nuo Bornholmo salos buvo užbaigtos ir visos techninės bei aplinkosauginės prielaidos įgyvendintos, o sutikimą maršrutui garantuoja Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, – argumentus dėstė „Nord Stream 2“ vyresnysis patarėjas. – Pareiškos procesas dėl maršruto į pietryčius nuo Bornholmo vis dar tęsiasi, bet konsultacijos rodo, kad nėra jokio nerimo dėl rimtų aplinkosauginių ir techninių iššūkių.“

Tačiau Danija paprašė dar vienos poveikio aplinkai ataskaitos, be kurios neduoda leidimo nė vienam maršrutui. Danijos reikalavimas gali nukelti NS2 veiklos pradžią 8 mėnesiams (t. y. paveikti Rusijos derybas dėl tranzito per Ukrainą) ir papildomai kompanijai kainuoti 660 mln. eurų.

„Danijos energetikos agentūra paprašė „Nord Stream 2 AG“ atlikti ir pateikti poveikio aplinkai įvertinimą dėl prašymo išduoti leidimą maršrutui į pietryčius nuo Bornholmo. Prašymo priežastis – Danijos energetikos agentūra privalo įsitikinti, kad suteikia leidimą saugiam ir ekologiškai optimaliam maršrutui“, – LRT.lt paaiškino Danijos energetikos agentūros atstovas spaudai Ture Falbe-Hansenas. Jis pridūrė, kad NS2 birželio pabaigoje atšaukė savo dar 2017 m. pateiktą paraišką dėl maršruto į pietus nuo Bornholmo.

„Mes nesutinkame su tokiu sprendimu, be kita ko, turint omeny laisvę tiesti vamzdžius šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje, kaip tai įtvirtinta Jungtinių Tautų jūros teisės konvencijoje, kurios narė yra Danija. Vis dėlto būdami apdairūs projekto vystytojai mes privalome užtikrinti NS2 įgyvendinimą ir todėl pateikėme paraišką ir kartu skundą Danijos energetikos agentūros Apeliacijų tarybai“, – teigė R. Baumanis.

Pasak Agentūros atstovo, šiuo metu verčiami dokumentai, ruošiami atsakymai ir nagrinėjamos paraiškos: „Kol kas neįmanoma pasakyti, kiek tai truks.“

„Nord Stream 2 AG“ yra pareiškusi, kad Danijos dujotiekio tiesimo etapas gali būti baigtas per penkias savaites”, – LRT.lt teigė energetikos ekspertė Diane Pallardy, iš energetinio informacijos centro ICIS.

Energetikos ekspertės K. Yafimavos teigimu, jei iki rugsėjo pabaigos NS2 gaus leidimą, bent viena dujotiekio atšaka, tikėtina, pradės veikti kitų metų sausį.

„Dabar pasikeitė Danijos vyriausybė, valdžią perėmė socialdemokratai. Tad gali būti politinių kontaktų iš Vokietijos socialdemokratų pusės, kurie ganėtinai stipriai remia šį projektą ir bandė menkinti jo keliamos rizikos veiksnius. Neatmetu tos galimybės, kad bus bandoma ieškoti politinių susitarimų, – kalbėjo P. Auštrevičius. – Bet reikia turėti omeny, kad Danija turi savų interesų. Danai supranta norvegiškų dujų tranzito reikšmę savo ekonomikai: kuo mažiau „nordstreaminių“ dujų, tuo daugiau danai gali laimėti eksportuojant norvegiškas.“

Vis dėlto D. Pallardy mano, kad „Danijos enegretikos agnetūros veiksmai yra grynai administracinės procedūros, kuriomis siekiama išsiaiškinti projekto poveikį aplinkai.“

K. Yafimava į Danijos ir NS2 ginčo sprendimą siūlo žvelgti kitu kampu ir prisiminti Rusijos dujų tranzito per Ukrainą klausimą po 2020-ųjų. Šiose derybose aktyviai dalyvauja Vokietija ir tranzito per Ukrainą išlaikymu suinteresuotos visos ES šalys.

„Mano nuomone, dabar yra gera galimybė užtikrinti ilgalaikį tranzitą per Ukrainą po 2019 m., jei ES duos garantijas nekelti kliūčių NS2, tarp kurių – Dujų direktyva ir Danijos leidimų išdavimas. Kuo ilgiau atidedamas NS2, tuo mažiau galimybių tokiam susitarimui. Galimybės susitarti bus daug didesnės, jei Danija išduos leidimą iki rugsėjo pabaigos, kas leistų pabaigti tiesti NS2 ir bent iš dalies pradėti jo veiklą nuo 2020 m. sausio, – teigė ekspertė. – Manau, kad Vokietija gali įsitraukti būtent čia – įtikindama Daniją, kad, neatidėliodama leidimo išdavimo, ji atstovaus Ukrainos interesams užtikrinant ilgalaikį tranzitą per jos teritoriją.“

Grasinimai iš už Atlanto – pavėluoti

Dar viena grėsmė NS2 – iš Vašingtono, kuris jau seniai kritikuoja NS2, o labiausiai – Europos įsitraukimą į jį. Liepos pabaigoje JAV Senato komitetas pritarė įstatymo projektui, kuris numato sankcijas NS2 projekto dalyviams. Bet įstatymui dar turi pritarti JAV Kongresas ir pasirašyti prezidentas.

„Daug sankcijų svarstoma (tarkim, dėl vamzdžius tiesiančių laivų) ir nėra aišku, kurios tiksliai bus patvirtintos. Ir net jei jos bus patvirtintos, jos pavėluotos, kad turėtų ženklų poveikį, nes visos sutartys sudarytos, finansavimas patvirtintas, o didžioji dalis NS2 dujotiekio nutiesta“, – svarstė K. Yafimava ir pridūrė, kad JAV sankcijos projekte dalyvaujančioms Europos įmonėms gali sukelti dar vieną transatlantinių santykių krizę.

Anot D. Pallardy, kol nebus nubalsuota JAV Kongrese, sunku kalbėti apie kokį nors jų poveikį.

Tad nenuostabu, kad, kaip teigia NS2 atstovas, nė viena kompanija nepasitraukė iš projekto, išgirdusi apie JAV sankcijas.

„Per pastaruosius dvejus metus JAV buvo parengta keletas sankcijų projektų. Mes žinome apie vykstančias politines diskusijas, bet nespekuliuojame apie potencialias JAV sankcijas“, – teigė R. Baumanis.