Verslas

2019.08.13 18:57

Apsilankymas Lietuvoje prasidėjo nemaloniai: išsinuomoję automobilį, lietuviai įklimpo į konfliktą

Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt2019.08.13 18:57

D. Britanijoje gyvenantys lietuviai, grįžę į Lietuvą, kaip visada išsinuomojo automobilį, tačiau šįkart susidūrė su kliūtimis. Automobilį išnuomojusi kompanija pareiškė, kad jis buvo apgadintas, todėl už jo taisymą atsiuntė solidžią sąskaitą ir ją nurašė iš kliento kortelės. Į LRT.lt portalą besikreipusi pora ne tik nesutinka su automobilio apgadinimu, bet ir kaltina įmonę neva klastojant dokumentus, mat pinigai buvo nurašyti, o automobilis iki šiol nesutaisytas.

Balandžio gale kartu su žmona į Lietuvą atvykęs Ramūnas išsinuomojo automobilį iš „Europcar“ Lietuvoje atstovaujančios „Mobility Lietuva“ bendrovės ir jį pasiėmė iš prie Vilniaus oro uosto esančios aikštelės. Jo teigimu, 24 dieną 18.45 val. automobilis buvo grąžintas į tą pačią aikštelę, Ramūnas nufotografavo automobilį iš visų pusių.

Jau kitą dieną jis gavo laišką iš „Europcar“, kad automobilis yra apgadintas, todėl jis turi sumokėti už padarytus nuostolius.

„Balandžio 25 dienos ryte gavome elektroninį laišką, kuriame teigiama, jog automobiliui padaryta žala. Nusiuntėme nuotraukas, kuriose aiškiai matosi, kad jokios žalos ant automobilio nebuvo grąžinimo metu. Gavome atsakymą, kad mūsų nuotraukos darytos iš toliau, todėl, neva, žalos nematyti, ir atsiuntė savo darytas nuotraukas. Išanalizavus abiejų šalių darytas nuotraukas, naudojant specialias programas, aiškiai matyti, kad mums grąžinant automobilį, jokios žalos nebuvo“, – tikina jis.

Jis pažymi, kad nepaisant, jog automobilį grąžino 18:45 vietos laiku, „Europcar“ nuomos sutartyje įrašytas laikas – 18.10 val.

„Išanalizavus „Europcar“ darytas nuotraukas pagal saulės kritimo kampą paaiškėjo, kad nuotraukos buvo darytos ne tą pačią dieną, kai grąžinome automobilį, bet kitą rytą“, – pastebėjo jis.

Tą pačią balandžio 25 dieną „Europcar“ atsiuntė paraišką-sutartį su automobilių remonto bendrove „Diatomas“, joje buvo įrašyta darbų suma, taip pat tai, kad „Europcar“ darbus priėmė, automobilį atsiėmė ir pretenzijų neturi. Darbų suma – 293,88 euro.

Šiuos dokumentus pora atsiuntė ir LRT.lt portalui. Jau netrukus iš Ramūno sąskaitos buvo nurašyta 332.62 eurų suma.

Atsitiktinai pamatė, kad automobilis nė nebuvo tvarkomas

Po mėnesio emigrantai vėl atskrido į Lietuvą. Šį kartą automobilį jau nuomojosi iš kitos bendrovės. Tačiau, jį pasiimdami, atpažino aikštelėje stovintį prieš tai nuomotą automobilį. Jie pastebėjo, kad automobilis nė nebuvo taisytas, nors bendrovė jau buvo nuskaičiavusi pinigus už jo remontą, taip pat atsiuntusi paraišką-sutartį su jį turėjusia atlikti bendrove, dokumente buvo tvirtinama, kad automobilis atsiimtas sutvarkytas.

„Per laimingą atsitiktinumą, pasiimdami automobilį nuomai iš kitos bendrovės gegužės 24 d., pamatėme prieš tai nuomotą automobilį, kuriam neva padarėme žalą. Pagal „Europcar“ pateiktus dokumentus, jis buvo sutvarkytas balandžio 25 d., tačiau, pasirodo, jis nebuvo sutvarkytas, kaip kad teigė „Europcar“. Tai rodo, kad „Europcar“ suklastojo dokumentus, įrodančius, kad jie neva sutaisė automobilį ir tai verčia manyti, kad mes, ko gero, ne vieni esame susimokėję už tą pačią neva žalą“, – pasakojo Ramūnas.

Pora tikina, kad iš jų apgaule buvo išvilioti pinigai. Jie nežada pasiduoti ir ketina kreiptis į teismą.

Tikina, jog buvo apgauti

Pora kreipėsi į bendrovę klausdama, kodėl automobilis nebuvo sutaisytas, nors sąskaitą su atliktų darbų suma jie gavo, tačiau tikslaus atsakymo taip ir negavo.

„Po to, kai pateikėme įrodymus apie suklastotus dokumentus, jie tepasakė, kad stengiasi neapmokestinti klientų už tą pačią žalą kelis kartus ir kad automobilių netaiso iš karto. Taip ir nepaaiškino, kodėl tada suklastojo darbų priėmimo aktą“, – pasakojo.

Nors pora „Europcar“ paslaugomis naudojasi visame pasaulyje, panašios patirties neturėjo jokioje kitoje šalyje.

„Iš mūsų apgaule buvo išvilioti pinigai. Nuomojantis automobilį iš kitos bendrovės, taip pat įsikūrusios Vilniaus oro uoste, jų vadybininkas pasakė, kad kai kurios nuomos bendrovės moka papildomai savo vadybininkams, jeigu jie sugeba paimti iš klientų daugiau pinigų už neva padarytą automobiliui žalą nuomos metu. Ketiname kreiptis į teismą“, – tikino jie.

Automobilis bus tvarkomas vėliau

LRT.lt kreipusis į „Europcar“, šią Europos automobilių nuomos bendrovę Lietuvoje atstovaujančios „Mobility Lietuva“ vadovas Einoras Čiagus patvirtino, kad šis klientas iš tiesų nuomojosi automobilį minėtomis datomis.

Jis paaiškino, kodėl automobilis buvo apžiūrėtas tik kitą dieną.

„Klientas faktiškai automobilio raktelius grąžino balandžio 24 d. 18.52 val. Norime pabrėžti, kad Vilniaus oro uosto automobilių nuomos stoties darbo laikas yra nuo 9 val. iki 18 val. Pagal automobilio nuomos sąlygas, jeigu automobilis grąžinamas ne darbo valandomis, jis yra patikrinamas kitos dienos pradžioje. Automobilis – nejudintas, t. y. toks, kokį mums paliko klientas, mūsų darbuotojų buvo apžiūrėtas ir nuotraukos padarytos balandžio mėnesio 25 dieną 9.15 val.“, – aiškino jis.

E. Čiagus pripažino, kad, įrašant laiką, kada buvo grąžintas automobilis, buvo padaryta klaida: „Turime pripažinti, kad klientas yra teisus dėl faktinio automobilio grąžinimo laiko. Darbuotojas, uždarydamas sutartį po faktinės automobilio apžiūros, t. y. balandžio mėn. 25d. ryte, ir išrašydamas sąskaitą faktūrą padarė žmogišką klaidą, suvesdamas neteisingą grąžinimo laiką.“

Kadangi paraiškoje-sutartyje automobilio taisymo suma yra 293,88 euro, o iš Ramūno sąskaitos buvo nurašyta 332,60 suma, E. Čiagus paaiškino, kad buvo pridėtas ir žalos administracinis mokestis – 38,72 euro, apie kurį buvo informuojama dar sudarant nuomos sutartį.

Jis neneigė, kad automobilis dar nėra sutaisytas, tačiau paaiškino, kad porai atsiųstas dokumentas yra pakankamas pagrindas nurašyti pinigus.

„Norime pabrėžti, kad automobilio neatidėliotinas remontas yra atliekamas tik tuo atveju, kai jo negalima eksploatuoti pagal KET arba pažeidimai yra kritiniai. Esant mažesniems pažeidimams, ypatingai kai yra intensyviai naudojamas automobilių parkas, automobilio remontas nukeliamas iki to laiko, kai jis gali būti fiziškai išimtas iš įmonės veiklos bent vienai savaitei.

Tačiau konkretaus pažeidimo faktinius remonto kaštus, t. y. sąmatą, deriname su mūsų partneriais (šiuo atveju – įmone „Diatomas“) iš anksto, norėdami užsitikrinti, kad įmonė nepatirs papildomo nuostolio, kai automobilis bus realiai remontuojamas. Šio dokumento kopiją mes ir buvome pateikę klientui, o darbų atlikimo faktą paprastai patvirtina sąskaita faktūra ir darbų priėmimo aktas. Norime patikinti, kad automobilis bus remontuojamas ne vėliau, nei jis bus grąžintas pagal veiklos nuomos sutartį atpirkėjui. Tokio tipo pažeidimai yra fiksuojami ir mes juos turime sutvarkyti arba kompensuoti automobilio atpirkėjui“, – komentavo jis.

Nuomininkams atsiųstą sutartį įvertino ir teisininkas

Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ teisininkas ir advokatas Mantas Mikalopas, komentuodamas situaciją, pažymėjo, kad pagrindinis klausimas analizuojamoje situacijoje yra tas, ar nuomininkas iš tiesų laikėsi bendrų pareigų, susijusių su nuomojamo turto išsaugojimu, ar nenukrypo nuo automobilio nuomos taisyklių, jeigu jos buvo aptartos sutartyje.

„Situacijos aprašyme nurodoma, kad nuomininkas balandžio 24 d. 18:45 grąžino automobilį į aikštelę ir nufotografavo jį iš visų pusių. Jeigu tuo metu žala nebuvo nustatyta ir nuomininkas gali tokį faktą pagrįsti nuotraukomis, be to, pats automobilio palikimas, kaip tinkamas, buvo aptartas nuomos sutartyje, būtų sudėtinga konstatuoti, jog nuomininkas nesilaikė aukščiau nurodytų teisės aktuose įtvirtintų pareigų.

Visgi, jeigu nuomininkui nepavyks įrodyti, kad automobilį jis paliko tokiu būdu, koks aptartas nuomos sutartyje, ir jame grąžinimo metu nebuvo žalos požymių, iš tiesų gali kilti pareiga atlyginti žalą, padarytą automobiliui. Tokiu atveju liktų tik analizuoti, ar iki išskaitant žalos atlyginimo dydį nuomininkui buvo pateikti reikalingi įrodymai ir suteikta galimybė užginčyti žalos reikalavimą“, – sakė jis.

Jis teigė, kad vertinimo dėl galimo dokumento klastojimo negalime atlikti, tai jau yra kompetentingų institucijų klausimas. Taigi nuomonės šiuo klausimu neteiksime.

Teisininkas pažymėjo, kad, turint įrodymų, jog žala iš tiesų egzistuoja, ir pateikus duomenis apie tai, kokios bus žalos šalinimo išlaidos, gali būti, kad jas teks atlyginti net neatlikus realaus žalos šalinimo.

„Kaip matyti iš nuomotojo pateiktos pozicijos, jis padarytą žalą ketina šalinti vėliau, galimai, kai automobilis bus grąžintas pagal veiklos nuomos sutartį atpirkėjui. Taigi manytina, kad nuomotojo pasirinktas žalos kaštų atgavimo modelis savaime nėra ydingas“, – sakė jis.

Išanalizavęs atsiųstą paraišką-sutartį, jis paaiškino, koks yra juridinis skirtumas tarp sąskaitos faktūros bei darbų priėmimo akto ir paraiškos-sutarties: „Pirmuoju atveju yra fiksuojamas jau įvykęs faktas, taigi sąskaita išrašoma po ūkinės operacijos atlikimo, darbai priimami po jų atlikimo, o antruoju tik susitariama dėl konkretaus dydžio žalos šalinimo ateityje. Jūsų pateiktą paraišką-sutartį vertintume labiau kaip sąmatą dėl ateityje atliktinų darbų.“

Vis dėlto jis pažymėjo, kad sutarties apačioje esantis prierašas kelia klausimų.

„Žinoma, galima diskutuoti, ką reiškia įrašas dokumento apačioje: „Darbus priėmiau, automobilį atsiėmiau, pretenzijų neturiu“. Šiuo atveju reikėtų vertinti, ar paraiškos forma atitinka jos turinį, ar analizuojamas įrašas nėra tik techninė standartiškai naudojamo dokumento formos dalis užsakovo parašui gauti ir pagal turinį neturinti nieko bendro su jau atliktų darbų priėmimu–perdavimu. Jeigu yra taip, tokį dalyką būtų galima vertinti kaip netinkamą dokumento formą, tačiau ne kažkokią nesąžiningo elgesio apraišką“, – sakė jis.