Verslas

2019.08.12 10:38

Lina Venskaitytė. Kada komunikacijos specialistai liks be darbo?

Bet kada arba niekada. Komunikacijos specialistai dažniausiai suvokiami kaip reputacijos ir viešo įvaizdžio ugniagesiai, tačiau už didžiosios dalies viešosios komunikacijos problemų slypi tiesiog žmonės ir jų silpnybės.

Štai penkios rusenančios žarijos, kurios anksčiau ar vėliau įplieskia didelį viešos gėdos laužą. Sėkmingai jas perlipus be darbo liktų didelė dalis komunikacijos specialistų. Tiesa, stebint, su kokiomis reputacijos problemomis susiduriama šiuo metu, „niekada“ scenarijus kol kas atrodo labiau tikėtinas.

Nepaisant statuso, įtakos, patarėjų ar konsultantų komandos dydžio, dalyvautų mokymų ar įsigytų komunikacijos planų skaičiaus, ir žymiausi politikai, ir mikro- ar makroinfluenceriai, ir didelės korporacijos, ir nevyriausybinės organizacijos, ir svarbios institucijos, ir pačios mažiausios tarnybos, ir įvairių apdovanojimų gavę asmenys, ir vos karjerą pradėję youtuberiai – iš esmės visi, kurie turėjo reputacijos problemų, greičiausiai užlipo ant kurios nors (kartais, tiesa, ir ne ant vienos) iš šių žarijų.

Pripažinti, kad nežinai

Nežinojimas visapusiško ekspertiškumo laikais, panašu, yra mirtina nuomonė. Ir organizacijos, ir pavieniai žmonės tiesiog gėdijasi pripažinti, kad kažko nežino. Galbūt tai šalutinis interneto poveikis, kuris užmeta atsakomybę kiekvienam surasti bet ką ir tuomet apsimesti ekspertu. Tačiau perskaityti nelygu išmokti, o žinoti nereiškia išmanyti. Galiausiai baimė pripažinti dažniausiai nuveda į klampią improvizaciją, kuri ne visada sukuria krizę, bet gali užtraukti gėdą ir interneto juokų laviną.

Priimti kritiką arba kitą nuomonę

Labai sunku pasakyti, kas nugalėtų šitas varžybas, jeigu būtų varžomasi dėl prizinių vietų – ar politikai, ar žymūs influenceriai. Taip pat neaišku, kurie iš kurių mokosi. Tačiau panašu, kad visiems sekasi. Gal tik politikų kalbos mažiau nuspalvintos keiksmažodžiais ir sunku užblokuoti oponentus ar rinkėjus. Čia atsigriebia influenceriai. Galima sakyti, toks keistas meilės ir neapykantos ratas: brangina savo auditoriją, kai gali iš jos uždirbti, bet pratrūksta keiksmais, kai sulaukia nuomonės, kuri nepatinka. O visgi priimti kritiką ar kitą nuomonę – brandumo ženklas ir tam dažniausiai užtenka trijų žodžių, nenurodant jokios krypties: „ačiū už nuomonę“.

Pasakyti, kad pakeitei nuomonę

Populiariai sakoma, kad savo nuomonės nekeičia tik kvailiai arba mirusieji. Bet kokiam besidominčiam žmogui natūralu pakeisti nuomonę – juk gali atsirasti naujų faktų ar aplinkybių. Tačiau viešojoje erdvėje per retai matome gebėjimą paprastai pasakyti tai, jog pakeitei nuomonę, ir per dažnai – principinį bandymą apginti tai, kas buvo kažkada pasakyta. O tai klampina į išsisukinėjimus, melą, suvaidintą amneziją arba staigų apakimą prieš faktus. Populiariausia tokių situacijų atomazga – pareiškimas, kad jūs mane ne taip supratote. O čia jau prasideda ilgai trunkantis komunikacijos specialisto darbas bandant paaiškinti, kas yra kas, arba paneigti bandymą...paneigti save.

Pripažinti, kad suklydai

Aktualu ir dideliuose politiniuose skandaluose, ir kasdienėse socialinių tinklų diskusijose. Aiškus, sklandus ir atviras pripažinimas klydus – be galo retas. Dažniausiai prie „suklydau“ iš karto prilipdoma „bet, tačiau, kadangi“ ir daugybė aplinkybių, kaltinimų ar pasiteisinimų. Pasirinkimo įvairovė čia didelė – konkurentai, opozicija, sekėjų pavydas, neprotinga žiniasklaida ar tiesiog netinkamai susiklosčiusios aplinkybės. Komunikacijos specialistas čia tikrai turės ką veikti, tačiau kartu tai bus didelis iššūkis, nes tas, kuris nepripažįsta savo klaidų, niekada netobulėja.

Argumentuoti savo sprendimą

Galbūt pirmiausia reikėtų sutarti, kad „taip noriu“ ar „taip reikia“ labai retai būna geriausi argumentai sprendimui. Aiškiai ir sklandžiai pateikti argumentus dažnai didelis iššūkis ne tik pavieniams viešiems asmenims, bet ir organizacijoms. Tai vienos didžiausių pinklių, kuriose įsipainiojo daug reformų ar projektų. Pasirinkę tylos kelią kviečiasi komunikacijos specialistus gesinti gaisrų, nes nežinanti visuomenė – pikta visuomenė. Pasirinkę klampių argumentų kelią taip pat kviečiasi komunikacijos specialistus, nes nesuprantanti visuomenė – taip pat pikta visuomenė.

Ar įmanoma apsimesti?

Dažnai viešo įvaizdžio ar reputacijos kūrimas suvokiamas kaip sukūrimas kažko visiškai naujo, priskiriant savybes ar ypatybes, kurios visiškai nebūdingos, tačiau galimai patrauklios visuomenei. O vieša reputacija dažniausiai kaip kokia svajonė – nori tokios, kurios niekas neturi ir visi pavydi. Tokios užduotys dažnai keliamos komunikacijos specialistams – ateis profesionalas ir viską sutvarkys.

Visgi sėkminga viešoji komunikacija ir gera reputacija pirmiausia susijusios su tuo, koks žmogus ar organizacija yra iš tikrųjų. Tik tikros savybės ir egzistuojantys dalykai gali būti sėkmingai sustiprinti arba paryškinti. Kitaip tariant, jeigu patikėsite manimi, kad reikia pripažinti savo klaidas, bet iš tikrųjų jų nepripažinsite – apsimetinėsite ir vieną dieną jums tai pakiš koją.

Yra tyrimų, kurie rodo, kad valia ir žmogaus savikontrolė veikia panašiai kaip raumenys – juos galima treniruoti, bet tam reikia laiko, o jeigu jų netreniruoji, jie turi ribotą galią. Kitaip tariant, ir apsimesti tuo, kuo nesi, galima tik ribotą laiką, nes pačiu netikėčiausiu metu apsimetinėjimo resursai išsenka, o tuomet visuomenė gali juoktis, o komunikacijos specialistai – vėl dirbti.