Verslas

2019.08.08 17:02

Savaitgaliais Lazdijus užplūsta ligoniai iš visos Lenkijos: čia atvyksta vos dėl vienos operacijos

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.08.08 17:02

Žmonės iš įvairių Lenkijos miestų savaitgaliais vyksta į Lazdijų ligoninę. Tiesa, čia jie lankosi ne dėl pačios ligoninės, o dėl joje veikiančios klinikos paslaugų. Čia kataraktos operacijas atlieka privati Lenkijos klinika ir pacientus vilioja trumpomis eilėmis. Kaip LRT.lt teigia Lazdijų ligoninės direktorius Vitas Šimkonis, tai naudos atneša ne tik pačiai ligoninei, bet visiems Lazdijams.

LRT.lt tęsia straipsnių ciklą „Aplink Lietuvą“! Visą vasarą žurnalistai keliaus po atokiausius šalies regionus ir miestelius, kalbins vietos gyventojus, verslininkus bei aktyvius bendruomenių narius, kad jų unikalias istorijas išgirstų visa Lietuva. Apie tai portale LRT.lt skaitykite kiekvieną savaitę.

V. Šimkonis, pasakodamas apie Lazdijų ligoninės kasdienybę, sako – ligoninė išgyventi gali. Anot jo, kasmet vykdomi projektai su kitų šalių ligoninėmis, semiamasi patirties ir žinių, tačiau bėdų taip pat netrūksta.

„Šiek tiek jaučiasi gydytojų trūkumas. Verčiamės įvairiais būdais. Vietinių, čia gyvenančių gydytojų, žinoma, neužtenka, verčiamės su gydytojais, kurie atvažiuoja iš aplinkinių miestų: Marijampolės, Druskininkų, Alytaus. Tai daugiausia konsultantai, kurie dirba poliklinikoje, pavyzdžiui, kardiologas, endokrinologas, o stacionare dirbančių terapeutų, chirurgų mes turime ir vietinių. Jie, kaip sakoma, tą pagrindinį krūvį ir neša“, – teigia V. Šimkonis.

Jis priduria – kita problema susijusi su pacientais. Lazdijų rajonas pasižymi gyventojų mažėjimu. Čia gyvenantys žmonės, anot ligoninės direktoriaus, senėja, jauni žmonės rajoną palieka, o nauji gyventojai atsikrausto retai.

Dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus ligoninė turi vis mažiau pacientų, o tai reiškia, kad mažėja ir ligoninei skiriamos lėšos.

„Gyventojų mažėja visoje Lietuvoje, taip pat ir Lazdijų rajone. Užtat ta ligonių apyvarta mažėja. Mažėjant ligonių apyvartai, mes sunkiau galime uždirbti pinigų. Įsivaizduokite, kur skyriuje guli iki 50 ligonių ir kur skyriuje guli keli ligoniai. Jų apyvarta nedidelė, uždirbama gerokai mažiau, o budintį personalą reikia išlaikyti“, – sako V. Šimkonis.

Jo teigimu, remiantis Europos Sąjungos skaičiavimais, kad ligoninė funkcionuotų efektyviai, dirbtų ekonomiškai našiai, joje turėtų būti bent 150 lovų, o per metus kiekviena lova turėtų būti užimta per 300 dienų. Lazdijų ligoninėje šiuo metu tėra 108 lovos.

Tiesa, ligoninės direktorius atkreipia dėmesį – minėtos 150 lovų yra nurodomos visos Europos Sąjungos mastu, nevertinat to, kokie kaštai patiriami, siekiant ligoninę išlaikyti. „Lietuvoje viskas truputį kitaip: darbo jėga pigesnė, galbūt ir sąnaudos mažesnės“, – apibendrina V. Šimkonis.

Dabar pacientai atvyksta ne tik iš Seinų, bet ir iš Varšuvos

Ligoninės direktoriaus teigimu, išlaikyti ligoninę iš dalies padeda čia įsikūrusios bendrovės. Kadaise ligoninė buvo pritaikyta daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų turėjusiems Lazdijams. Dabar Lazdijų rajone gyvena kiek daugiau nei 18 tūkst. žmonių.

„Sovietiniais laikais buvo tokia sistema. Gal ir nereikėjo tokios didelės ligoninės, bet buvo pradėtos statyti tokios tipinės ligoninės, taip pat ir Lazdijuose“, – tvirtina V. Šimkonis.

Jis vardija, kad kadaise ligoninė turėjo ir infekcinių ligų skyrių, kuris buvo iškeltas, ir patys skyriai buvo gerokai didesni. Pasikeitus demografinei rajono situacijai ir sumažinus ligoninę, dalis jos patalpų liko nenaudojama.

Dabar čia veikia ne tik įvairių specialistų kabinetai, bet net ir kita klinika. Ją penktajame Lazdijų ligoninės aukšte įkūrė Lenkijos bendrovė, kuri atlieka kataraktos operacijas.

„Į mus kreipėsi viena privati Lenkijos bendrovė, kuri paprašė pas mus išsinuomoti patalpas, operacinę. Mes tai ir padarėme, kadangi esame uždarę akušerijos skyrių. Operacinė savaitgaliais praktiškai laisva, planinių operacijų nebūna. Todėl ši klinika dirba savaitgaliais“, – pasakoja V. Šimkonis.

Jo aiškinimu, Lenkijos medikai puikiai atlieka kataraktos operacijas, tačiau ten dėl didelio gyventojų skaičiaus susidariusios nemažos eilės – operacijos pacientams tenka laukti net dvejus ar trejus metus.

Ten eilėje reikia laukti maždaug dvejus trejus metus. Kadangi Europos chartijoje yra laisvas judėjimas per sieną, tai, kai jie išvažiuoja operuotis už sienos, jiems pinigus iš karto sumoka ligonių kasos. Pagavusi šią mintį ši klinika iš Lenkijos susirenka ligonius“, – sako V. Šimkonis.

Jo teigimu, ligoniai iš pradžių atvykdavo iš Seinų, dažnai jie buvo ten gyvenantys lietuviai. Po to pacientai vis dažniau ėmė keliauti ir iš kitų Lenkijos miestų: Suvalkų, Augustavo ir net Varšuvos.

V. Šimkonis pasakoja, kad čia paslauga suteikiama taip, kad būtų patogu ne tik pacientams, bet ir Lazdijų ligoninei, iš kurios bendrovė nuomojasi patalpas – paprastai operacijos atliekamos savaitgaliais. Į Lazdijų ligoninę atvyksta vienas medikas iš Kauno klinikų, kitas – iš Varšuvos arba Suvalkų.

Žiemą padeda padengti šildymo kaštus

Kadangi kataraktos keitimo operacija nesudėtinga, ją galima atlikti vos per pusvalandį, ligonis išleidžiamas. Per dieną medikai atlieka apie 20 operacijų.

Išlaidas ligoniams apmoka Balstogės ligonių kasos. Jiems belieka susimokėti už patį lęšiuką, kuris naudojamas operacijoje.

„Visi patenkinti. Ligoniai patenkinti, kad gauna kvalifikuotą pagalbą, o ši bendrovė aiškiai dirba pelningai, nes apyvarta nemaža. Mums naudinga ir tai, kad dalis mūsų darbuotojų ten gali padirbėti, jie juos samdo kaip savo darbuotojus, sudaro atskiras darbo sutartis“, – sako V. Šimkonis.

Jis vardija ir kitas naudas: pacientus dažnai atveža jų artimieji, kurie mieste leidžia laiką, kai kurie žmonės pasilieka nakvoti.

„Pavyzdžiui, operacinės sesutės patenkintos, kad gali prie savo atlyginimo prisidurti. Be to, pacientai vis tiek atvažiuoja ne po vieną. Tą pagyvenusį žmogų dažniausiai lydi vaikai. Jie eina čia į kavines pavalgyti, į parduotuves pasižvalgyti. Kaip sakant, miestui tai irgi labai naudinga. Kai kas ir viešbutyje nakvoja. Tos bendrovės gydytojai tikrai nakvoja, savininkai taip pat. Vyksta toks bendradarbiavimas, atnešantis ir sėkmę, ir finansų“, – tikina V. Šimkonis.

Jis pripažįsta – atsikrausčiusi akių chirurgijos klinika Lazdijų ligoninei naudinga vien tuo, kad žiema padengia dalį šildymo kaštų, kuriuos kitu atveju turėtų padengti pati ligoninė, nes atjungti šildymo tik dalyje pastato nėra galimybės.

Prie to prisideda ir kiti ligoninės patalpų nuomotojai. Čia veikia privati bendrovė, atliekanti dializes, įsikūrę architekto, žemėtvarkininko kabinetai. Tiesa, jeigu nuomotojai teikia nemedicinines paslaugas, jiems paprastai pasistengiama suteikti patalpas su atskiru įėjimu, kad tai netrukdytų pacientams.

„Pastatas priklauso savivaldybei. Taip kad visais klausimais tai turi būti tarybos sprendimas. Nuomotojai nebūtinai turi teikti medicinines paslaugas, bet stengiamės, jeigu jau teikiamos nemedicininės paslaugos, padaryti atskirą įėjimą, kad tai nemaišytų ligonių srautams. Turime įvairių priestatų“, – nurodo V. Šimkonis.

Akių chirurgijos paslaugų teikti net nenorėtų

Direktoriaus teigimu, pati Lazdijų ligoninė akių chirurgijos paslaugų neteikia. Tam jie neturi nei reikiamų specialistų, nei norėtų tokias paslaugas teikti. Anot V. Šimkonio, jau dabar Lietuvoje gausu puikių specialistų ir ne tik valstybinių įstaigų, bet ir privačių klinikų, kurios tokias paslaugas teikia.

„Okulistą turime, bet stacionarinio okulisto šiam dalykui netgi licencijos neturime operacijoms. Teikiame tik konsultacijas. Būtų truputį akiplėšiška ligoninei pradėti operuoti akis, kai ta pasiūla visoje respublikoje išplitusi. Mums pradėti operuoti... reikėtų ir įrangos. Turime atlikti tai, kas prieinama, tą pirmąją pagalbą. Katarakta jau yra aukštesnio lygio operacija, ji planinė. Mes negalime aprėpti šio dalyko ir net to nenorėčiau“, – pripažįsta V. Šimkonis.

Tačiau, pasinaudodami kolegų iš Lenkijos pagalba, Lazdijų ligoninės medikai ėmėsi kitos srities – atlieka venų operacijas. Kaip sako V. Šimkonis, anksčiau šias operacijas ligoninėje norėjo atlikti viena Lenkijos klinika, tačiau ji kol kas negavo reikiamos licencijos.

„Jie norėjo operuoti venas. Suprantat, venų operacijos pas mus atliekamos, bet privačiose klinikose priemoka siekia 700–1000 eurų. Jie atsivežė lazerį ir, kol dar neturi licencijos (venų operacijai taikomi didesni reikalavimai), jie tą lazerį davė mums. Su tuo lazeriu sėkmingai jau antri metai operuojame. Mums moka ligonių kasos, gana gerai moka, mums tikrai pelninga ši operacija“, – teigia V. Šimkonis.

Atlikti operacijos į Lazdijų ligoninę paprastai atvyksta specialistas iš Kauno. Per mėnesį ligoninei pavyksta atlikti apie 10 operacijų,

„Venų operacija gana paplitusi, dažna operacija. Mes ją atlikdavome įprastiniu atviru būdu. Žinoma, tai darydavome tokiais mikroskopiniais pjūviais, bet ypač jaunos moterys nori, kad nebūtų absoliučiai jokio rando, todėl nori operuotis lazeriu“, – pastebi V. Šimkonis.

Jaunų specialistų nedomina nei geresnė alga, nei siūlomas būstas

Nors problemą dėl atsilaisvinusių patalpų Lazdijų ligoninei pavyko išspręsti, ligoninė vis dar susiduria su kitu iššūkiu – pritraukti jaunus specialistus rajono ligoninei nėra lengva. Kaip sako V. Šimkonis, jų dažnai nevilioja nei siūlomas būstas, nei alga, o paslaugos nedaro ir vis pasklindančios kalbos apie tai, kad rajoninės ligoninės gali būti uždarytos ar nebeteikti specializuotų paslaugų.

„Tie specialistai tikrai... dabar yra sunkoka. Kažkaip jų poreikis padidėjo. Juo labiau yra paleistas gandas, kad kai kurias rajonines ligonines uždarys, kad jos specializuotų skyrių neturės, kad jos taps slaugos ligoninėmis. Žinote, taip jauno specialisto nepriviliosi“, – akcentuoja direktorius.

Jis primena – anksčiau buvo taikoma praktika padengti ruošiamo specialisto mokamas studijas. Tokiu būdu dalis studentų susigundydavo galimybe nemokėti už mokslus, bet leisti tai padaryti ligoninei, į kurią po studijų baigimo ir atvykdavo dirbti.

„Anksčiau būdavo lengviau, nes būdavo tokios programos. Dalis ligoninių taip prisitraukė jaunų specialistų. Sutartis pasirašoma, sakykime, ketveriems ar penkeriems metams ir tas žmogus dirba. Mes tokį specialistą prieš keletą metų parengėme vieną – daktarę anesteziologę. Dabar atsirado programa, kai tuos pinigus praktiškai dengia ministerija. Ji taikoma specialistams“, – sako V. Šimkonis.

Tai reiškia, kad ligoninė galėtų finansuoti specialisto studijas, tačiau negali parengti, pavyzdžiui, šeimos gydytojo, kurio reikėtų.

„Dabar tie jaunuoliai išrankūs, visi nori dirbti klinikose arba vyksta į užsienį. Ten juos mielai priima. Jie tam mokosi kalbų. Sunkoka, nepriviliosi nei butu, nei labai geru atlyginimu. Žinoma, yra tokių malonių išimčių. Pavyzdžiui, pas mus yra vienas jaunas gydytojas, turintis šeimos gydytojo specialybę, jis čia įsigijo sodybą prie Veisiejų, nori čia kurtis ir gyventi. Jis mėgsta bites, yra bitininkas. Tai jis žada pas mus dirbti ir jo net nereikia vilioti“, – sako ligoninės direktorius.

Jis priduria – tokių malonių išimčių nėra daug. Ligoninei netgi teko susidurti su atveju, kai jauną čia dirbusį specialistą prisikvietė dirbti Danijos ligoninė. Kaip pasakoja V. Šimkonis, vaikų skyriui vadovavusiam gydytojui svečioje šalyje pasiūlė ne tik geras sąlygas, bet ir galimybę pasirinkti.

„Jis nuvažiavo ten pasižiūrėti. Jam pasiūlė tris ligonines, kur jis galėtų dirbti, parodė tris butus, kur galėtų gyventi, ir parodė tris darželis, kur jo vaikai galėtų eiti. Jį vasarą su žmona paėmė į Budapeštą, kur jis mokėsi danų kalbos, ir jis atsiprašęs išvažiavo. Išvažiavo su širdgėla, bet sakė, kad jam ten finansiškai geriau gyventi, ten visa buitis sutvarkyta, atlyginimas kelis kartus didesnis. Jis išvažiavo. Vieną tokį atvejį turime“, – apgailestauja V. Šimkonis.

Ligoninės direktorius liūdnai juokauja – Lietuva šiuo klausimu yra itin turtinga šalis, nes sugeba paruošti specialistus kitoms, ekonomiškai geriau gyvenančioms, šalims: „Mes esame turtingi – dar turtingesnėms šalims ruošiame medikus, kuriuos paruošti gana brangu. Šešeri metai studijų, rezidentūros metai... tikrai investuojama į žmogų labai daug. Aukštos kvalifikacijos specialistas išvažiuoja, jį išskėstomis rankomis priima. Mūsų medikų paruošimas labai geras, vertinamas Europoje, tai jiems nereikia papildomai kažkaip ruoštis, tik kalbos išmokti.“

Ateityje ketina bendradarbiauti su Seinų ligonine

Nepaisant vyraujančių problemų, V. Šimkonis tikisi, kad rajoninių ligoninių laukia šviesi ateitis. Nors direktorius tikisi, kad didelių pokyčių apskritai nebus, jis sutinka – išlaikyti specializuotus skyrius ligoninei sudėtinga, todėl tikėtina, kad jų galiausiai gali ir nelikti.

Vis dėlto V. Šimkonis pabrėžia – rajoninės ligoninės neretai sprendžia ne tik medicinines pacientų bėdas, bet ir socialines. Anot pašnekovo, daugelis rajoninių ligoninių pacientų vis dėlto yra vyresnio amžiaus. Jiems nuvykti kelias dešimtis kilometrų į kitą gydymo įstaiga ne tik gali būti nepatogu, bet ilgesnė kelionė kartais gali kenkti ir jų sveikatai.

„Sveikatos ministerija sako „skirkime šias dvi sąvokas – mes teikiame medicinines paslaugą, o ne socialinę“. Bent jau dabar jos yra optimizuotos rajono gyventojams ir turėtų išlikti kaip įmanoma ilgiau pagal rajono situaciją. Gal pradės grįžti jaunimas ir čia kurtis? Bandoma tai įrodyti, kad tai jau vyksta, bet kol kas mes rezultatų nematome“, – sako V. Šimkonis.

Jis pasakoja, kad ligoninė taip pat ateityje planuoja bendradarbiauti su Seinuose veikiančia ligonine. Ketinama Lazdijų ligoninėje steigti erkinio encefalito laboratoriją, kur už nedidelį paslaugos mokestį sveikatą galėtų pasitikrinti ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos gyventojai.

„Yra specialūs tyrimai, kai galima ištirti ir erkę, ir ligonio kraują. Ligonio kraujas ligą parodo tik po to, kai pradeda vystytis antikūnai. Galima iš karto ištirti erkę. Tai būtų mokama paslauga. Sakykime, kokie dešimt eurų. Manau, kad tėveliai, kurių vaikučiams įsisegė erkė, tikrai nepagailėtų tokios sumos. Lygiai taip pat Seinų piliečiai, kurių nemaža dalis lietuvių, tikrai sutiktų, kad būtų ištirta“, – svarsto V. Šimkonis.

Mainais Lazdijų ligoninei Seinų ligoninė teiktų skalbimo paslaugas, kurias ligoninė daba priversta užsakyti Vilniuje arba Kaune.