Verslas

2019.08.12 05:30

Verygos įstatymai lazdijiečiams – nė motais: alkoholio už 10 km nusipirkti gali ir 7 ryto

Ineta Nedveckė, LRT.lt2019.08.12 05:30

2 kilometrai nuo Lietuvos sienos arba 10 – nuo Lazdijų. Tokiu atstumu veikia alkoholiu ir maistu prekiaujanti parduotuvė „Vynoteka“. Ir kadangi ji – jau Lenkijoje, mūsų šalies alkoholio kontrolės įstatymas ten neveikia. Nusipirkti alkoholio čia galima kad ir 7 val. ryto, o tai daryti gali ir 18-mečiai.  

LRT.lt tęsia straipsnių ciklą „Aplink Lietuvą“! Visą vasarą žurnalistai keliauja po atokiausius šalies regionus ir miestelius, kalbina vietos gyventojus, verslininkus bei aktyvius bendruomenių narius, kad jų unikalias istorijas išgirstų visa Lietuva. Apie tai portale LRT.lt skaitykite kiekvieną savaitę.

Kreipiasi lietuvių kalba

Visa informacija apie šią pasienyje veikiančią alkoholio parduotuvę interneto svetainėje pateikiama ir lietuvių kalba, čia pat ir surašyti sekmadieniai, kuriais ji neveikia, mat Lenkijos valdžia yra apribojusi parduotuvių darbą sekmadieniais.

Alkoholio už 10 kilometrų nuo Lazdijų nusipirkti galima gerokai ankstesnį rytą, bet vakarais labai pagudrauti nepavyks: parduotuvė nuo pirmadienio iki šeštadienio veikia iki 19 valandos, o tais retais sekmadieniais, kai veikia, – iki 16 valandos. LRT.lt primena, kad Lietuvoje nuo pirmadienio iki šeštadienio alkoholio įsigyti galima nuo 10 iki 20 val., sekmadieniais – nuo 10 iki 15 valandos.

Alkoholis už sienos pigesnis. Kaip rašoma interneto svetainėje, brangiausia alaus skardinė kainuoja 4 zlotus (0,92 Eur), pigiausia – 0,99 zloto (0,23 Eur). „Einamiausias“ alus, kaip pasakoja Lazdijų rajone gyvenanti Eglė, kainuoja apie 0,8 Eur. Kadangi jis gaminamas Lietuvoje ir turi depozito ženkliuką, dar 10 centų galima susigrąžinti pridavus skardinę į taromatą. Aišku, nereikia pamiršti ir to, kad Lenkijoje gali būti akcijos alkoholiui, – tada įsigyti jo galima dar pigiau.

Beje, interneto svetainėje prie lenkiškų kainų yra nurodyta ir kiek tas pats gaminys kainuoja Lietuvoje. Pavyzdžiui, alaus skardinėse kainos skirtingose sienos pusėse skiriasi nuo 2,7 iki vos 0,13 zloto (nuo 0,62 iki 0,03 Eur) už vienetą.

Stebuklų Lenkijoje nemato

LRT.lt Lazdijuose sutikti žmonės apie apsipirkimą Lenkijoje kalbėjo įvairiai. Dalis baisėjosi prastesne produkto kokybe, kita dalis sakė nė neužsukanti į Lietuvos prekybos centrus.

Rasa pasakojo, kad anksčiau vykdavo dažniau, bet ilgainiui suprato, kad prekių kokybė gretimoje šalyje prastesnė, o ir sutaupyti ne tiek daug pavyksta.

„Aišku, jeigu perki pačią pigiausią prekę, sutaupyti galima, bet kartais ir valgyti jos nesinori“, – sako ji. Pasak lazdijietės, jeigu renkiesi aukštesnės kokybės prekę, kainos beveik nesiskiria.

Norėdama daugiau apsipirkti, ji važiuoja ir į už 45 kilometrų esantį Alytų, ir į Marijampolę (45 km), ir į Vilnių (150 km). Lenkijoje ji dažniau apsiperka, kai keliauja po turistines vietas – graži Malborko pilis, Gdanskas, Sopotas ir Gdynė, o ir Augustavo kanalu malonu su laivu plaukti. Iki jo – vos 45 minutės kelio.

Tiesa, yra šiokia tokia išimtis, pašnekovė prisipažįsta, kad prieš mokyklą vaikų apipirkti ji visgi keliauja į Lenkiją.

Lazdijų gyventojos Janinos sūnus į Lenkiją retkarčiais apsipirkti važiuoja, nors pats gyvena Kaune. Užsuka tada ir mamos paimti. Vežioja ir po lankytinas vietas, bet kelionė visada baigiasi apsipirkimu. „Gal kažkas ten ir pigiau, bet stebuklų tikrai nėra. Dar mes, tai suprantu – netoli čia. Bet kai žmonės važiuoja iš Kretingos, Klaipėdos – čia jau nesuprantama. Šitiek pinigų kurui sunaudoja!“ – nuostabos neslepia senjorė.

Ta pati lova – 100 eurų pigiau

Rasa – viena iš kelių mieste sutiktų moterų, kurių vyrai dirba užsienyje. Ji sakė daug neperkanti, todėl ir iki Lenkijos nevažiuojanti. O dar ir pati nevairuoja – tai apsipirkimo gretimoje šalyje galimybes gerokai apsunkina, nes jokio viešojo transporto iki Lenkijos parduotuvių ji sakė nežinanti. „Ne tiek man ir reikia vienai gyvenant. Nelabai aš ir sutaupyčiau“, – sako ji.

Pasak Rasos, labai norint nusigauti iki Lenkijos nevairuojant visgi įmanoma – galima būtų derintis prie kokios kaimynų šeimos. Būtent šeimos su vaikais, teigia ji, Lenkijoje apsiperka dažniausiai. Bet ji į kaimynų ekipažus nesiprašo, nes daug jai nereikia, o apsipirkimui esą būtų sugaišta visa diena.

O štai Danas kalba visai kitaip. Dabar jis gyvena namo statybomis ir sako, kad į Lenkiją nuvykti tenka ir po kelis kartus per dieną. To priežastis – šiuo metu jis statosi namą. „Kainos skiriasi, ir žymiai. Pavyzdžiui, neseniai pirkau lovą, tai identiška Lietuvoje kainuoja 400 eurų, o Lenkijoje – 290“, – pasakoja jis.

Įžymių vietų jis su šeima sako kaimyninėje šalyje nelankantis, bet savaitgaliais dažnai keliauja apsipirkti maisto.

Greta sako nusivylusi lenkiškų prekių kokybe. Kai jai reikėjo gartraukio, nusprendė jį pirkti Lenkijoje. Artimiausiose parduotuvėse neradusi kokybiškesnio, nusprendė užsisakyti iš Varšuvos, kad pristatytų į paštomatą. „Neišėjo, nes norint, kad atvežtų į paštomatą, reikia, kad turėčiau lenkišką telefono numerį“, – rankomis skėsčioja ji.

Robertas, per pietų pertrauką žingsniavęs pro Adolfo Ramanausko-Vanago aikštę, sako, kad su šeimyna Lenkijoje lankosi reguliariai – 2 kartus per mėnesį. „Lietuvos prekybos centruose nesilankome, nebent ko nors pritrūksta arba reikia kažkokios specialios prekės, kurios Lenkijoje nėra“, – pasakoja jis. O turistiniai objektai už sienos jo netraukia.