Verslas

2019.08.07 17:06

„Rafako“ abejoja „Alvoros“ pasirinkimu statyti dujotiekį į Lenkiją, skųsis teismui

Paulius Viluckas, BNS 2019.08.07 17:06

Dujų perdavimo bendrovei „Amber Grid“ paskelbus apie ketinimus pasirašyti beveik 100 mln. eurų vertės magistralinio dujotiekio į Lenkiją (GIPL) statybos sutartį su konkursą laimėjusia dujotiekių bei inžinerinių tinklų statybos bendrove „Alvora“, viena jo dalyvių – Lenkijos energetikos objektų statytoja „Rafako“ mano, kad „Alvora“ gali kelti grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.

„Rafako“ valdybos viceprezidentas Patrykas Swizikas BNS patvirtino, kad konkurso rezultatai bus skundžiami teismui, prašant laikinai stabdyti jo procedūras.

„Taip (skųsime teismui ir prašysime laikinųjų apsaugos priemonių – BNS). Iš esmės norime imtis visų priemonių, kad užtikrintume, jog viskas buvo padaryta laikantis ES standartų ir niekas nepadarė jokių klaidų“, – BNS sakė P. Swizikas.

„Mes nesakome, kad kas nors yra teisus ar neteisus, mes tiesiog norime užtikrinti, kad viskas vyktų korektiškai ir Lietuvos Vyriausybė pasirinktų tinkamą partnerį“, – teigė jis.

„Rafako“, konkurse dalyvavusi kartu su Lietuvos įmone „MT Group“ ir paskutiniame jo etape buvusi antroje vietoje, laiške Vyriausybei, energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui ir vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos vadovui, Vyriausybės vicekancleriui Alminui Mačiuliui atkreipia dėmesį į prieštaringas aplinkybes, jos nuomone, galinčias lemti konkurso rezultatus ir prašo komisijos pateikti jai informacijos.

„Rafako“ teigimu, „Alvora“ per antrines įmones Rusijoje ir Baltarusijoje „Alvora–Bel“,„Alvora–Balt“ ir „Specmontažstroj“ veikia šiose šalyse, tarp jos darbų yra didelės vertės energetikos ir kiti visuomeniniai projektai, todėl, „Rafako“ duomenimis, „Alvoros“ šiose šalyse gaunamos pajamos sudaro didžiąją dalį jos apyvartos.

„Atsižvelgiant į tai nėra atmestina, kad ši įmonė turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis“, – rašoma laiške.

46 mln. eurų metinę apyvartą pernai generavusios „Alvoros“ vadovas Nikolajus Kolesnikas BNS sakė esantis nustebęs tokiu konkurentų elgesiu.

„Čia nešvarūs žaidimai, aš taip pavadinsiu, nelaimėjo konkurso ir nori kažko... Mūsų firmai niekas neturi priekaištų, nei Lietuvoje, niekur. Man keista girdėti tokius dalykus. Mes dirbam Baltarusijoje tik su privačiais užsakovais, nedirbame su valstybinėmis įmonėmis, tokia mūsų politika. Mes dirbam ten virš 20 metų, gera istorija, geri atsiliepiamai, dirbam daugiausia su investuotojais iš užsienio – su vokiečiais, lenkais, vietiniais Baltarusijos investuotojais. Kokią grėsmę nacionaliniam saugumui mes galim kelti?“ – kalbėjo „Alvoros“ vadovas ir vienas savininkų.

Anot jo, įmonė jau kelerius metus nebedirba Kaliningrade, ten ji turi tik sklypą, kurį nori parduoti, o netrukus gali pasitraukti ir iš Baltarusijos, kur užsakymų mažėja, didėja konkurencija.

„Baltarusijoje dirbam, bet ten ne didžioji dalis mūsų užsakymų, gal iki 30 proc., mažėja su kiekvienais metais, tuoj išeisime ir iš ten, perspektyvos ten nematau, didėja konkurencija, ten sunkiau tampa dirbti (...). Dirbame Lietuvoje, Švedijoje, į Švedijos rinką labai rimtai žiūrime, katilinę pastatėme, ten didėja po truputį apyvartos, Estijoje baigiame objektą, važiuojame net į Pietų Afriką dirbti“, – BNS sakė N. Kolesnikas.

Anot jo, „Alvora“ Baltarusijoje stato gamyklas, logistikos centrus, prekybos centrus, šioje šalyje ji netiesia vamzdynų, juos stato tik Lietuvoje ir Estijoje.

„Rafako“, be kita ko, remiasi ir vyriausybinės komisijos pirmininko A. Mačiulio BNS išsakytais teiginiais, jog patvirtinus „Amber Grid“ saugumo planą, komisijai bus lengviau priimti sprendimą dėl dujotiekio statybos rangovo konkurso laimėtojo, taip pat jog sudaryti sandorį leista „su labai aiškiomis rekomendacijomis dėl galimų rizikų suvaldymo priemonių“.

Be to, „Rafako“ kelia įtarimų tai, jog „Amber Grid“ saugumo planas pateiktas Vyriausybei būtent konkurso metu – tai esą gali reikšti, kad įmonė rengė naują planą nustačius, kad rangovas gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Komisija galimai įžvelgė su nacionaliniu saugumu susijusių rizikų dėl galimo rangovo ir pareikalavo parengti naują „Amber Grid“ saugumo planą. Jeigu tokia informacija pasitvirtintų, reikštų, jog ypatingos svarbos energetinį objektą leidžiama statyti grėsmę nacionaliniam saugumui galinčiam sukelti rangovui“, – rašte teigia „Rafako“.

Lenkijos bendrovė prašo jai pateikti komisijos dokumentus, vertinančius „Alvoros“ rizikas, rekomendacijas dėl galimų rizikų suvaldymo priemonių, informaciją „Amber Grid“ saugumo plano rengimo datą ir atnaujinimus.

„MT Group“ vadovas Mindaugas Zakaras BNS neatskleidė, kokią kainą konkurse pasiūlė „MT Group“ vadovaujamas konsorciumas, tačiau teigė, jos ir laimėtojos „Alvoros“ pasiūlymo ekonominio naudingumo balai skyrėsi dviem punktais – atitinkamai 88,82 ir 91,03.

Dėl iš konkurso pašalintos kitos jo dalyvės – Kauno bendrovės KRS ir Baltarusijos „Beltruboprovodstroj“ – Baltarusijos užsienio reikalų ministerija liepos pabaigoje Lietuvos laikinajam reikalų patikėtiniui Minske pareiškė protestą „dėl kišimosi į komercinį sandorį“.

KRS ir „Beltruboprovodstroj“ konsorciumas konkurse buvo pateikęs mažiausią 91 mln. eurų pasiūlymą, tačiau vyriausybinė komisija neleido pasirašyti sandorio, nes jis neatitiko nacionalinio saugumo kriterijų.

PBG grupės įmonė „Rafako“ skelbia esanti didžiausia katilų gamintoja Europoje. Ji yra laimėjusi „Lietuvos energijos“ konkursą ir už 149,65 mln. eurų įrengia biokuro deginimo įrenginius statomoje Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje.

Birželį „Rafako“ pasirašė 355,5 mln. zlotų (82,45 mln. eurų, su PVM) vertės sutartį su bendrove „JSW Koks“ (JSW grupė) pastatyti kogeneracinę jėgainę, naudojančia kokso dujas.

„Rafako“ įsikūrusi Lenkijos pietuose, Racibuže, joje dirba 2 tūkst. darbuotojų.

Registrų centro duomenimis, „Alvora“ praėjusiais metais gavo 46,3 mln. eurų konsoliduotų pajamų – 32,5 proc. daugiau nei 2017-aisiais (34,932 mln. eurų). Grupės grynasis pelnas augo daugiau nei dvigubai iki 1,29 mln. eurų.

Vien pagrindinės grupės įmonės „Alvora“ pajamos pernai augo 18,9 proc. iki 35,444 mln. eurų (2017 metais – 29,807 mln. eurų) – jos sudarė 76,5 proc. visų grupės pajamų. Jos grynasis pelnas siekė 660,5 tūkst. eurų (755,5 tūkst. eurų).

„Alvoros“ įmonė Baltarusijoje „Alvora–Bel“ pernai uždirbo 664,5 tūkst. eurų grynojo pelno.